Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimų kol kas nėra. Atsiųskite savo skelbimą! (Kaina - 2 €)
Redakcijos darbo laikas: Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
|
„Santaka“ / 2006-10-17 08:50
Australų popmuzikos superžvaigždei Kylie Minogue sėkmingai kovoti su krūties vėžiu padėjo artimųjų palaikymas ir tikėjimas savimi. Krūties vėžiu sergančių moterų viltis gyventi – valdininkų rankose
Pasirašykite peticiją
„Kasmet Lietuvoje tik 50 agresyvia HER2 teigiamo krūties vėžio forma sergančių moterų gali džiaugtis galimybe gauti gyvybę išsaugančią biologinę terapiją. Padovanokime gyvenimą dar 250 šalies moterų, laukiančių savo šanso į gyvybę“.
Tai nedidelė ištrauka iš peticijos, kurioje krūties vėžiu sergančios moterys ragina valdžios institucijas rasti lėšų biologinės terapijos medikamentams kompensuoti.
Taip pat peticijoje prašoma peržiūrėti onkologijos srities finansavimą, reformavimą, praplėsti ir modernizuoti, aprūpinant naujausia diagnostine bei gydymo technika, onkologines įstaigas Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, pailginti onkologinių ligų diagnostikos kabinetų darbo laiką ir padidinti čia dirbančių specialistų kiekį.
Spalio mėnesį vykstančios socialinės akcijos metu peticiją, kurios tekstą galima rasti internetinėje svetainėje www.roziniskaspinas.lt, pasirašyti kviečiama visa visuomenė, taip išreiškiant paramą kovai su krūties vėžiu.
Praėjus daugiau nei savaitei nuo akcijos pradžios, jau yra surinkta per 30 tūkstančių parašų ir kiekvieną dieną jų skaičius tik auga. Tai parodo, jog Lietuvos gyventojai yra geranoriški ir neabejingi šiai socialinei akcijai.
Lapkričio pradžioje peticija su parašais bus perduota šalies Prezidentui Valdui Adamkui, Ministrui Pirmininkui Gediminui Kirkilui ir sveikatos apsaugos ministrui Rimvydui Turčinskui.
Vaistai prieinami ne
visoms ligonėms
Sergamumas onkologinėmis ligomis Lietuvoje sparčiai auga – vien pernai užregistruota per 16 tūkst. naujų vėžio susirgimų, o krūties vėžiu per metus suserga apie 1300 moterų. Tuo tarpu nepriklausomų ekspertų, bendrovės „Health Consumer Powerhouse“ ataskaitos išvadose teigiama, kad Lietuvoje onkologinė pagalba ligoniams smarkiai atsilieka nuo kitų ES šalių.
Pasak Europos kovos su krūties vėžiu koalicijos „Europa Donna“ atstovės Lietuvoje ir Nacionalinės moterų, sergančių krūties ligomis, organizacijų asociacijos viceprezidentės Erikos Umbrasaitės, krūties vėžiu moterys suserga nepaisant nei jų amžiaus, nei visuomeninio statuso. Nors efektyvūs gydymo būdai, galintys išgelbėti šimtus moterų gyvybių, jau sukurti, tačiau dėl didelės kainos daugumai ligonių jie tiesiog neprieinami.
HER2 teigiamu krūties vėžiu dažniausiai suserga jaunos moterys iki 45 metų amžiaus.
Tai klastinga ir agresyvi ligos forma, nes standartiniai krūties vėžiui gydyti skirti chemoterapiniai vaistai nėra pakankamai efektyvūs, todėl liga greičiau progresuoja, vėžys greitai išplinta į kitus organus.
Naudojant biologinę terapiją, ligą galima visai sustabdyti arba prailginti kokybišką gyvenimą beveik pusei agresyvia HER2 teigiamo krūties vėžio forma susirgusių moterų.
Biologinės terapijos medikamentas „Herceptinas“ šiuo metu yra vienintelis vaistas, galintis išgelbėti šių moterų gyvybes.
Šis vaistas tinka tiek ankstyvo, tiek pažengusio HER2 teigiamo krūties vėžio gydymui.
„Sąžiningai visą gyvenimą mokesčius valstybei mokėjusios Lietuvos moterys nori būti gydomos tokiais pat vaistais, kaip ir daugelyje ES šalių. Modernus gydymas turi būti prieinamas visoms, nepaisant socialinio sluoksnio ar finansinės padėties“, – pažymėjo E.Umbrasaitė.
Ką reikia žinoti, kovojant su krūties vėžiu
Dažniausiai pasitaikanti vėžio forma – krūties vėžys.
Buvo nustatyta, kad pasaulyje apytiksliai viena iš 8–10 moterų suserga krūties vėžiu. Dažniausiai juo serga 55–65 metų moterys, nors paskutiniu metu pastebima gąsdinanti tendencija, kuomet krūties vėžys renkasi vis jaunesnes aukas.
Apie 70 proc. visų krūties vėžio atvejų pirmiausia atranda pačios moterys arba jų partneriai.
Dauguma krūtyje randamų auglių yra nepiktybiniai. Maždaug trys iš keturių gumbelių (75 proc.), kurie iš pradžių buvo diagnozuoti kaip piktybiniai krūties vėžio augliai, po vėlesnių tyrimų pasirodė esą gerybiniai: cistos, fibroadenomos arba lipomos, kurios yra nesunkiai nustatomos ir gydomos.
Išsamesni tyrimai atliekami tik tuomet, kai po pirminės apžiūros kyla įtarimų dėl vėžio. Tačiau svarbiausia, aptikus krūtyje kokį nors neįprastą darinį arba gumbelį, nepanikuoti ir kuo skubiausiai kreiptis į gydytoją.
Saulius JANSONAS
Publikuota: 2006-10-17 08:50:16
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją. Perjungti į mobiliąją versiją?
|
* Jubiliejų švenčiantis prelatas: „Duonos be plutos nebūna“ * Salomėja Nėris: palikti poetės vardą ar naikinti? * Beržų kirtėjai išgąsdino žmones: ar išliks Ripkaus giraitė? Laikraštis leidžiamas antradieniais ir penktadieniais.
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“? Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Statistika
|