„Santaka“ / 100 g šaltai rūkytos dešros – 83 procentai paros druskos normos / Maisto sauga

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis


Orai Vilkaviškyje


Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

Skelbimų kol kas nėra. Atsiųskite savo skelbimą! (Kaina - 2 €)


Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Maisto sauga

Dalinkitės:  


100 g šaltai rūkytos dešros – 83 procentai paros druskos normos


Bendrinėje kalboje žodis druska paprastai reiškia valgomąją druską – natrio chloridą, kurio 40 procentų sudaro natris ir 60 procentų – chloridai.

Šviežioje, neperdirbtoje mėsoje, vištienoje natūraliai yra nedideli natrio kiekiai (perskaičiavus į druską gautume 0, 15-0, 3 g / 100 g). Druska pridedama perdirbant mėsą ir gaminant iš jos gaminius dėl intensyvesnio aromato, skonio ir kad pailginti tinkamumo vartoti trukmę.

Į maistą pridėta druska ne tik stabdo mikroorganizmų dauginimąsi, tačiau turi ir tam tikrų technologinių savybių (padeda ekstrahuoti druskoje tirpius baltymus emulsijos stabilizavimui, pagerina mėsos sukibimą kepimo metu, vandens sulaikymą), sustiprina mėsos skonį ir aromatą. Nors druskos funkcionalumas maisto produktuose yra įvairus, vartotojams svarbiausia – jos įtaka juslinėms savybėms.

Sūrumas yra vienas iš penkių liežuviu jaučiamų pagrindinių maisto skonių (taip pat saldumas, rūgštumas, kartumas ir umami). Pridėjus druskos į maistą galima paryškinti ar paslėpti tam tikrus kvapus ir skonius, pavyzdžiui, druska gali sumažinti kartumą ar sustiprinti saldumą.

Nacionalinis maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutas 2015-2016 m. ištyrė druskos kiekį 137 įvairių dešrų mėginiuose. Vidutinis nustatytas druskos kiekis 2, 53 g / 100 g (mediana 1, 96 g / 100 g). Druskos dešrose yra nuo 1, 3 g / 100 g iki 6, 35 g / 100 g, t. y. skiriasi beveik 5 kartus, o atskirose dešrų grupėse druskos kiekis svyruoja 2, 5-3, 2 karto.


Mažiausiai sūrios – virtos dešros (vidutiniškai druskos 1, 86 g / 100 g), sūriausios – šaltai rūkytos (vidutiniškai druskos 4, 16 g / 100 g) ir vytintos dešros (vidutiniškai druskos 4, 29 g / 100 g). Analizuojant tirtų mėginių rezultatus matosi, kad visų dešrų druskos mediana yra mažesnė nei vidurkis, tai rodo, kad yra labai sūrių gaminių, dėl kurių didėja vidurkio reikšmė.

Karštai rūkytose dešrose vidutiniškai druskos yra 2, 05 g / 100 g ir tai du kartus mažiau nei šaltai rūkytose dešrose.

2015-2016 m. NMVRVI atlikta 113 kitų nei dešros mėsos gaminių tyrimų. Daugiausia druskos yra šaltai rūkytuose (vidurkis – 4, 23g / 100 g), vytintuose (vidurkis – 3, 79g / 100 g) ir sūdytuose (vidurkis – 3, 77 g / 100 g) mėsos gaminiuose, mažiausias – tokiuose gaminiuose kaip vyniotiniai, slėgtainiai ir kiti kulinarijos mėsos gaminiai (vidutiniškai – 1, 64 g / 100 g). Kaip ir dešrų atveju – karštai rūkytuose mėsos gaminiuose yra beveik dvigubai mažiau druskos nei šaltai rūkytuose.

Pateikti skaičiai rodo, kad dešros ir kiti mėsos gaminiai – labai sūrūs maisto produktai: suvalgę 100 g šaltai rūkytos dešros ar kito šaltai rūkyto ar vytinto mėsos gaminio, gauname per 80 % paros druskos normos.


Palyginome NMVRVI atliktų tyrimų duomenis apie druskos koncentracijas kai kuriuose mėsos produktuose 2010-2012 m. ir 2015-2016 m. Pagal tyrimų duomenis, šaltai rūkytoje, virtoje dešroje, vyniotiniuose ir panašiuose gaminiuose druskos kiekis kiek sumažėjo, o karštai rūkytose dešrose druskos sumažėjo net 24 %.

Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto specialistai primena, kad siekiant išvengti su per dideliu kraujo spaudimu susijusių ligų – širdies ir kraujagyslių sistemos ligų, insulto, šlapimo išskyrimo sistemos ligų, svarbu per dieną suvartoti ne daugiau kaip 5 g druskos. 5 gramai druskos – tai mažiau nei vienas arbatinis šaukštelis, įskaitant druską iš visų šaltinių, t.y. ir gaunamą su jau paruoštais maisto produktais (pvz., duona).

Palaipsniui mažindami suvartojamos druskos kiekį, mes greitai priprasime prie mažiau sūraus maisto. Vartotojai taip pat skatinami skaityti parduodamų maisto produktų etiketes – fasuotų maisto produktų ženklinime privaloma nurodyti druskos kiekį (jis pateikiamas 100 g, skysčiams – 100 ml produkto) ir rinktis mažiau druskos turinčius produktus.






Publikuota: 2017-07-24 11:53:15

Komentarai:





Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?



Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Jubiliejų švenčiantis prelatas: „Duonos be plutos nebūna“
* Salomėja Nėris: palikti poetės vardą ar naikinti?
* Beržų kirtėjai išgąsdino žmones: ar išliks Ripkaus giraitė?
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Paskutinį kovo sekmadienį bus įvestas vasaros laikas. Teks anksčiau keltis, bet vakarais bus ilgiau šviesu. Ar laukiate to?
Taip.
Ne.
Man jokio skirtumo.
Vasaros laikas galėtų būti visada.



Kalbos patarimai

Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2024 Visos teisės saugomos. Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai