„Santaka“ / Tėviškė Kazlų Rūdos miškų apsuptyje

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda traktoriaus MTZ priekinį varantyjį tiltą (naujai perrinktas), kombainą NIVA, traktorių MTZ-82 (geros būklės), keltuvą prie tratoriaus galo. Tel. 8 682 77 847.
Galioja iki: 2018-11-17 09:05:27

Parduoda garažą Vilkaviškyje, prie ligoninės (geras privažiavimas, yra elektra, ištinkuotas), 250 m² komercinės paskirties patalpas Giedriuose (už geležinkelio pervažos, yra aikštelė automobiliams, geras privažiavimas, vandens baseinas). Tel. 8 687 87 459.
Galioja iki: 2018-11-19 14:00:39



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2017-08-04 15:38

Dalinkitės:  


Signataro Prano Dovydaičio gimtinės vietą liudija paminklinis akmuo ir ąžuoliukai.

Autoriaus nuotr.


Tėviškė Kazlų Rūdos miškų apsuptyje

Vasario 16-osios akto signatarų takais



Iš Vasario 16-osios akto signataro Jono Vailokaičio puoselėto Paežerių dvaro iškeliauju į signatarų gimtines. Artėja Lietuvos valstybės atkūrimo 100-metis, tad tikimės išvysti kraštiečių jiems parodytą pagarbą.

Lydimas Kazlų Rūdos kultūros centro direktorės Žibutės Šilingienės, suku Višakio Rūdos link. Maloniai nuteikė atradimas kultūros centro parodų salėje. Čia eksponuojama Lietuvos Prezidento Kazio Griniaus jaunystėje surinkta suvalkietiškų prijuosčių kolekcija. Žvelgiu į XIX a. pabaigos – XX a. pradžios tautos paveldą. O gal šios prijuostės surinktos Pilviškių, Paežerių, Dumčių ir aplinkiniuose kaimuose? Jomis pasaulis grožėjosi 1900 m. Paryžiaus parodoje, kai dar net Lietuvos valstybė nebuvo atkurta. Dr. K. Griniaus lagaminuose jos atsidūrė ir Rusijoje, Kislovodske, kur 1918 m. raudonarmiečiai nušovė būsimo prezidento žmoną Joaną Pavalkytę-Griniuvienę. Ši drąsi moteris, gimusi Šikšnių dvare prie Kybartų, kartu su Vincu Mickevičiumi-Kapsuku iš Būdviečių k. ir Juozu Rimša iš Dumčių k. 1905 m. buvo aršiausi caro valdžios priešai. Kartu rengė streikus, lietuviškus vaidinimus, platino anticarinius atsišaukimus.

Visa tai su Žibute prisimename sukdami kilometrus vingiuotu Kazlų Rūdos–Višakio Rūdos plentu. Liepos lietus susigeria į Kazlų Rūdos smėlį, o aš mąstau. Štai kur verslininkų šaknys, lietuvių, sūduvių palikuonys. Kur pažvelgsi, vietovardžiuose pilna rūdų ir būdų įvardijimo. Čia, neaprėpiamuose miškuose, Suvalkijos pradžia. Būda – miško gėrybės ir jų apdirbimas, rūda – geležis ir noragai. Iš šių verslių ir darbščių Suvalkijos miškų įsisavintojų iš XVI amžiaus ateivių išaugę kaimai davė Lietuvai šešis (iš dvidešimties) valstybės kūrėjus.

Gražu ir prasminga būtų parengti turistinį maršrutą „Suvalkijos signatarų takais“. Tad keliaukime. Pradžia – Paežerių dvaras. Kol kas (kritika ir man pačiam) – jokio ženklo, jokio stendo, kad šį dvarą remontavo, puošė ir saugojo Jonas Vailokaitis. Tačiau rūmai bei dvaro aplinka žavi lankytojus, gidai pasakoja ir apie J. Vailokaitį.

Iš Višakio Rūdos miškų vingiuoto kelio posūkio išnyra užrašas „Vasario 16-osios akto signataro Prano Dovydaičio gimtinė“. Ž. Šilingienė pasakoja, kad kelias į signataro tėviškę nutiestas „anais laikais“ (sovietmečiu) ir vedė į Kazlų Rūdos poligoną. Kairėje pusėje šeši betono rutuliai turėjo priminti parašiutus. Tad orientyras aiškus. Miškų glūdumoje XXI a. verslininkas įsigijo sodybą ir kelias yra perklotas nauju asfaltu. Tačiau netrukus patekome į duobių duobučių kratinį. Jos pilnos vandens, tad mano „Nissan Note“ jau tampa panaši į lenktyninį automobilį, bet tai tik kelionės pradžios „žiedeliai“. Vykdami Suvalkijos signatarų takais, pasirūpinkite geru transportu ir... auliniais batais. Patariu, tikrai pravers. Prieš kelionę taip mane instruktavo Šakių rajono savivaldybės paveldosaugininkė Inga Navlickienė. Su ja dar susitiksime.

Baigėsi duobėtas asfaltas, priekyje du keliai. Jokios rodyklės. „Suk kairėn, – nurodinėja šias vietas atmintinai žinanti mano gidė. – Pastatysime čia nuorodą.“ Kelyje į P. Dovydaičio gimtinę papildomai reikia net trijų nuorodų – abudu konstatuojame faktą miškų glūdumoje. „Buvo ir nuo Višakio Rūdos rodyklė, kažkas nulaužė, o atstatymas užtrunka“, – liūdnai sako Kazlų Rūdos kultūros centro direktorė.

Su valdininkų biurokratijos labirintais dar susidursime. Nėra pinigų, nerūpi valdžiai Seime, Vyriausybėje. Keiksnojame. Ir idėjų nėra, noro nėra, net menkiausių pastangų nėra. Visur savivaldybėse girdžiu: „Pilna darbų, nespėjame.“

Keliaudamas signatarų takais supratau, kad idėjas ir net pinigus siūlo patriotiškai nusiteikę piliečiai (lietuviai ar žydai), o valdžios kabinetuose, rajonuose ir aukščiau (ypač paveldo institucijose) atsimušama ir įsisukama į įstatymų karuselę.

Tačiau dar po vieno posūkio pagaliau išvystu gražiai sutvarkytą signataro P. Dovydaičio gimtinės vietą. Puošia ją ir gražus paminklinis akmuo, ir pasodinti įvairiomis progomis ąžuoliukai. Kazlų smėlis sugeria lietų, tad keliauti šiais miško keleliais tikras malonumas.

Signataras pagerbtas ir Kazlų Rūdoje. Prie pagrindinės mokyklos – kuklus valstybės kūrėjo biustas, įrašas paminklo šone „Pastatytas Algimanto Lelešiaus iniciatyva ir lėšomis“. Kur pažvelgsi, paminklai įžymybėms, partizanams iškilo tautiečių pastangomis ir lėšomis. Mūsų mieste dr. J. Basanavičiaus paminklo idėją irgi subrandino iniciatyvūs vilkaviškiečiai. Ačiū jiems ir pagarba, kaip ir tiems, kurie puoselėja P. Dovydaičio atminimą: jo brolio sūnui Rimantui Dovydaičiui, gyvenančiam Marijampolėje, mokytojai Marytei Klimavičienei iš Višakio Rūdos. Būtent į šio miestelio mokyklą per miškus brido ūkininko Dovydaičio sūnus Pranas, vėliau nuėjęs prasmingą Lietuvai skirtą gyvenimo kelią.

Jau besimokydamas Veiverių mokytojų seminarijoje Pranas priklausė slaptam lietuvių rateliui, 1912 m. baigė teisės studijas Maskvos universitete. Dar iki Pirmojo pasaulinio karo redagavo katalikišką jaunimo laikraštį „Ateitis“. 1917 metais dalyvavo lietuvių konferencijoje ir buvo išrinktas į Lietuvos Tarybą, pasirašė Vasario 16-osios aktą, o 1919 m. kovo 13 d. tapo Ministru Pirmininku. Iki Antrojo pasaulinio karo jo kultūrinė ir visuomeninė veikla buvo plati.

1941 m. birželio 14 d. P. Dovydaitis areštuotas, kalintas iki 1942 m. Sverdlovsko kalėjime (dabar Jekaterinburgas), 1942 m. lapkričio 4 d. sušaudytas. Signataro amžinojo poilsio vieta nežinoma.

Palieku Runkių kaimą, išnykusį miškuose netoli Višakio Rūdos, ir per šį istorinį miestelį keliauju į signataro vyskupo Justino Staugaičio tėviškę Šakių rajone, Tupikų kaime.



Antanas ŽILINSKAS

Istorikas muziejininkas



(Bus daugiau)






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Kybartų „vaiduokliui“ Savivaldybė nutarė skirti administratorių
* Ispaniją palikusi siuvėja pamažu savo vietą atranda Vilkaviškyje
* Lopai ant lopų – ir tie patys banguoti
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar vartojate alkoholį prie savo nepilnamečių vaikų?
To niekada nedarau.
Išgeriu tiek, kad neapsvaigčiau.
Savęs neriboju.
Mano vaikai jau pilnamečiai.
Vaikų neturiu.



Kalbos patarimai

Apkrikštyti ar pakrikštyti?
Bendrinėje kalboje teiktinesnis veiksmažodis pakrikštyti. Jis vartojamas ir Šventojo Rašto vertimuose į lietuvių kalbą.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas