„Santaka“ / Nusikaltimas kultūrai: unikalus malūnas griūva tiesiog akyse / SOS

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!


Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda kviečius, rusiška presą PRP-1,6, pieno šaldytuvą (650 l), 3 korpusų plūgą (vokiškas), 3 korpusų plūgą (rusiškas). Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2017-08-31 08:14:36



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / SOS

Dalinkitės:  


Prieš porą mėnesių įgriuvo sparčiai nykstančio Vištyčio vėjo malūno stogas.

Autorės nuotr.


Nusikaltimas kultūrai: unikalus malūnas griūva tiesiog akyse

Eglė MIČIULIENĖ

Prieš porą mėnesių įlūžo Vištyčio malūno stogas. Per liūtis į vidų pliaupia vanduo, gadindamas išlikusią puikią autentišką įrangą ir augindamas pelėsį. Deja, niekas nesiima konkrečių veiksmų, kad visos Lietuvos kultūros vertybė būtų fiziškai apsaugota.

Savininkų nebuvo

– Šis malūnas su išlikusia įranga yra unikalus ir vienintelis toks Lietuvoje. Todėl jis negali mums nerūpėti – malūną skubiai reikia gelbėti, kol jį dar turime, – sakė Vištyčio regioninio parko (VRP) direktorius Nerijus Paškauskas, paaiškindamas, kodėl direkcija inicijavo svarbių institucijų atstovų susitikimą dėl malūno, kuris juridiškai parkui nepriklauso.

Šią savaitę vykusiame susitikime dalyvavo Vilkaviškio rajono savivaldybės vadovai, Kultūros paveldo departamento (KPD) Marijampolės skyriaus atstovai, Seimo nario Kęstučio Smirnovo padėjėjas, Vištyčio bendruomenės nariai ir kiti malūno išlikimu susirūpinę žmonės.

Deja, nebuvo bene svarbiausių šiame posėdyje turėjusių dalyvauti asmenų – atstovų iš Sūduvos kultūros fondo, kuriam šiuo metu priklauso 1925 metais vištytiečio Jono Kanapkio pastatytas Vištyčio malūnas.

Kvietėsi ekspertą

– Kiek visiems esame prirašę raštų norėdami išsaugoti malūną, vien tais popieriais galėtume stogą uždengti. Deja, jokių rezultatų nėra, ir jis nyksta akyse, – apgailestavo Vištyčio regioninio parko vyr. specialistė Rimutė Gagienė.

Ji pasakojo, jog dar tada, kai malūnu niekas nesidomėjo, parko administracijos darbuotojai surinko visą istorinę medžiagą.

– Įvertinti objektą buvome pasikvietę E. J. Morkūną, geriausią ekspertą iš Lietuvos liaudies buities muziejaus. Pravėręs malūno duris specialistas aiktelėjo ir pareiškė, kad tai yra didžiulis turtas, – prisiminė R. Gagienė.

Regioninio parko darbuotojų rūpesčiu 2003 m. pabaigoje Vištyčio vėjo malūnas buvo įtrauktas į Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą. Malūno savininko anūkei Stasei Kanapkytei įsiteisinus statinio nuosavybę, regioninio parko administracija padėjo susitvarkyti žemės dokumentus ir vėliau aktyviai mėgino malūną nupirkti, bet savininkės užsiprašyta kaina (tada – 100 000 litų) buvo neįkandama. Direkcija už savo pinigus samdė vertintojus, tačiau jų išvada nepatenkinta S. Kanapkytė įvairias institucijas užvertė skundais.

Nėra pinigų – dingo ir meilė

Galiausiai, įdėję daug darbo ir pastangų, regioninio parko darbuotojai staiga išgirdo, kad malūną už daug mažesnę kainą nupirko asociacija Sūduvos kultūros fondas, kurio direktorė buvo Daiva Klimavičienė. Tarp šio fondo dalininkų buvo ir tuometinis Seimo narys Arvydas Vidžiūnas, ir Marijampolės politikos bei visuomenės veikėjas Kostas Jankauskas, ir kitų žinomų asmenų.

Į šią asociaciją buvo dėta daug vilčių, daug ir pakiliai kalbėta bei garsiai žadėta malūną išsaugoti. Tačiau tuo viskas ir baigėsi. Sūduvos kultūros fondas rašė projektą ir tikėjosi didžiulės finansinės paramos, tačiau kai jos negavo, anot R. Gagienės, iškart prapuolė ir meilė malūnui. Maždaug prieš trejus metus Vištyčio malūnas su visu Sūduvos kultūros fondu buvo perpirktas, ankstesniųjų jo narių neliko nė kvapo. Dabar šiam fondui vadovauja Audrius Balbierius, o kas yra kiti fondo nariai – bent jau iš susirinkimo dalyvių nežinojo niekas, įskaitant ir Kultūros paveldo departamento atstovus.

Taigi, savininkai keitėsi, o Vištyčio malūnas trūnijo be priežiūros.

Malūno būklė ėmė akivaizdžiai prastėti nuo praėjusių metų birželio: ėmė krypti ir vėjų rožę laikę mechanizmai, ir stogo kepurė. Po pusmečio kepurė ėmė linkti vidun, o prieš porą mėnesių, gegužės pabaigoje, stogas įlūžo. Dabar jis jau visiškai kiauras. Šiuo metu malūnas kelia ne tik gailestį, bet ir grėsmę lankytojams.

Nesugebėjo surasti

Kadangi malūno savininkų posėdyje nebuvo, visų susirinkusiųjų akys pirmiausiai krypo į krašto paveldą saugoti turinčio Kultūros paveldo departamento atstovus.

KPD Marijampolės skyriaus vedėjas Martynas Vasiliauskas aiškino, kad būtų galima ieškoti paramos malūno užkonservavimo darbams, bet tai turi daryti savininkas. M. Vasiliauskas sakė dar žiemą kvietęsis Sūduvos kultūros fondo direktorių A. Balbierių, su juo aptaręs malūno būklę ir įteikęs reikalavimą imtis veiksmų – užkonservuoti statinį, kad vidun nepatektų kritulių.

– Po šio pokalbio fondo direktorius su mumis daugiau nesusisiekė, mums patiems jo rasti niekaip nepavyko. Kreipėmės į policiją prašydami asmenį atvesdinti, bet gavome atsakymą, jog ir policija A. Balbieriaus neranda. Akivaizdu, kad Sūduvos kultūros fondas nėra suinteresuotas malūną išsaugoti, tad reikia kalbėti, jog asociacija šį objektą už simbolinę kainą perleistų savininkui, kuris juo galėtų pasirūpinti, – Savivaldybei, regioninio parko direkcijai ar dar kažkam, – dėstė M. Vasiliauskas.

Tiek KPD, tiek Savivaldybės ar regioninio parko atstovai tvirtino be savininko prie privačios nuosavybės liestis negalintys.

„Prausė“ KPD atstovus

– Sovietiniais laikais, 1977 metais, malūnas buvo atnaujintas, restauruotas, jame įsteigtas etnografinis muziejus. Tuomet malūnas buvo saugomas, o Nepriklausomybės laikais jis praktiškai prarastas! Kodėl Kultūros paveldo departamentas nebaudžia tų, kurie tą paveldą niokoja? – KPD atstovams priekaištus žėrė Vištyčio entuziastas, daugybę savo laiko, žinių ir meilės šiam kraštui atidavęs karo gydytojas Vilius Kočiubaitis. – Jei kas nelegaliai žuvį pagauna ar žvėrelį nušauna – baudas išsireikalauja, o tokį malūną supūdė – ir kaltų nėra. Absurdas, jog Lietuvoje neįmanoma surasti žmogaus. Atrodo, kad jūs ginate savininkų interesus, o ne rūpinatės malūnu!

Rekonstruotame malūnininko name gyvenanti mokytoja Irena Auštrienė rodė 2013 m. gruodžio mėnesio „Santakos“ laikraštį, kuriame buvo cituojami tuometinės Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos direktorės Rūtos Baškytės žodžiai: „Vištyčio malūno restauravimas turi būti etaloninis projektas. <...> Šio malūno neatkurti būtų nusikaltimas.“ Mokytoja perskaitė ir KPD direktorės Dianos Varnaitės nuomonę: „Unikalią, autentišką kraštovaizdžio puošmeną, technikos ir istorijos paveldo objektą privalu išsaugoti.“

I. Auštrienė piktinosi, jog KPD Marijampolės skyriui regioninio parko direktorius buvo išsiuntęs yrančio malūno nuotraukas, bet tąkart atvykęs inspektorius jokios problemos nematė.

KPD atstovų įrodinėjimas, kad jie daro ką galintys, t. y. rašantys raštus, sulaukė tik dar didesnės pasipiktinimo bangos.

– Aš esu gydytojas. Įsivaizduokite, jei mirštant ligoniui aš ne skirčiau vaistus, bet rašyčiau kažkam raštus – manęs niekas nesuprastų, – traukė pečiais V. Kočiubaitis.

Kaltino neprofesionalumu

Dar vienas Vištyčio krašto aistruolis prof. dr. Mindaugas Jurkynas sakė, jog piktintis nebėra laiko – reikia ieškoti konkrečių sprendimo būdų ir kuo greičiau gelbėti unikalųjį objektą, t. y. pirmiausiai jį uždengti. Kartu jis klausė KPD atstovų, ar jie įgalūs priversti savininką laikytis įstatymų.

– Kažkada nesusimokėjau už automobilio parkavimą, tai mane dėl 15 eurų tuoj pat susirado antstoliai – jie į darbovietę atėjo! O čia dėl nusikalstamo aplaidumo malūnas griūva – ir jūs negalite prispausti savininko? Kodėl iki šiol neskyrėte baudų, nesikreipėte į teismą, kad nevykdomi įstatymai? Jūs žinote tik A. Balbierių, bet nežinote dalininkų. Tai – neprofesionalu, – rėžė M. Jurkynas.

Ilgas ir švelnus KPD „žaidimas“ su Sūduvos kultūros fondu stebino ir kitus susirinkimo dalyvius.

– Atsimenu, kai malūnas dar priklausė savininkei Stasei Kanapkytei. Tada kas porą savaičių važiuodavo KPD atstovai ir skirdavo baudas. Moteriškė savo jėgomis iš apačios klojo celofaną, – nors tai nieko nereiškė ir nepadėjo, – bet ji bent bandė statinį apsaugoti. Gal dėl to savininkė ir nuleido kainą, nes nebeturėjo kur dingti, – kalbėjo Vištyčio seniūnas Bronislavas Polita.

Ką galima padaryti?

Prieš išsiskirstant visų institucijų atstovų N. Paškauskas paprašė išdėstyti mintis, kokių priemonių jie imsis, kad žaibiškai yrantis malūnas dar būtų išgelbėtas.

Savivaldybės atstovai sakė irgi tegalintys parašyti raštus ir žadėjo, jog jau kitą dieną su pagalbos prašymu kreipsis į Vyriausybę, Kultūros ministeriją ir kt. Tą patį žadėjo ir Seimo nario K. Smirnovo atstovas Bernardas Marčiukonis.

KPD Marijampolės skyriaus viršininkas žadėjo daryti viską, ką gali, „toliau spausti poną Balbierių ir pagal teisės aktus skirti baudas bei kreiptis į teismą, kad būtų inicijuota paėmimo procedūra“. Tačiau, anot M. Vasiliausko, tai užtruktų daug laiko. KPD atstovas netgi prabilo apie galimybę ieškoti lėšų iš privačių rėmėjų. Aptartos ir galimybės teikti naujas paraiškas paramai gauti. Vis dėlto visi svarstymai ir vėl „atsimušė“ į faktą, jog malūnas – privati nuosavybė ir kiekvienam fiziniam veiksmui reikalingas savininko sutikimas.

– Turbūt yra vienintelė išeitis: kol vyks susirašinėjimai, teismai ir A. Balbieriaus paieškos – malūnas nugrius ir problema bus išspręsta, – replikavo R. Gagienė.

Vis dėlto N. Paškauskas išreiškė viltį, kad po pažadėtų naujų raštų, raginimų ir viešo problemos išdėstymo į malūną bus atkreiptas aukštesnių institucijų dėmesys ir unikalus krašto objektas dar bus išsaugotas.

Nebeturi lėšų

Su paveldosaugininkų „nesugaunamu“ Sūduvos kultūros centro direktoriumi susisiekėme visai nesunkiai. A. Balbierius atsiliepė į pirmą telefono skambutį ir paaiškino esamą situaciją.

Pasak asociacijos direktoriaus, perkant malūną, iš „vienos statybinės įmonės“ tikėtasi paramos, tačiau smarkiai pablogėjo šios įmonės finansinė padėtis. Paradoksalu, bet Sūduvos kultūros fonas per savo gyvavimo istoriją, pasirodo, irgi išsiuntinėjęs daugybę raštų visoms institucijoms, taip pat ir toms, kurių atstovai dalyvavo susitikime.

– Idėja buvo graži – malūną pirkome ne pasipelnyti, o atstatyti ir leisti ten dirbti muziejui. Nupirkome jį su nemažais įsiskolinimais. Iš ES fondų turėjo būti skirtas finansavimas. Taigi parengėme techninį projektą, yra ir statybos leidimas, sumokėti nemaži pinigai. Tačiau sąmatinė malūno atstatymo vertė yra 350 tūkst. eurų. Mums reikia prisidėti 20 proc. projekto vertės, t. y. 70 tūkst. eurų, o šiuo metu tokių lėšų neturime. Blogiausia, kad įlūžo stogas. Iš kur paimti pinigų pastoliams, bokšteliams, stogo dangai – neįsivaizduoju. Mūsų resursai baigėsi, Sūduvos kultūros fondas yra ne pelno siekianti organizacija, tik paramos gavėja. Bandėme tos paramos ieškoti, kalbėjomės ir su Seimo nariais. Sūduvos kultūros fondas nuo įkūrimo jau prirašęs daugybę prašymų Kultūros paveldo departamentui, ministerijoms, Seimo nariams. Žadėta skirti lėšų restauravimui, bet jų taip ir negauta. Jei iki žiemos nesugebėsime stogo suremontuoti, svarstome apie malūno atidavimą valstybei arba Savivaldybei, – dėstė A. Balbierius.

Tačiau liko klausimas, kas norės įsigyti šitaip nustekentą malūną? Savivaldybės meras A. Neiberka tvirtino, jog yra ir daugiau tokių norimų perduoti nykstančių objektų (pavyzdžiui, Vinco Kudirkos klėtelė), deja, jų visų supirkti Savivaldybė neturi lėšų.

Ar ryšis malūną pirkti privatūs asmenys, žinant, kad atstatant paveldo objektą iš paveldosaugininkų greičiau sulaukiama ne paramos, o daugybės reikalavimų?

Ir kiek praeis laiko, kol vėl bus sutvarkyti visi pirkimo–pardavimo dokumentai, užpildytos naujos paraiškos paramai gauti? O gal pagaliau atsiras kas nors, kas turės pakankamai lėšų ir kam iš tiesų rūpės ne galimybė užsidirbti iš europinių projektų, o senojo malūno likimas?




Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Per teroro išpuolį Barselonoje lankėsi ir vilkaviškiečiai
* Pacientų eilės prie registratūros – neišsprendžiama problema
* Paežerių ežere vėją gaudė buriuotojai
Laikraštis leidžiamas antradieniais, ketvirtadieniais
ir šeštadieniais.






Apklausa


Kiek grynųjų pinigų dažniausiai nešiojatės piniginėje?
Grynųjų nesinešioju.
1–20 Eur.
21–50 Eur.
51–100 Eur.
101–300 Eur.
301–500 Eur.
Daugiau nei 500 Eur.



Kalbos patarimai

Ar vartotinas pasakymas „urminė prekyba“?
Ne. Tai – didmeninė prekyba arba prekyba urmu. Atkreiptinas dėmesys, jog Europos terminų žodyne „Eurovoc“ teikiamas terminas didmeninė prekyba.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: santaka.vlk@is.lt

© 2005-2017 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas