|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Moteris, turinti patirties, ieško valytojos darbo. Tel. 8 699 29 968.Galioja iki: 2024-04-21 14:44:23
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / 2017-07-28 15:44
|
|
|
Buvusios vilkaviškietės dailininkės Lilijos Puipienės dėka šiemet pleneras įgijo naują formą.
Autorės nuotr.
Vilkaviškis ir jo apylinkės šią savaitę buvo pilnos meniško šurmulio. Į jau šeštąjį kartą organizuojamą projektą „Sūduvių žemė“ šiemet susirinko garsūs dailininkai iš įvairių Lietuvos miestų. Jie keliavo po žymių krašto žmonių gimtines, sėmėsi įkvėpimo, o įspūdžius perteikė paveiksluose, kuriuos šiandien pristatys Vilkaviškyje.
Įkvėpė tėviškės
Šiais metais plenero dalyviai, suburti kraštietės dailininkės Lilijos Puipienės, koncentravosi į Sūduvos krašto kultūrinio tapatumo paieškas. Įkvėpimo dailininkai sėmėsi keliaudami tautiniu ir literatūriniu maršrutais. Prisimenant žymių krašto žmonių istorijas, tautiškumo dvasios buvo semiamasi Jono Basanavičiaus, Vinco Kudirkos tėviškėse. Menininkai aplankė ir totorių kapines, Piliakalnių piliakalnį, ant kurio dr. J. Basanavičius mėgo pasėdėti ir vakarop palydėti saulę, Bartninkų Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios griuvėsius. Dailės sąlyčio su literatūra taškų plenero dalyviai ieškojo Salomėjos Nėries ir Kazio Bradūno gimtinėse.
„Manau, tą gimtinių įvaizdį mums pavyko perteikti kartu keliaujant. Plenero dalyviai prisirinko daug įvairiausių potyrių, vaizdinių. Mums džiugu, kad visa tai juos lydės ir toliau – paveiksluose atgims išnešioti, subrandinti ciklai. Tikiu, jog atlėgus nuovargiui dalyviai vėl atsivers K. Bradūno ir S. Nėries poeziją. Tuomet naujai suskambės K. Bradūno aprašytas varpas, S. Nėries minima mažutė koplytėlė, nuolat aprašomas žydintis ar vaisius nokinantis sodas, banguojantys javų laukai. Suskambės naujai, nes prie daugelio fragmentų menininkai jau bus prisilietę, patyrę ir žvelgę į tą patį „sūduvišką“ debesuotą, retkarčiais lietumi prakiūrantį dangų“, – įspūdžiais dalijosi projekto koordinatorė Rita Marcelionytė.
Krašto šviesuolių tėviškės emocijomis užpildė ir pirmą kartą Suvalkijoje besilankančius, ir iš čia kilusius dailininkus. Dauguma menininkų per kelionę „gaudė“ pirmines emocijas ir įvairias detales. Jų fotoaparatuose, eskizuose užfiksuoti klėties durų raštai, laukai, lygumos, upeliai, architektūrinės detalės atgimė darbuose. Dalyviai tikino, kad įkvėpimą pagauti tikrai pavyko. Vieniems jo šaltiniu tapo vaikystės prisiminimai, užstrigę atmintyje ir dabar vėl atgimę, kitiems, pirmą kartą krašte besilankantiems, – dirbami laukai, plačios S. Nėries tėviškės erdvės, į kurias norisi sugrįžti, suvalkiečių kalba, jos turinys ir ypatybės.
„Įspūdžių labai daug, juos ir patyrimus fiksuoju darbuose. Suradau man labai įdomią temą – tai moters menininkės tragiškas likimas, kurį perteikia ir S. Nėris. Tokių moterų pasaulyje labai daug. Dažnai jos paniekinamos ir vien dėl to, kad yra moterys. Manau, jog ši tema atsispindės mano darbuose“, – pasakojo plenero dalyvė tapytoja Elena Balsiukaitė-Brazdžiūnienė. Menininkei taip pat įkvepianti pasirodė ir mintis, atėjusi J. Basanavičiaus gimtinėje. Jis kažkada iš čia išvažiavo, keliavo po pasaulį, tačiau sugrįžo į gimtąją žemę ir padėjo jos žmonėms. Tautos šviesuolio istorijos atspindžių galima matyti ir dabar. Žmonės emigruoja iš Lietuvos, išvyksta iš savo miestų, tačiau galbūt jie, kaip ir J. Basanavičius, grįš į gimtinę ir parveš iš viso pasaulio pasisemtos patirties.
Buvusią kybartietę Audronę Petrašiūnaitę itin sužavėjo iš naujo pamatytos Sūduvos lygumos, kurios, kaip ji pati sako, nuolat įsiterpia piešiniuose. O tapytojai Editai Daliai Rakauskaitei įdomiausia buvo fiksuoti įvairias architektūrines detales.
Nauja forma
Po kelionių žymių krašto kūrėjų keliais projekto dalyviai susibūrė laukų ir ežero apsuptoje Patunkiškių kaimo sodyboje. Čia jie įsirengė kūrybines dirbtuves po atviru dangumi ir drobėse dažais išliejo susikaupusias emocijas bei įspūdžius. Kūrybinis procesas dalyviams nebuvo sunkus: emocijų daug, įkvėpimo taip pat netrūksta. Netrukdė ir lietuviškas lietus, jauniausieji plenero dalyviai net ir lyjant molbertus statėsi prie laukų ir stengėsi perteikti matomą vaizdą. Eglė Petrašiūtė šypsodamasi pasakojo, kad sulyti dažai ant drobės atrodo netgi gražiau.
Menininkus į rajoną sukvietęs pleneras „Sūduvių žemė. Gimtinės“ – Vilkaviškio kultūros centro projektas. Šių metų tema ir koncepcija gimė spontaniškai. Dar 2016 m. savo darbų parodą Vilkaviškyje organizavusi buvusi kraštietė dalininkė L. Puipienė, užklupta vaikystės prisiminimų, prasitarė, jog norėtų į gimtąjį miestą sugrįžti dar kartą. Tuomet viskas įvyko akimirksniu. „Mes jau galvojome apie būsimąjį plenerą ir jo tęstinumą, tad nudžiugome: o jeigu tas sugrįžimas ir būtų pleneras? Tuomet mintis įgavo pagreitį ir štai – jie jau žvalgo Sūduvių žemę“, – apie netikėtai užgimusią mintį pasakojo R. Marcelionytė.
Pasak jos, L. Puipienės dėka pleneras įgijo naują formą. Iki šiol menininkai apsistodavo vienoje vietoje, „susirinkdavo“ įspūdžius ir stengdamiesi išskleisti tos vietos ypatumus tapė, fotografavo. Todėl ir parodose atsispindėdavo skirtingi žanrai: tapyba, fotografija, vitražai, grafika, keramika, metalo instaliacijos. Šiemet pleneras tapo mobilus, įgijo reprezentacinį pobūdį ir koncentravosi Sūduvos krašto kultūrinio tapatumo paieškose. Siekiant kokybiškumo ir profesionalumo, plenero dalyviais pasirinkti itin brandūs, visuomenėje pripažinti profesionalūs dailininkai. Prie idėjos virsmo realybe prisidėjo ir Kultūros ministerija, Lietuvos kultūros taryba, Vilkaviškio rajono savivaldybė.
Įspūdžiai pasiliks
Projekto galutinis akcentas – šiandien, 14 val., Vilkaviškio kultūros centre atidaroma per plenerą pieštų darbų paroda. Joje dalyvaus ir projekto dalyvių darbus recenzuos menotyrininkė Nijolė Nevčesauskienė. Pabuvusi Vilkaviškio kultūros centre ekspozicija pradės savo kelionę po Lietuvą. Parodos bus rengiamos Kaune, Vilniuje, Anykščiuose. Galiausiai dalis darbų pasiliks čia, kur jie gimė, ir puoš viešąsias krašto erdves.
Dar nesibaigus šių metų projektui, jau galvojama ir apie jo tęstinumą. Keliaujant po kraštiečių tėviškes gimė idėjų ne tik piešiniams, bet ir kitų metų plenerui. Kitąmet tikimasi išžvalgyti kitas vietas, prisiminti šio krašto knygnešius.
Aušrinė VAŠČĖGAITĖ
Projektą „Lietuva – širdy“
remia Spaudos, radijo ir
televizijos rėmimo fondas
Vilkaviškis ir jo apylinkės šią savaitę buvo pilnos meniško šurmulio. Į jau šeštąjį kartą organizuojamą projektą „Sūduvių žemė“ šiemet susirinko garsūs dailininkai iš įvairių Lietuvos miestų. Jie keliavo po žymių krašto žmonių gimtines, sėmėsi įkvėpimo, o įspūdžius perteikė paveiksluose, kuriuos šiandien pristatys Vilkaviškyje. |
Šiais metais plenero dalyviai, suburti kraštietės dailininkės Lilijos Puipienės, koncentravosi į Sūduvos krašto kultūrinio tapatumo paieškas. Įkvėpimo dailininkai sėmėsi keliaudami tautiniu ir literatūriniu maršrutais. Prisimenant žymių krašto žmonių istorijas, tautiškumo dvasios buvo semiamasi Jono Basanavičiaus, Vinco Kudirkos tėviškėse. Menininkai aplankė ir totorių kapines, Piliakalnių piliakalnį, ant kurio dr. J. Basanavičius mėgo pasėdėti ir vakarop palydėti saulę, Bartninkų Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios griuvėsius. Dailės sąlyčio su literatūra taškų plenero dalyviai ieškojo Salomėjos Nėries ir Kazio Bradūno gimtinėse.
„Manau, tą gimtinių įvaizdį mums pavyko perteikti kartu keliaujant. Plenero dalyviai prisirinko daug įvairiausių potyrių, vaizdinių. Mums džiugu, kad visa tai juos lydės ir toliau – paveiksluose atgims išnešioti, subrandinti ciklai. Tikiu, jog atlėgus nuovargiui dalyviai vėl atsivers K. Bradūno ir S. Nėries poeziją. Tuomet naujai suskambės K. Bradūno aprašytas varpas, S. Nėries minima mažutė koplytėlė, nuolat aprašomas žydintis ar vaisius nokinantis sodas, banguojantys javų laukai. Suskambės naujai, nes prie daugelio fragmentų menininkai jau bus prisilietę, patyrę ir žvelgę į tą patį „sūduvišką“ debesuotą, retkarčiais lietumi prakiūrantį dangų“, – įspūdžiais dalijosi projekto koordinatorė Rita Marcelionytė.
Krašto šviesuolių tėviškės emocijomis užpildė ir pirmą kartą Suvalkijoje besilankančius, ir iš čia kilusius dailininkus. Dauguma menininkų per kelionę „gaudė“ pirmines emocijas ir įvairias detales. Jų fotoaparatuose, eskizuose užfiksuoti klėties durų raštai, laukai, lygumos, upeliai, architektūrinės detalės atgimė darbuose. Dalyviai tikino, kad įkvėpimą pagauti tikrai pavyko. Vieniems jo šaltiniu tapo vaikystės prisiminimai, užstrigę atmintyje ir dabar vėl atgimę, kitiems, pirmą kartą krašte besilankantiems, – dirbami laukai, plačios S. Nėries tėviškės erdvės, į kurias norisi sugrįžti, suvalkiečių kalba, jos turinys ir ypatybės.
„Įspūdžių labai daug, juos ir patyrimus fiksuoju darbuose. Suradau man labai įdomią temą – tai moters menininkės tragiškas likimas, kurį perteikia ir S. Nėris. Tokių moterų pasaulyje labai daug. Dažnai jos paniekinamos ir vien dėl to, kad yra moterys. Manau, jog ši tema atsispindės mano darbuose“, – pasakojo plenero dalyvė tapytoja Elena Balsiukaitė-Brazdžiūnienė. Menininkei taip pat įkvepianti pasirodė ir mintis, atėjusi J. Basanavičiaus gimtinėje. Jis kažkada iš čia išvažiavo, keliavo po pasaulį, tačiau sugrįžo į gimtąją žemę ir padėjo jos žmonėms. Tautos šviesuolio istorijos atspindžių galima matyti ir dabar. Žmonės emigruoja iš Lietuvos, išvyksta iš savo miestų, tačiau galbūt jie, kaip ir J. Basanavičius, grįš į gimtinę ir parveš iš viso pasaulio pasisemtos patirties.
Buvusią kybartietę Audronę Petrašiūnaitę itin sužavėjo iš naujo pamatytos Sūduvos lygumos, kurios, kaip ji pati sako, nuolat įsiterpia piešiniuose. O tapytojai Editai Daliai Rakauskaitei įdomiausia buvo fiksuoti įvairias architektūrines detales.
Po kelionių žymių krašto kūrėjų keliais projekto dalyviai susibūrė laukų ir ežero apsuptoje Patunkiškių kaimo sodyboje. Čia jie įsirengė kūrybines dirbtuves po atviru dangumi ir drobėse dažais išliejo susikaupusias emocijas bei įspūdžius. Kūrybinis procesas dalyviams nebuvo sunkus: emocijų daug, įkvėpimo taip pat netrūksta. Netrukdė ir lietuviškas lietus, jauniausieji plenero dalyviai net ir lyjant molbertus statėsi prie laukų ir stengėsi perteikti matomą vaizdą. Eglė Petrašiūtė šypsodamasi pasakojo, kad sulyti dažai ant drobės atrodo netgi gražiau.
Menininkus į rajoną sukvietęs pleneras „Sūduvių žemė. Gimtinės“ – Vilkaviškio kultūros centro projektas. Šių metų tema ir koncepcija gimė spontaniškai. Dar 2016 m. savo darbų parodą Vilkaviškyje organizavusi buvusi kraštietė dalininkė L. Puipienė, užklupta vaikystės prisiminimų, prasitarė, jog norėtų į gimtąjį miestą sugrįžti dar kartą. Tuomet viskas įvyko akimirksniu. „Mes jau galvojome apie būsimąjį plenerą ir jo tęstinumą, tad nudžiugome: o jeigu tas sugrįžimas ir būtų pleneras? Tuomet mintis įgavo pagreitį ir štai – jie jau žvalgo Sūduvių žemę“, – apie netikėtai užgimusią mintį pasakojo R. Marcelionytė.
Pasak jos, L. Puipienės dėka pleneras įgijo naują formą. Iki šiol menininkai apsistodavo vienoje vietoje, „susirinkdavo“ įspūdžius ir stengdamiesi išskleisti tos vietos ypatumus tapė, fotografavo. Todėl ir parodose atsispindėdavo skirtingi žanrai: tapyba, fotografija, vitražai, grafika, keramika, metalo instaliacijos. Šiemet pleneras tapo mobilus, įgijo reprezentacinį pobūdį ir koncentravosi Sūduvos krašto kultūrinio tapatumo paieškose. Siekiant kokybiškumo ir profesionalumo, plenero dalyviais pasirinkti itin brandūs, visuomenėje pripažinti profesionalūs dailininkai. Prie idėjos virsmo realybe prisidėjo ir Kultūros ministerija, Lietuvos kultūros taryba, Vilkaviškio rajono savivaldybė.
Projekto galutinis akcentas – šiandien, 14 val., Vilkaviškio kultūros centre atidaroma per plenerą pieštų darbų paroda. Joje dalyvaus ir projekto dalyvių darbus recenzuos menotyrininkė Nijolė Nevčesauskienė. Pabuvusi Vilkaviškio kultūros centre ekspozicija pradės savo kelionę po Lietuvą. Parodos bus rengiamos Kaune, Vilniuje, Anykščiuose. Galiausiai dalis darbų pasiliks čia, kur jie gimė, ir puoš viešąsias krašto erdves.
Dar nesibaigus šių metų projektui, jau galvojama ir apie jo tęstinumą. Keliaujant po kraštiečių tėviškes gimė idėjų ne tik piešiniams, bet ir kitų metų plenerui. Kitąmet tikimasi išžvalgyti kitas vietas, prisiminti šio krašto knygnešius.
Aušrinė VAŠČĖGAITĖ
Projektą „Lietuva – širdy“ remia Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas
Galerija: Pleneras „Sūduvių žemė. Gimtinės“
Publikuota: 2017-07-28 15:44:34
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Senieji maldos namai – ne vien tikinčiųjų rūpestis * Sergantieji širdies nepakankamumu gaus papildomą gydymą
* Sesuo Lina: „Gyvas tikėjimas šeimą sujungia stipriais ryšiais“
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|