„Santaka“ / Didvyžių bažnyčioje – ilgaamžiai tikėjimo simboliai

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda 1 t talpos konteinerį metaliniame rėme su išleidimo čiaupu ir jo prailginimu (45 Eur), tokį pat konteinerį be metalinio rėmo (15 Eur). Tinka vandeniui ar kurui laikyti. Gali atvežti. Tel.: 8 686 98 506, 8 686 98 503.
Galioja iki: 2018-09-29 09:19:34

Brangiai išsinuomotų žemės ūkio paskirties žemės. Tel. 8 624 12 402.
Galioja iki: 2018-09-30 10:57:07

Parduoda kiaulę skersti. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2018-10-01 11:50:58



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2017-07-28 15:55

Dalinkitės:  


Kryžiaus prasmę tikintiesiems primena lotyniškas užrašas „Ad maiorem Dei gloriam“ („Į didesnę Dievo šlovę“).

Autorės nuotr.


Didvyžių bažnyčioje – ilgaamžiai tikėjimo simboliai

Renata VITKAUSKIENĖ

Pakeisti kai kurie religiniai simboliai Didvyžių bažnyčioje ir jos šventoriuje. Per titulinius Šv. popiežiaus Leono II atlaidus pašventintas naujasis kryžius, o dar anksčiau maldos namuose pakeisti Kryžiaus kelio stočių paveikslai.

Alksnėnų parapijos klebonas kunigas Mindaugas Martinaitis, aptarnaujantis ir Didvyžių parapiją, pastarosios bažnyčią ir jos prieigas gražina padedamas vietinių žmonių. Senasis šventoriaus kryžius nauju ąžuoliniu pakeistas ūkininkų Vinco Mačiulio, Valdo Melninko, medžio meistro Antano Šlapkausko bendromis pastangomis. Šiam sumanymui ūkininkai dovanojo medieną, rūpinosi kryžiaus pastatymu. Kauniečio architekto Zigmo Brazausko projektą, kaip turėtų atrodyti naujasis Didvyžių bažnyčios šventoriaus kryžius, realizavo teiberietis medžio meistras. Tiesa, prie šito mažosios architektūros objekto darbavosi dar ir skulptorius, išdrožęs ąžuolinį Nukryžiuotąjį. Tačiau skulptūros autoriaus valia – likti neįvardytam.

Savo įvairiapusio indėlio – laiko, darbo, medžiagų, technikos – nesureikšmino ir kiti idėjos įgyvendintojai, kukliai sakydami, kad „Dievulis pats įvertins“.

Naujasis maždaug 5,6 m kryžius kelia dvejopą įspūdį: atrodo minimalistinis, palyginti paprastos konstrukcijos, be įmantrių detalių, tačiau būtent subtiliu saikingumu ir patraukia akį. Žvilgsnis sustoja ir lieka prie Nukryžiuotojo – maždaug 1,4 m aukščio ąžuolinės skulptūros.

O senąjį kryžių parapijiečiai prisimins jau tik vartydami nuotraukas, kuriose įamžintos jų vaikų Krikšto, Pirmosios Komunijos, Sutvirtinimo, Santuokos sakramentų suteikimo dienos, kitos šeimoms, giminėms itin svarbios gyvenimo akimirkos.

Naujasis iš ąžuolinių lentų suklijuotas kryžius turėtų išstovėti bent jau pusę amžiaus, o kai ateis laikas jį keisti kitu, žmonių, kurie imsis šito kilnaus darbo, lauks maloni staigmena – žinutė iš praeities. Mat kryžiaus viduje esama indo su istorinę vertę ateityje įgysiančiais daiktais. Istorijai neabejingas parapijietis į butelį įdėjo ne tik kryžiaus projektą ir surašytas idėją įgyvendinusių žmonių pavardes, bet ir 2017 metų realijas liudijančių dalykų: Lietuvos dabartinės valiutos pavyzdį – 5 eurų banknotą, vieno prekybos tinklo reklaminį leidinį, kuriame yra pačių svarbiausių maisto produktų – duonos, pieno ir kt. – kainos, bei „Santakos“ laikraštį.

O su Didvyžių bažnyčios Kryžiaus kelio stočių paveikslais jau įvyko tai, kas dar tik laukia „žinutės butelyje“. Šiuo metu Šv. popiežiaus Leono II bažnyčioje kabo šių maldos namų palėpėje ilgai gulėję senieji religiniai paveikslai. Kai juos rado, Didvyžių parapijos tikintiesiems kun. M. Martinaitis džiugiai kalbėjo, kad bažnyčia ir parapijiečiai turi tikrą lobį. Dvasininko teigimu, šitokių Kryžiaus kelio stočių paveikslų esama tik jo gimtosios Garliavos Švč. Trejybės bažnyčioje. Pasak kun. M. Martinaičio, rastieji paveikslai galbūt galėtų būti senoji lietuviška tapyba. Tiesa, bažnyčios palėpėje buvo surastos ne visos keturiolika vadinamųjų „stacijų“, o tik dešimt. Trūkstamus religinius paveikslus nutapė Augalų kaimo, kuriame ir stovi minėta bažnyčia, gyventojas Nerijus Mačiūnas. Tad kasmet pavasariop, per gavėnią, Didvyžių parapijos tikinčiuosius Kristaus kančių keliu dvasininkai ves pasitelkdami senuosius religinius paveikslus.

Priminsime, jog Didvyžių bažnyčia pastatyta 1885 m. Didvyžių (Geištarų) dvaro savininko Leono Geištaro rūpesčiu. Iki 1850 m. aplinkinių vietovių gyventojai melsdavosi koplyčioje. XIX a. antroje pusėje vykusias statybas ir bažnyčios statytojus mena raudonų plytų mūras ir didysis altorius. Visa kita po Antrojo pasaulinio karo kunigams ir parapijiečiams teko atstatyti.

Netruks prabėgti pora metų ir ateis 2019-ieji – Didvyžių parapijos įkūrimo šimtmetis. Didvyžių Šv. popiežiaus Leono II parapija buvo įkurta 1919 m. Tuomet bažnyčia ir Geištarų dvaro trobesiai jau priklausė iš Amerikos grįžusiam kun. A. Kudirkai.






Projektą „Valstybė buvo, yra ir bus“ remia Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Popiežius Pranciškus palaimino Lietuvos žmones
* Vilkaviškio rajone nebelieka migracijos padalinio
* Vizito pas medikus mokestis drausmintų ir mažintų pacientų eiles
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar kada nors esate nukentėjęs nuo vagių?
Taip, patyriau didelių nuostolių.
Niekada su vagystėmis nesusidūriau.
Nukentėjau nežymiai.
Esu apsidraudęs, todėl jaučiuosi saugiau.



Kalbos patarimai

Ką kilnojo – gyrą ar svarstį?
Didelis metalinis rutulys su rankena jėgai ugdyti vadintinas svarsčiu. Taigi stipruoliai varžosi kilnodami svarstį, bet ne gyrą.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas