„Santaka“ / Kokias atliekas autoservisai vengia tvarkyti? / Ekologija

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda 1 t talpos konteinerį metaliniame rėme su išleidimo čiaupu ir jo prailginimu (45 Eur), tokį pat konteinerį be metalinio rėmo (15 Eur). Tinka vandeniui ar kurui laikyti. Gali atvežti. Tel.: 8 686 98 506, 8 686 98 503.
Galioja iki: 2018-09-29 09:19:34

Brangiai išsinuomotų žemės ūkio paskirties žemės. Tel. 8 624 12 402.
Galioja iki: 2018-09-30 10:57:07

Parduoda kiaulę skersti. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2018-10-01 11:50:58



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Ekologija

Dalinkitės:  



Kokias atliekas autoservisai vengia tvarkyti?

Nemažai automobilių atliekų laikomos pavojingomis dėl jų sudėtyje esančių medžiagų, kurios dėl netinkamo tvarkymo teršia aplinką ir gali sukelti lėtinius susirgimus.

Duomenys vis tik rodo, kad dauguma transporto priemonių technine priežiūra ir remontu užsiimančių asmenų nepasirūpina tinkamu jų veiklos metu susidariusių atliekų sutvarkymu, nors tą privalo daryti. Kokiomis atliekomis autoservisai pasirūpina, o kokiomis ne?

Autoservisų veikloje susidaro padangų, akumuliatorių, filtrų, amortizatorių, alyvos, baterijų, stiklų, gumų, buferių, metalų ir kitos atliekos, kurias būtina tinkamai sutvarkyti (perdirbti), nes nemažai atliekų laikomos pavojingomis. Tačiau net virš 90 proc. autoremonto veiklą vykdančių ūkio subjektų Lietuvoje netinkamai vykdo atliekų tvarkymo reikalavimus, nors tą privalo daryti. Dėl to kasmet susidaro tūkstančiai tonų nesutvarkytų automobilių remonto atliekų.

„Atliekų tvarkymo (nuo atliekų susidarymo iki jų perdirbimo) autoservisuose sistema Lietuvoje neveikia, nes iš daugiau kaip 13 tūkst. juridinių ir fizinių asmenų, šių metų birželio viduryje vykdžiusių transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto veiklą, atliekų susidarymo apskaitos metines ataskaitas už 2016 metus tepateikė virš 1 tūkst. asmenų“, – sako Gamintojų ir importuotojų asociacijos (GIA) vadovas Alfredas Skinulis.

Pagal teisės aktus autoservisai ne tik turi tvarkyti atliekas, bet taip pat vesti atliekų susidarymo apskaitą ir ataskaitą pateikti Aplinkos apsaugos agentūrai. Administracinių nusižengimų kodeksas numato iki 6 tūkst. eurų baudą už atliekų tvarkymo reikalavimų nevykdymą.

Pasak GIA vadovo, dabar rinkoje susiklosčiusi tokia situacija, kai vieni autoservisai sąžiningai laikosi atliekų tvarkymo reikalavimų, kiti linkę pasirūpinti tik teigiamą rinkos vertę turinčiomis atliekomis, o dar kiti tiesiog vengia šios pareigos.

„Metalo turinčios automobilių remonto atliekos, pavyzdžiui, kėbulai, sparnai ar akumuliatoriai turi teigiamą vertę rinkoje ir tokių atliekų turinčiam autoservisui apsimoka jas priduoti atliekų tvarkytojams (neretai tokias atliekas priduoda kaip fiziniai asmenys), nes už tai gauna pinigų. Problemų dėl šių atliekų tvarkymo iš esmės nėra, skirtingai nei su neigiamą vertę rinkoje turinčiomis atliekomis“, – sako A. Skinulis.

Neigiamą rinkos vertę turinčioms atliekoms priskiriamas plastikas, guma, stiklas, kėbulas ir salono dalys, užterštos pašluostės ar panaudota alyva. Šios atliekos tuština autoserviso kišenę, nes jų surinkimą ir tvarkymą autoservisui reikia mokėti. Dėl to ne visi transporto priemonių techninę priežiūrą ir remontą vykdantys asmenys linkę tinkamai pasirūpinti šiomis atliekomis.
Pagal teisės aktus autoservisai ne tik turi tvarkyti atliekas, bet taip pat vesti atliekų susidarymo apskaitą ir ataskaitą pateikti Aplinkos apsaugos agentūrai.


Kai kurių atliekų, kaip visi automobilio filtrai, surinkimą finansuoja gamintojai ir importuotojai. Tokios atliekos iš autoservisų surenkamos nemokamai ir tai yra geras pavyzdys, kaip gamintojai ir importuotojai sukuria geras sąlygas savo klientams. Visgi, netgi čia yra autoservisų, ieškančių būdų, kaip priduoti automobilių filtrų atliekas jų tvarkytojams ir išlikti neidentifikuotiems (nemokėti mokesčių).

„Dėl tokios padėties rinkoje tinkamai atliekas tvarkantys autoservisai atsiduria nelygiose konkurencinėse sąlygose. Sąžiningai dirbantis verslas tiesiog stumiamas į šešėlį ir priverstas nuslėpti atliekų susidarymą“, – teigia GIA vadovas.

Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkytojų asociacijos (ENTPTA) skaičiavimais, kiekvienais metais Lietuvoje išardoma apie 50-60 tūkst. tonų senų automobilių, iš kurių apie 20 proc. (10-12 tūkst. tonų) susidaro nevertingos plastiko, gumos, stiklo, salono apdailos ir kitokių automobilių dalių atliekos. Siekiant saugoti gamtą ir žmonių sveikatą, šias atliekas būtina perdirbti. Vykdant Europos Sąjungos direktyvas, Aplinkos ministerija yra nustačiusi konkrečias įvairių atliekų surinkimo ir tvarkymo užduotis, o jos kasmet Lietuvoje didėja.

GIA kartu su ENTPTA yra sukūrusi senų automobilių tvarkymo sistemą. GIA organizuoja ir finansuoja automobilių ardymo metu susidarančių neigiamą rinkos vertę turinčių atliekų tinkamą sutvarkymą. Tokiu būdu užtikrinama, kad automobilių atliekos nepatenka į aplinką ir yra tinkamai sutvarkomos.

Taip pat kasmet vykdomi aplinkosauginiai projektai „Mes rūšiuojam automobilių atliekas“ ir „Mes rūšiuojam autoservise“.








Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Išrinkti geriausi „Metų ūkiai“
* Svečiui iš Vokietijos įteiktos Garbės piliečio regalijos
* Neišmokiusi veltėdžių gyventi visuomenė moka dvigubai
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar kada nors esate nukentėjęs nuo vagių?
Taip, patyriau didelių nuostolių.
Niekada su vagystėmis nesusidūriau.
Nukentėjau nežymiai.
Esu apsidraudęs, todėl jaučiuosi saugiau.



Kalbos patarimai

Ar galima „dirbti pareigose“?
Daiktavardis pareigos žymi darbo ar tarnybos vietoje turimą statusą, bet ne pačią vietą, todėl vietininkas pareigose nevartotinas, pvz.: Jis dirba direktoriaus pareigose (taisoma yra direktorius, dirba direktoriumi, eina direktoriaus pareigas).


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas