„Santaka“ / Kanadoje lietuvybę saugo bendruomenės

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda 1 t talpos konteinerį metaliniame rėme su išleidimo čiaupu ir jo prailginimu (45 Eur), tokį pat konteinerį be metalinio rėmo (15 Eur). Tinka vandeniui ar kurui laikyti. Gali atvežti. Tel.: 8 686 98 506, 8 686 98 503.
Galioja iki: 2018-09-29 09:19:34

Brangiai išsinuomotų žemės ūkio paskirties žemės. Tel. 8 624 12 402.
Galioja iki: 2018-09-30 10:57:07

Parduoda kiaulę skersti. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2018-10-01 11:50:58



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2017-07-24 16:33

Dalinkitės:  


Monrealio lietuviai buriasi į įvairias organizacijas.

Nuotr. iš asmeninio albumo


Kanadoje lietuvybę saugo bendruomenės

Antrojo pasaulinio karo metais lietuviai išsibarstė po įvairias pasaulio šalis. Pabėgę iš kulkų varstomos gimtinės jie kūrėsi užsienyje, o jausdami nostalgiją gimtajai šaliai būrėsi į bendruomenes. Taip atsirado ir Monrealio (Kanada) lietuvių bendruomenė. Vis dėlto su kiekviena karta lietuvybės tolimuose kraštuose lieka vis mažiau.



Liko visam gyvenimui

Monrealio lietuvių bendruomenės narė Vida Lietuvninkas gimė jau Kanadoje, tačiau, kaip pati sako, Lietuvai jos širdyje kampelis yra.

Moters tėvai ir giminės prasidėjus Antrajam pasauliniam karui iš Alvito parapijos bėgo vis toliau į vakarus. „Norėdami pabėgti nuo rusų, jie šokdavo ant kokio nors traukinio vagono, nesvarbu, kur jis važiavo. Taip pasiekė Vokietiją. Po karo kai kas sugrįžo į Lietuvą. Mano tėvai, jų artimieji ieškojo būdų emigruoti į Šiaurės Ameriką. Tėčio pusbrolis Kanadoje buvo mūsų šeimos rėmėjas. Jis užmokėjo už laivo bilietus iš Vokietijos į Halifakso uostą Kanadoje“, – šeimos istorija dalijosi V. Lietuvninkas. Iš uosto šeima turėjo važiuoti traukiniu į Saskačevano provinciją, kur tėčiui buvo prižadėtas darbas ūkyje. Kai pasiekė Monrealį, šeima nebeturėjo pinigų tęsti kelionės, todėl čia išlipo ir niekuomet taip ir neišvažiavo laimės ieškoti kitur. Vėliau panašios priežastys į Kanadą ar Jungtines Amerikos Valstijas atvedė ir kitus Lietuvninkų giminaičius.

Paklausta, ar niekada neplanavo pradėti gyvenimo Lietuvoje, Vida tvirtai atsako, kad ne. Čia, Kanadoje, ji gimė, čia visi jos ryšiai.



Dėl pinigų

Didelė dalis Monrealyje gyvenančių lietuvių priklauso Šv. Kazimiero parapijos bendruomenei, kuri neseniai atšventė 110 metų sukaktį. Prieš tiek metų susibūrę lietuviai pastatė bažnyčią, kur galėtų rinktis, o prieš 50 m. buvo pastatyta ir antroji. Bažnyčia ir jos bendruomenė buvo ne tik lietuvybės bei tikėjimo uostas, bet ir finansinės paramos šaltinis. Kaip pasakojo Vida, XX a. viduryje valstybė jokios finansinės paramos pabėgėliams neskirdavo, tad atvykusiems lietuviams pagalbos tekdavo ieškoti bažnyčioje. Čia veikusios organizacijos rado naujiems imigrantams butus ar kambarius, kuriuose jie galėtų gyventi, darbus fabrikuose, maisto. Tiesa, atvykusieji lietuviai buvo ir gana religingi, tad kiekvieną sekmadienį kartu susirinkdavo bažnyčioje.

Šiandien bendruomenės misija kitokia. Padėti lietuviams jau nebereikia. Dauguma čia gyvena daug dešimtmečių ir yra tvirtai atsistoję ant Kanados žemės. Dabar veikia nemažai lietuvių organizacijų, tokių kaip šokių kolektyvai, chorai, keliautojų klubas, moterų draugijos, pensininkų klubas, maisto gamybos klubas, skautai ir t. t., o jungtinis Monrealio choras prieš kelerius metus dalyvavo Lietuvos dainų šventėje Vilniuje. Lietuviai dailininkai priklauso Baltijos dailininkų grupei ir kasmet rengia parodas. Taip pat bendruomenėje minimos Lietuvai svarbios datos, iš Lietuvos savo veiklų pristatyti atvyksta menininkai. Daug metų veikia šeštadieninė lietuvių mokykla.



Lietuvių mažėja

Vis dėlto lietuvių Monrealyje nebėra tiek daug. Didelė dalis per Antrąjį pasaulinį karą čia atkeliavusių kraštiečių vedė ar ištekėjo už svetimtaučių ir savo vaikus augina jau kaip kanadiečius, o ne lietuvius. Kaip pasakojo Vida, vyresni čia gyvenę lietuviai, kurie dar svajojo sugrįžti į gimtinę, išmirė, o jaunesnieji lietuviais savęs jau nebelaiko. „Kai mes susitinkame su giminėmis, jaučiame, ne kad lietuviai susiėjo, bet kad giminės. Sesuo, pusbroliai, pusseserės susituokė su svetimtaučiais. Jei bus svečių, iškepsime kugelį ar padarysime šaltibarščių. Mano karta tą dar padaro, bet jaunesnė jau nebe. Kai susitinkame, kalbame angliškai, pasigaminame krašto, kuriame gyvename, patiekalų, diskutuojame apie mūsų valstybės politiką, mūsų televizijos programas“, – pasakojo Vida. Ir nors pati moteris save vadina kanadiete, didžiuojasi turėdama lietuvišką pavardę. Vida Lietuvninkas dažnai sulaukia klausimų apie savo vardą ar pavardę, kurie tarsi nurodo, kad ji turi ne tik kanadietiškų šaknų. Paklausta apie pavardę, Vida tikino visuomet pašnekovui papasakojanti ilgą istoriją apie Lietuvą, jos geografiją. Pasak moters, taip daro kone visi čia gyvenantys Kanados lietuviai. Tiesa, nors Monrealyje lietuvių bendruomenė mažėja, Toronte ji auga.

Pati Vida, kaip ir dauguma jos kartos lietuviškų šaknų turinčių kanadiečių, gimė Kanadoje, o lietuvių kalbą vartodavo tik šeimoje. Kaip pasakojo moteris, visur kalbėdavo angliškai: mokykloje, bendraudama su draugais. Nepamiršti lietuvių kalbos prancūziškai ir angliškai kalbančioje Kanadoje buvo sunku. „Labai greitai galima pamiršti lietuvių kalbą. Nors ėjau į lietuvių šeštadieninę mokyklą, kalbėjau lietuviškai su tėveliais, bet kiekvieną dieną nuolat galvoju, kalbu, rašau angliškai, o kartais ir prancūziškai“, – mintimis dalijosi pašnekovė.

Vis dėlto lietuviškas žodis buvo svarbus visai to krašto lietuvių bendruomenei. Prie jo išlikimo Kanadoje prisidėjo ir lietuviška spauda.

Pavyzdžiui, laikraštis „Tėviškės žiburiai“ leidžiamas Toronte, tačiau skaitytojų turi ir visoje Kanadoje, ir Jungtinėse Amerikos Valstijose, ir netgi Europoje.

Pati V. Lietuvninkas, nors kalbėdama bei rašydama lietuviškai nesijautė labai tvirtai, prieš gerą dešimtmetį pradėjo rašyti Šv. Kazimiero parapijos, kuriai priklauso, žinias. „Kai pradėjau rašyti laikraščiui, man trūko labai daug žodžių. Mes čia maišome lietuviškus ir angliškus žodžius netgi tame pačiame sakinyje. Kai 2004 m. buvau Lietuvoje, pusseserės sūnus man padovanojo žodyną. Dažnai į jį pažiūrėdavau, kaip tinkamai išversti angliškus žodžius. Taip ir pagerėjo mano lietuvių kalba“, – šypsojosi pašnekovė. Tiesa, ji neslėpė, kad kiti jos draugai visai pamiršo lietuvių kalbą, nes jos tiesiog nevartoja.

Nors dažnas už Atlanto gyvenantis kadais lietuviškai kalbėjęs žmogus savęs lietuviu nebevadina, širdyje visuomet turi vietos savo tėvų ar protėvių gimtinei.



Aušrinė VAŠČĖGAITĖ






Projektą „Lietuva – širdy“ remia Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Išrinkti geriausi „Metų ūkiai“
* Svečiui iš Vokietijos įteiktos Garbės piliečio regalijos
* Neišmokiusi veltėdžių gyventi visuomenė moka dvigubai
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar kada nors esate nukentėjęs nuo vagių?
Taip, patyriau didelių nuostolių.
Niekada su vagystėmis nesusidūriau.
Nukentėjau nežymiai.
Esu apsidraudęs, todėl jaučiuosi saugiau.



Kalbos patarimai

Ar galima „dirbti pareigose“?
Daiktavardis pareigos žymi darbo ar tarnybos vietoje turimą statusą, bet ne pačią vietą, todėl vietininkas pareigose nevartotinas, pvz.: Jis dirba direktoriaus pareigose (taisoma yra direktorius, dirba direktoriumi, eina direktoriaus pareigas).


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas