„Santaka“ / Bažnyčios griuvėsiuose – klasika ir muzika skambanti paroda

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis


Orai Vilkaviškyje


Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

Skelbimų kol kas nėra. Atsiųskite savo skelbimą! (Kaina - 2 €)


Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2017-08-04 15:31

Dalinkitės:  


Pianistas Petras Geniušas ir menininkė Kristina Norvilaitė Valdovų rūmuose.

Nuotr. iš asmeninio albumo


Bažnyčios griuvėsiuose – klasika ir muzika skambanti paroda


Rugpjūčio 10 d., 20.30 val., vėl atgis išskirtinių renginių vieta tapę Bartninkų bažnyčios griuvėsiai. Pasiklausyti klasikinės muzikos kvies garsusis Lietuvos pianistas Petras Geniušas, parengęs programą kartu su Čiurlionio kvartetu. Maestro žmona menininkė Kristina Norvilaitė pristatys muzikos įkvėptą grafikos darbų parodą.



Skambės mėgstamiausi kūriniai

– Garsiausios koncertų salės Niujorke, Sankt Peterburge, Tokijuje, Vienoje, Londone, festivaliai, koncertai, spektakliai šalies didmiesčiuose ir... Bartninkų bažnyčios griuvėsiai. Kaip savo darbotvarkėje surandate laiko koncertui tokioje neįprastoje vietoje, nedideliame miestelyje Lietuvos pakrašty? – klausiu pianisto Petro GENIUŠO.

– Visame pasaulyje vasarą daug koncertų, festivalių vyksta lauke, net labai netradicinėse erdvėse, pavyzdžiui, fermose. Vienas geriausių dvidešimtojo amžiaus pianistų Sviatoslavas Richteris yra grojęs ir... arklidėse. O bažnyčios griuvėsiai – čia labai kilnu. Koncertai nebūtinai turi vykti didžiausiose salėse, tad renginys Bartninkuose bendrame muzikiniame kontekste atrodo labai normaliai.

Vasarą muzikantai daug važinėja. Neseniai grįžau iš festivalio Škotijoje, kitą dieną po koncerto Bartninkuose išvykstu į festivalį Šveicarijoje. Buvau Londone, naujos Razumovsky Music Studio erdvės atidaryme. Be muzikos praleidau tik savaitę Maljorkoje. Atlikėjai ilgai nesiilsi, kad neprarastų formos. Vasara – ir laikas mokytis naujų kūrinių, ruošti naujas programas.


– Kaip pristatytumėte save, savo muziką tiems, kas Jūsų klausysis galbūt pirmą kartą?

– Esu Petras Geniušas, pianistas. Ir to pakanka. Groju daugiausia klasikinę muziką. Koncerte Bartninkuose su Čiurlionio kvartetu atliksime vieną tobuliausių kamerinio žanro kūrinių – A. Dvoržako fortepijoninį kvintetą, aš pats grosiu S. Rachmaninovo sonatą. Tai didelis, sudėtingas, bet labai gražus kūrinys. Romantiškas.

Muzika – mano kasdienė duona, bet šitas darbas man sukelia daug džiaugsmo. Aš matau, kad publika, kuri galbūt ir pirmą kartą ateina į klasikinės muzikos koncertą, dažniausiai nenusivilia. Ši muzika pakylėja, būna įdomi. Dėl ko ji klasikinė? Todėl, kad geriausia. Tai, ko mes klausomės šiandien, išlikę iš tūkstančių XII–XX amžiaus kompozitorių kūrinių. Išlikę geriausi. Jų autoriai žinojo, kaip kurti muziką, kaip užkariauti klausytoją, bet tai nėra kažkas abstraktaus. Tai yra jausmai, protas, kūnas.

– Turite mėgstamiausius kūrinius, kompozitorius?

– Tai, ką aš groju, viskas yra mano labai mėgstama. S. Rachmaninovo sonata yra viena, kaip sakoma, iš mano „vinių“. Grojau sonatą jaunesniame amžiuje, buvo pertrauka, šį sezoną nutariau vėl prie jos sugrįžti. S. Rachmaninovas apskritai yra vienas iš mano mėgstamiausių kompozitorių. Didelį džiaugsmą sukelia ir A. Dvoržako muzika. Tiek atlikėjui, tiek publikai. Žinoma, tas mėgstamų dalykų sąrašas yra ilgesnis, nes kaip ir literatūros, taip ir muzikos pasaulyje parašyta daug genialių kūrinių.


Klasika mane „pasigavo“ anksti. Tai, ką pradėjau nuo penkerių ar šešerių metų, darau iki dabar. Tai yra mano gyvenimas.

– Savo išlavintu muzikiniu skoniu ir akiračiu, technika ir jautrumu garsui Jūs greitai „užkariaujate“ klausytoją. Kiek atlikėjui svarbus dialogas su publika?

– Kūrinio atlikimas yra komunikacija su žmonėmis. Muzika „ant popieriaus“ ir lieka tik popieriuje. Komunikuoti su klausytojais, nukreipti juos į muziką – toks mūsų darbas.

Yra įvairių būdų ir reikia daug išmanymo, pajautos, kad surastum tą kontaktą. Kartais tai būna lengviau padaryti, kartais sunkiau. Priklauso nuo situacijos: įgarsinimo kokybės, instrumento, akustikos, oro sąlygų... Taip pat – ir nuo publikos: ar ji dažnai klauso klasikinės muzikos, ar tik kartą per metus, o gal apskritai ne į tą koncertą atėjo... Prisitaikyti – atlikėjo profesionalumo dalykai.

– Jūsų koncertų geografija labai plati. Grojote daugiau kaip 40 šalių. Ar yra pasaulyje vieta, į kurią mintis kartais nuveda ir norėtumėte surengti koncertą?

– Visos 40 šalių, kur lankiausi, buvo Šiaurės pusrutulyje. Dar yra Pietų pusrutulis, yra Afrika, Australija... Aš smalsus žmogus – noriu pabūti ten, kur dar nebuvau. Ir šalių, kuriose nesu buvęs, likę tikrai daugiau nei keturiasdešimt.




„Aš klausausi muzikos“

P. Geniušo koncertą Bartninkuose papildys pianisto žmonos Kristinos NORVILAITĖS grafikos darbų paroda „Aš klausausi muzikos“.

– Muzikos aš nebijau. Aš ją tiesiog myliu. Muzika „persekioja” mane nuo ryto iki vakaro, nes vyras ir dukra skambina, niūniuoja, dainuoja. Tas gyvas garsas mano vaizduotėje kuria paveikslus. Jei aplanko nuovargis ir rūpesčiai, suskambus muzikai vėl viskas įgauna spalvas, šešėlius, istorijas, emocijas. Ši paroda – tai nedidelė dalis mano vaizdinių, ką galėjau ir suspėjau perkelti į drobę, – taip savo parodą pristato menininkė.

– Sakote, kad šie darbai gimė spontaniškai?

– Kokioje aplinkoje menininkas gyvena, tą jis ir vaizduoja. Padariau vieną paveikslą, antrą, trečią... Žiūriu, visi jie muzikine tematika. Kūryba liejosi tarsi iš pasąmonės, lengvai, kaip muzika. Petras po kelias valandas groja namuose, aš pati klasikinės muzikos klausausi savo galerijoje. S. Prokofjevo, V. A. Mocarto, S. Rachmaninovo... Man labai gražūs yra muzikos instrumentai. Taip paveiksluose atsirado pianino klavišai, valtorna, violončelė, smuikas, taip pat dirigento mostas, dainuojantis Pavarotis, smuiko raktas... Tokie mano darbų simboliai.

Parodos „Aš klausausi muzikos“ premjera įvyko nacionalinėje filharmonijoje Vilniuje. Darbai ten labai gražiai atrodė ir tiko. Muzikantams buvo labai artima, sulaukiau teigiamų atsiliepimų. Tokia menų sintezė gavosi. Tai įkvepia eiti toliau.

Bartninkuose paroda bus eksponuojama ant molbertų. Paskui darbai mėnesiui nukeliaus į Vilkaviškio kultūros centrą, o vėliau vėl bus rodomi Vilniuje.

– Turite savo galeriją „Kristina Norvilaitė“, kurioje kuriate, eksponuojate darbus, rengiate poezijos vakarus, koncertus.

– Galerijoje aš ne tik eksponuoju savo darbus. Noriu, kad atėję žmonės pamatytų, kaip aš dirbu, kaip kūrinys gimsta. Man įdomu bendrauti. Galiu papasakoti kūrinio istoriją: kodėl jis atsirado, kodėl tokios spalvos... Kai žmonės pamato visą procesą, jie visai kitaip į paveikslą pradeda žiūrėti.

– Ar ne tokia edukacinė misija paskatino Jus dovanoti ir dailės pamokas sergantiems vaikams?

– Kai 2009 m. Santariškių vaikų ligoninėje dalyvavau 3 mėnesių eksperimente, nieko per daug neplanavau, nes nežinojau, ar ligoniai norės ateiti, ar patiks tėvams. Atgarsiai buvo labai labai teigiami. Ir mano savanorystė tęsiasi jau 8 metus. Dabar dar prisidėjo Vaikų ir paauglių krizių intervencijos skyrius, kuriame – vaikai, turintys psichologinių ir visokių kitokių problemų. Man labai svarbu, kad ligoniukai ir juos slaugantys tėvai bent tą užsiėmimų valandą „atsijungtų“ nuo savo didesnių ar mažesnių bėdų. Kaip jie savimi didžiuojasi, kai kažką per tą laiką padaro, kokie tą akimirką laimingi pasijaučia!.. Ne visada būna lengva, kai matai dideles kitų problemas. Pasikeičia gyvenimo vertybės, pats išmoksti daug dalykų, prasiplečia žmoniškumo ribos.


– Esate grafikė, estampo meistrė, scenografė, knygų iliustratorė... Kuri iš šių veiklų Jums vis dėlto artimiausia?

– Artimiausia yra grafika, estampas. Visa kita atsiranda natūraliai. Ateina užsakymas ir tiesiog darai. Susiranda knygų autoriai, leidyklos (iliustruota per 80 knygų). Ir scenografe tapti neplanavau – tiesiog taip susiklostė.

– Kaip po vienu namų stogu sutelpa du ryškūs muzikos ir dailės talentai?

– Jei nori būti kartu, tai būni ir derini. Visus buitinius darbus darau aš, nes tai būtina.

Mūsų tokios profesijos, kad nuolat būname tarp žmonių. Pusiausvyrai subalansuoti abu mėgstame ir vienatvę. Petras 2–3 valandas vienas groja namuose, aš einu į galeriją padirbėti, o paskui jau norisi būti kartu.

Padariusi naują darbą kviečiu Petrą pažiūrėti. Jis būna pirmas vertintojas. Kai Petras mokosi naujo kūrinio, aš būnu pirmoji klausytoja. Mums tai yra įdomu. Ir pastabas išsakome. Galbūt ne visada malonias, bet subtiliai, per kokią nors užuominą. Tada taisome, deriname. Iš tikrųjų, tai mes labai daug diskutuojame





Galerija: Paroda




Publikuota: 2017-08-04 15:31:59

Komentarai:





Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?



Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Jubiliejų švenčiantis prelatas: „Duonos be plutos nebūna“
* Salomėja Nėris: palikti poetės vardą ar naikinti?
* Beržų kirtėjai išgąsdino žmones: ar išliks Ripkaus giraitė?
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Paskutinį kovo sekmadienį bus įvestas vasaros laikas. Teks anksčiau keltis, bet vakarais bus ilgiau šviesu. Ar laukiate to?
Taip.
Ne.
Man jokio skirtumo.
Vasaros laikas galėtų būti visada.



Kalbos patarimai

Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2024 Visos teisės saugomos. Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai