„Santaka“ / Mamos ir dukros svajonė buvo ta pati

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda 1 t talpos konteinerį metaliniame rėme su išleidimo čiaupu ir jo prailginimu (45 Eur), tokį pat konteinerį be metalinio rėmo (15 Eur). Tinka vandeniui ar kurui laikyti. Gali atvežti. Tel.: 8 686 98 506, 8 686 98 503.
Galioja iki: 2018-09-29 09:19:34

Brangiai išsinuomotų žemės ūkio paskirties žemės. Tel. 8 624 12 402.
Galioja iki: 2018-09-30 10:57:07



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2017-07-28 15:51

Dalinkitės:  


Rima Kerutienė džiaugiasi, kad jos dukra Lina grįžo dirbti į Vilkaviškį.

Autorės nuotr.


Mamos ir dukros svajonė buvo ta pati

Eglė MIČIULIENĖ

Ant vilkaviškietės odontologės Rimos Kerutienės kabineto durų jau senokai kabo antra lentelė – čia dirba ir gydytojos dukra Lina Kerutytė. Jaunai medikei darbo netrūksta: septintą valandą vakaro pro duris dar išskuba vėlyvas pacientas, nors kiti kabinetai jau seniai užrakinti.



Žavėjosi nuo mažens

– Nuo vaikystės norėjau būti daktare. Prisitraukdavau į švirkštą rašalo ir savo žaisliniam šuniukui vis leisdavau „vaistų“. Tas šuo buvo visas mėlynas... – juokėsi jau dvidešimt ketverius metus odontologe dirbanti R. Kerutienė.

Medikė pripažįsta, jog pati dantis taisytis visada bijodavusi taip, kad net alpdavo. Ji iki šiol dėkinga gydytojoms G. Burauskienei ir V. Janulionienei, kurios su jautria paciente buvo kantrios: duodavo pauostyti amoniako, atgaivindavo ir imdavosi savo darbo.

Dirbti didmiestyje Rima niekada nenorėjo.

– Grįžau į tėviškę ir tuo esu labai patenkinta. Per tiek metų darbo niekada nepritrūko. O dabar, kai odontologiją baigusi į Vilkaviškį grįžo ir dukra, apskritai esu laiminga. Nesitikėjau to, galvojau, jog ji liks dirbti Kaune ar važiuos į Vilnių. Didelis džiaugsmas, kad vaikas parėjo mano pėdomis, – kalbėjo R. Kerutienė.



Dantis taiso mama

Prieš metus R. Kerutienė įkūrė savo įmonę, ir beveik tuo pačiu metu pas mamą dirbti atėjo ką tik studijas baigusi dukra Lina.

– Po mokyklos dažnai užbėgdavau pas mamą, sukinėjausi pas dantų technikus. Seniai pažįstamos jų naudojamos priemonės – gipsas, vaškas, silikonas. Vis pasisiūlydavau išplauti liejimo formas, dar kuo nors padėti, nors turbūt daugiau trukdydavau... – juokėsi jauna gydytoja.

L. Kerutytė, kitaip nei jos mama, niekada nebijojo gydytis dantų. Priešingai, vis prašydavo mamos „ką nors“ pataisyti ar pagręžti. Lina tvirtina, jog mama iki šiol yra vienintelė ir pati geriausia jos odontologė. Mergina ja visiškai pasitiki.

Odontologiją studijuoti L. Kerutytė nusprendė dešimtoje klasėje, kai reikėjo rinktis dėstomus dalykus.

– Pagalvojau, kad tai yra ir įdomu, ir perspektyvu, be to, nuo mažens šalia turėjau puikų pavyzdį. Mačiau, kaip mamai patinka jos darbas, kaip ji bendrauja su pacientais. Nors kai manęs mažos klausdavo, ar dirbsiu odontologe kaip mama, atsakydavau nedrąsiai. Bijojau, ar man pavyks, ar aš taip sugebėsiu. O apsisprendusi niekada dėl to nesigailėjau, – kalbėjo gydytoja.

Mergina pripažįsta, jog jai, kaip ir mamai, nereikėjo didelių miestų, erdvių. Vis dėlto Lina niekada neatsisakė minties, kad susiklosčius aplinkybėms gali atsidurti ir užsienyje.



Tariasi su kolegomis

Jauna specialistė po metų darbo jau gali pasidžiaugti sugrįžtančiais pacientais.

– Mes sakome žmonėms, jog vieną kartą metuose būtina pasitikrinti dantis. Ir jau sulaukiu pacientų, kurie lankėsi pas mane, kai dar tik buvau baigusi studijas. Tai – smagu, kaip ir tai, kad jie mane dar ir kažkam rekomenduoja. Smagu, kad atvažiuoja žmonių ir iš aplinkinių miestų, miestelių, – nuoširdžiai džiaugėsi Lina.

Gydytis pas jauną odontologę ateina ir mamos pacientų, kai ši negali jų priimti.

– Nuraminu juos, jog jauni daktarai yra patys geriausi, nes jie ypač stengiasi, konsultuojasi su kolegomis, nori viską padaryti kuo geriau. O mūsų kolektyvas geranoriškai nusiteikęs ir Linutei visi mielai padeda, – šypsojosi R. Kerutienė.

Su mama pasitarti Lina gali tik grįžusi namo, mat jų, dirbančių tame pačiame kabinete, darbo laikas prasikeičia. Rima juokėsi, kad vakare grįžusi dukra kartais „lenda“ jai į akis su kažkieno dantų nuotrauka ar klausia nuomonės, esant sudėtingesniam atvejui. O Lina čia pat atšauna, jog geriau paklaus penkių specialistų nuomonės, negu padarys bet kaip.



„Tau nieko nedarys“

Odontologės sako, kad kiekvienas klientas – ypatingas ir jo atvejis gali būti kitoks, individualus. Kiekvienam atėjusiam žmogui L. Kerutytė skiria valandą laiko.

– Geriau jau pacientą išleidusi palauksiu aš, negu dar du žmonės sėdės už durų – tada jau jaučiu įtampą, – pasakojo mergina.

Ypač atidžiai ir kantriai reikia dirbti su mažaisiais pacientais.

Studijuodama penktame kurse L. Kerutytė svarstė tapti vaikų odontologe, tačiau dabar supranta, jog tai – nelengvas darbas.

– Su mažaisiais reikia dirbti kitaip: turi tinkamai nuteikti, papasakoti, paruošti. Jei išgąsdinsi vaiką ar jam skaudės – jis ir suaugęs bijos dantų gydytojo, – kalbėjo Lina.

Anot jaunos gydytojos, labai svarbus yra tėvų požiūris. Kai kurie net pažada vaikui nupirkti mobilųjį telefoną, dviratį ar dar ką nors, kad tik atžala sutiktų taisytis dantis.

– Mes su broliu buvome auklėjami taip, jog, prireikus ką nors padaryti, eini ir darai be jokių papirkinėjimų. O čia penkerių metų vaikas staiga persigalvoja, kad jam jokio telefono nebereikia, keliasi nuo kėdės ir mamai pareiškia, jog jie jau eis namo. Įdomiausia, kad mama stojasi ir eina. Ir nesuprantu, ar čia mama atsivedė vaiką, ar vaikas mamą. Būna ir taip, jog mama skambina tėčiui, tada tas atlekia į pagalbą, kad įtikintų sūnų taisytis dantis... Tai gal geriau iškart leistų tėtį su vaiku? – stebėjosi gydytoja.

Blogiausia, kai tėvai pažada, jog gydytojas „nieko nedarys“. Tada visai suprantama ir priešiška vaiko reakcija į bet kokį odontologo veiksmą – juk buvo pažadėta, kad gydytojas nieko nedarys!



Šepetėlio neužtenka

Anot odontologių, žmonės į savo burnos ir dantų būklę žiūri skirtingai. Vis dėlto tokių pacientų, kurie dantis prisižiūrėtų ypač kruopščiai ir kas pusmetį lankytųsi pas burnos higienistą, o kas metus – pas odontologą, yra labai mažai. Deja, bene dažniausiai žmonės kreipiasi tada, kai atsiranda skylių keliuose dantyse arba dantį pradeda stipriai skaudėti.

Lina sakė pastebėjusi, jog yra gerokai apsileidusių jaunų žmonių, kai kurie teisinasi esantys labai užimti ir dantis valo tik vakare arba tik ryte. Kiti priešingai – šveičia per daug ir dar su kietais dantų šepetėliais, taip nuzulindami emalį. Tačiau kietus šepetėlius gydytojos patarė pamiršti ir visuomet rinktis tik minkštus.

Abi specialistės priminė, kad dantis būtina valytis ne tik su šepetėliu. Kiekvieną kartą reikia naudoti ir tarpdančių siūlą, liežuvio valiklį, burnos skalavimo skystį.

– Anksčiau žmonės vartojo mažiau apdirbtą maistą ir dantys geriau apsivalydavo. O dabar maiste daug dažiklių, lipnių medžiagų, galybė cukraus. Tačiau ne patys saldumynai gadina dantis, o rūgštys, kurias išskiria maisto likučiuose besiveisiančios bakterijos. Todėl labai svarbu pavalgius išsiskalauti burną, nepalikti nakčiai nevalytų dantų. Be to, svarbu valyti kruopščiai, nepamirštant ir krūminių, tolimesnių dantų. Prisimenu, kaip mus mokė vienas dėstytojas. Jis sakė: ne visus dantis būtina prisižiūrėti – tik tuos, kuriuos nori turėti, – šypsojosi L. Kerutytė.






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Remonto darbai miesto centre greitai nesibaigs
* Vištytyje viešėjo užsienio šalių diplomatai
* Būsima dizainerė įkvėpimo semiasi Islandijoje
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar kada nors esate nukentėjęs nuo vagių?
Taip, patyriau didelių nuostolių.
Niekada su vagystėmis nesusidūriau.
Nukentėjau nežymiai.
Esu apsidraudęs, todėl jaučiuosi saugiau.



Kalbos patarimai

Ar galima „dirbti pareigose“?
Daiktavardis pareigos žymi darbo ar tarnybos vietoje turimą statusą, bet ne pačią vietą, todėl vietininkas pareigose nevartotinas, pvz.: Jis dirba direktoriaus pareigose (taisoma yra direktorius, dirba direktoriumi, eina direktoriaus pareigas).


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas