„Santaka“ / Liūtys gali pakeisti šulinių vandens kokybę

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 5,50 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda svarstykles, sveriančias iki 500 kg, grėblį-vartytuvą „Saulutė“, geros būklės šaldytuvą-šaldiklį SNAIGĖ A++. Tel. 8 605 05 608.
Galioja iki: 2019-01-18 09:26:46

Parduoda 2,83 ha žemės Klampučių k. Tel. 8 605 05 608.
Galioja iki: 2019-01-18 09:27:34



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2017-07-12 15:49

Dalinkitės:  


Liūtys gali pakeisti šulinių vandens kokybę

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) perspėja gyventojus, naudojančius geriamąjį vandenį iš šachtinių šulinių ar gręžinių, kad didelės liūtys ir potvyniai gali paveikti vandens kokybę.

Į šachtinius šulinius ar negilius gręžinius vanduo patenka iš arčiausiai žemės paviršiaus esančio vandeningojo sluoksnio. Vandens kokybė taip pat priklauso nuo šulinio ar gręžinio įrengimo, priežiūros, vykdomos ūkinės veiklos ir kitų veiksnių.

Gyventojai privalo patys pasirūpinti geriamojo vandens sauga ir kokybe, tinkamai įrengti ir eksploatuoti šulinius, saugoti juos nuo taršos.

VMVT specialistai primena, kad šulinių vandenį reikėtų ištirti ne rečiau kaip vieną kartą per metus, pavasarį, bet geriausia – du kartus, pavasarį ir rudenį. Pastebėjus, kad pasikeitė geriamojo vandens skonis, kvapas ar spalva, ženkliai padidėjo vandens lygis šulinyje, reikėtų papildomai atlikti tyrimus. Gyventojams, kurių šulinių vandenyje nustatomas per didelis nitratų ar nitritų kiekis, rekomenduojama maistui naudoti fasuotą vandenį, įsirengti specialius filtrus nitratams šalinti ar išgręžti naują, gilesnį gręžinį. Jei yra galimybė – geriausia prisijungti prie viešai tiekiamo geriamojo vandens tinklų.

Pagrindiniai nitratų, nitritų šaltiniai yra žemės ūkio trąšos, mėšlas, pūvančios gyvūninės kilmės ar augalinės liekanos, netinkamai įrengta ar neprižiūrima nuotekų sistema.

Pastarųjų metų šachtinių šulinių vandens tyrimų duomenys rodo, kad gruntinis vanduo nėra saugus vartoti – vidutiniškai beveik pusėje tirtų šulinių cheminiai ar mikrobiologiniai rodikliai neatitiko nustatytų normų.

Šulinių vandenyje dažniausiai aptinkama per daug azoto junginių: nitratų, nitritų, amonio. Nitritai pavojingi kūdikiams, ypač iki trijų mėnesių amžiaus. Nitratai, patekę į žmogaus organizmą, tampa kancerogeninėmis medžiagomis – nitrozaminais. Ilgą laiką vartojant tokį geriamąjį vandenį, gali atsirasti sveikatos problemų. Vanduo, kuriame nitratų ar nitritų kiekiai viršija leistinas normas, neturėtų būti naudojamas maistui.

Jei šulinių vandenyje nustatoma mikrobiologinė tarša – randama žarninių lazdelių, enterokokų, klostridijų ar kitų patogeninių mikroorganizmų, prieš geriant tokį vandenį ar naudojant maistui gaminti rekomenduojama bent vieną minutę jį pavirinti, o pačius šulinius nedelsiant išvalyti ir dezinfekuoti.

Geriamojo vandens mėginiai laboratoriniams tyrimams mūsų apskrityje priimami Marijampolėje, Valstybinėje maisto ir veterinarijos tarnyboje, Kauno g. 100 A, tel. (8 343) 71 913.



„Santakos“ inf.






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Pagrindiniai mokesčių pasikeitimai nuo šių metų sausio 1-osios
* Jauni vilkaviškiečiai teikia konsultacijas finansiniais klausimais
* Globos namų auklėtiniai keršija juos atstumiančiai visuomenei
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar pažįstate emigrantų, svarstančių grįžti gyventi į Lietuvą?
Taip, ir ne vieną.
Tokių svarstymų negirdėjau.
Aš svarstau galimybę grįžti.
Pažįstu jau ir grįžusiųjų.



Kalbos patarimai

Ar vartotinas žodis „magaryčios“?
Žodis „magaryčios“ yra arabiškos kilmės ( maharig – išlaidos), o į Lietuvą atkeliavo per rytų slavus. Tai tam tikrą susitarimą užtvirtinantis veiksmas, per kurį abi pusės išlenkia taurelę ar pan. Pvz.: Reikės statyti (arba duoti) magaryčių. DLKŽ šis žodis teikiamas su žyma šnek. (šnekamosios kalbos ž.). „Kalbos patarimų“ leidinyje jis vertinamas kaip vengtina vartoti svetimybė, vietoj kurios teikiami atitikmenys: 1. vaišės, išgertuvės; 2. priedas. Pvz.: Skolą grąžino su magaryčiomis (= su priedu ).


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2019 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas