„Santaka“ / Savivaldybės pastate žydus mokė amato ir rašto / Istorija

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 5,50 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Reikalinga melžėja (galimas apgyvendinimas). Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2019-10-20 10:52:17

Parduoda 7,5 a sodą „Paskenduolės“ bendrijoje (yra vasarnamis). Tel. 8 620 49 187.
Galioja iki: 2019-10-25 09:31:08

Parduoda traktorių MTZ-80, siaurus ratus, 5 m vartytuvą DEUTZ-FAHR, krautuvo („autokaro“) šakes, kabinamos gale. Tel. 8 618 50 719.
Galioja iki: 2019-10-26 13:27:28

Šiaudapjovę („akselinę“) su vienfaziu vokišku varikliu, 5 durų didelę medinę spintą, 4 vasarines padangas 185/70 R14. Tel. 8 670 49 964.
Galioja iki: 2019-10-28 09:50:26



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Istorija

Dalinkitės:  


Dabartiniame Savivaldybės pastate žydai buvo mokomi įvairių profesijų, kad galėtų užsidirbti pragyvenimui.

Nuotr. iš jewishvilkaviskis.org


Savivaldybės pastate žydus mokė amato ir rašto

Kristina ŽALNIERUKYNAITĖ

Tiems, kurie lankosi Vilkaviškio rajono Savivaldybės pastate, turbūt ir į galvą nešauna, kad kažkada šio statinio paskirtis buvo visai kitokia. 1919–1940 metais čia veikė žydų gimnazija. Apie tai byloja ir prie pastato pritvirtinta lentelė.

Remiantis Vilkaviškio miesto savivaldybės 1918–1938 metų ataskaita, privati žydų gimnazija yra viena iš pirmųjų tokio tipo įstaigų, įsteigtų Lietuvoje. Ji įkurta 1919 m., rugpjūčio 18 d. Tuomet pastatas buvo kiek mažesnis, dviejų aukštų.

Šios gimnazijos steigėjas buvo miesto rabinas E. A. Grinas, J. Chmelevskis, dr. B. Ratneris, P. Zilberis, C. Halpernas, J. Rozengolcas, B. Rabinavičius, N. Teitelbaumas, G. Bialoblockis, Š. Laksas, K. Gliksonas ir kiti.

Šios gimnazijos tikslas buvo lavinti žydų tautybės vaikų protą ir dvasią, skiepyti juose žydų papročius, kultūrą, tikėjimą, dorinį ir valstybės supratimą.

Tuomet gatvė, kurioje stovėjo mokyklos pastatas, vadinosi S. Dariaus ir S. Girėno gatve.

Pirmaisiais įsisteigimo metais mokymo įstaiga jau turėjo 6 klases ir per 19 nepriklausomos Lietuvos gyvavimo metų išleido apie 360 abiturientų. Pirmuoju gimnazijos direktoriumi buvo Dr. M. Kaganas, vėliau dr. C. Feldšteinas, dr. J. Fridmanas, dr. M. Zaheimas, Š. Trachtenbergas ir istorikas V. F. Halpernas.

Nuo 1931 m. čia leista steigti Prekybos mokyklą. Visame pirmajame aukšte, kur dabar yra Civilinės metrikacijos skyrius, buvo pilna įvairių mašinų, ten, kur dabar vaikšto Savivaldybės tarnautojai, zujo žydų studentai. Čia jie buvo mokomi įvairių profesijų, kad galėtų užsidirbti pragyvenimui.

Nuo pat pradžių trejų metų berniukų mokymo kursai priklausė žydų bendrijai „Haskalah Va'avoda“. 1937 m. spalio mėnesį juos perėmė Amatininkų draugijos ( tuomet draugija vadinosi ORT, rusiškai - Общество Ремесленного Труда) Vilkaviškio filialas. Dar po metų buvo gautas leidimas steigti mergaičių siuvėjų sekciją. Tada kursas buvo pervadintas ir tapo matininkų draugijos Vilkaviškio trejų metų prekybos kursu. Mokymo įstaiga buvo įsigijusi visas reikalingas tuolaikines mašinas, įrankius ir įrangą. Įstaiga klestėjo ir turėjo daug studentų.



Galerija: Žydų gimnazija





Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Žmonės stojo į „Pažadų kelią“
* Ūkininkas dėl galimybės dirbti žemę atsisakė politinių postų
* Problema, kurios negalima spręsti tyliai
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar eidami tamsiu metu segite atšvaitus?
Taip, būtinai.
Mano atšvaitas – dar stalčiuje.
Pėsčiomis nevaikštau.
Kam atšvaitas, jei einu tik šalikele?



Kalbos patarimai

Didžiuma ar diduma?
„Dabartinės lietuvių kalbos žodyne“ teikiamas tik žodis diduma – didesnė dalis, dauguma. Pvz.: Didžiumą (= Didumą ) derliaus jau nuėmė.
Netaisyklingai vartojamas vietininkas didžiumoje irgi turi būti taisomas. Pvz.: Šiandien romano autorius didžiumoje (= iš esmės, beveik visai ) užmirštas.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2019 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas