„Santaka“ / Prisiekusį keliautoją paviliojo Gruzijos kalnai

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 5,50 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda medų. Gali pristatyti į namus. Tel. 8 620 85 872.
Galioja iki: 2019-01-28 10:50:32

Parduoda OPEL ASTRA CARAVAN (1999 m., 1,7 l, dyzelis, 50 kW, TA iki 2019 m. sausio 31 d., 550 Eur). Tel. 8 653 81 967.
Galioja iki: 2019-01-28 11:12:51

Parduoda VW POLO (2003 m., 1,9 l, dyzelis, TA iki 2020 m. lapkričio mėn.). Tel. 8 694 95 488.
Galioja iki: 2019-01-28 11:14:48

Parduoda prikabinamą namelį-kemperį su baldais, paaugintus įvairaus amžiaus veršelius (telyčaites), mobilųjį telefoną CAT S40, padangas M+S 185 | 65R15 (4 vnt.), rusišką ritininį presą PR-1,6. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2019-01-28 13:09:35



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2017-07-12 15:45

Dalinkitės:  


Pusiaukelė į Koruldį. Ričardas čia užlipa bent kartą per savaitę.

Autorės nuotr.


Prisiekusį keliautoją paviliojo Gruzijos kalnai

(Tęsinys. Spausdinta Nr. 75, 76)



Koruldi ežerai

Mėgstantiems aktyvų poilsį ir nepakartojamus vaizdus Ričardas Fiodorovas rekomenduoja lipimą į Koruldžio viršukalnę. Kelionei reikėtų išsiruošti rimtai – visai dienai. Lipti viršun prireiks bent keturių valandų, sugrįžti – daugiau nei trijų. Ričardas garantuoja, kad ežerų vaizdai ir pasididžiavimas savimi kaip ranka „nuims“ bet kokį nuovargį. Aišku, tam reikės gerų kopimo batų (pravers ir lazdos, kurias Ričardas nuomoja turistams), daug geriamo vandens ir lietpalčio. Lietus kalnuose gali užpulti bet kada.

Maršrutas prasideda rekonstruotoje Seti aikštėje. Pagrindinis orientyras – aukštai ant kalno iškilęs kryžius, kuris yra beveik pusiaukelėje link ežerų ir matomas iš miesto.

Eidami iš miesto kilsite vis aukščiau, po kojomis liks akmeniniai svanų bokštai, atsivers visa Mestija. Pasiekę kryžių rasite medinę pavėsinę, kurioje galėsite pasislėpti nuo lietaus ar saulės ir pailsėti. Esant geram orui grožėsitės pribloškiančiais vaizdais. Iš čia rasite ženklus, kur keliauti toliau ieškant ežerų. Kelias iki jų – apie dvi valandos. Kai kairėje pasimatys Guli perėja, iki tikslo liks pusvalandis.

Pakeliui sutikti piemenys pasiūlys pajoti ir arkliais.

Dangaus vaiskumo ežerai – daugiau nei dosnus atlygis už sunkią kelionę. Tiesa, maudytis jie netinkami, nes jų dugnas dumblinas.

Lipant į Koruldį galima pasirinkti, kokiu keliu eisite, – lengvu, bet ilgesniu, kuriuo galima važiuoti išsinuomotu visureigiu, ar sunkiu – į statų šlaitą net be takelio. Paklysti lipant stačiu šlaitu neįmanoma, mat visą laiką bus matomas pagrindinis orientyras – kryžius. Tiesa, lipti lengva nebus, nes iš po kojų riedės netvirtai ant uolų besilaikantys akmenys.



Unikalusis Ušgulis

Keliaujant po Svanetiją privaloma aplankyti Ušgulio kaimą. Jis yra aukščiausio Svanetijos kalnų grandinės taško – Šcharos kalno (5068 m) – papėdėje. 2200 m aukštyje įsikūręs kaimas – aukščiausiai virš jūros lygio esanti gyvenvietė Europoje. Šią vietą kaip autentišką vietovę saugo ir UNESCO organizacija. Unikali kalniečių bendruomenė Svanetijoje žavi savo tradicijomis ir išgyvenimo kalnuose įgūdžiais.

Žiemą anksčiau čia buvo neįmanoma patekti. Kalnų sniego lavinos ir akmenų griūtys yra sugriovę ne vienos šeimos gyvenimą. Tačiau dabar gyventi darosi lengviau. Į kaimą grįžta šeimos, steigia nakvynės namus, kavines, nes į čia važiuoja būriai turistų. Kaime yra nemažai vaikų, tad veikia ir mokykla. Bevystydami verslus Ušgulio gyventojai kartais nepagalvoja apie kaimo unikalumą, mat prie senų akmeninių pastatų atsiranda priestatai su ryškiais stogais, lauko terasos su plastiko baldais.

Dėl savo išskirtinumo Ušgulis labai mėgstamas keliautojų. Kartais per automobilius čia nėra kur apsisukti.

Šiuo metu tvarkomas ir platinamas kelias į Ušgulį. Tad pasiekti jį bus daug lengviau. Planuojama įrengti ir trumpesnį kelią iš kitos kaimo pusės. Lengvai pasiekiamas kaimas gali prarasti didelę dalį unikalumo. Nusprendusiems aplankyti Gruziją rekomenduotina į Ušgulį užsukti kuo greičiau...



Pakeliui į kaimą

Nuo Mestijos Ušgulis nutolęs apie 33 km, tačiau važiuosite bent tris valanas. Kai kurie žmonės renkasi kelionę pėsčiomis arba išsinuomotais arkliais ir kaimą pasiekia po trejeto dienų. Tokia egzotiška kelionė – ypatingiems žygių „gurmanams“.

Pakeliui į Ušgulį pirmiausiai pasieksite Žibianio kaimelį, kur jau nuo kelio pamatysite senovinę bažnytėlę bei giraitę. Iš karto už šio kelių namų kaimelio stovi cerkvė, kurioje yra viduramžius menančių įspūdingų freskų. Apskritai, tokių lobių menkai saugomose šventovėse apstu. Tiesa, be galvos apdangalo ir sijono moterų į šiuos statinius niekas neįleidžia. Tad dažnai, norint patekti vidun, jei neturi savo rūbų, tenka „apsirėdyti“ vietinių paslaugiai pasiūlytomis skraistėmis, kurias prieš tave tikrai ryšėjo kažkas kitas.

Už kelių šimtų metrų nuo Žibianio prasideda kitas kaimas – Čvibianis. Tai visos bendruomenės centras. Čia rasite ir svečių namus, ir muziejų, ir kavinę „Koški“ su vaizdu į Šcharos kalną. Perėję tiltą per Engūrio upę, pamatysite Čažaši tvirtovę ir kelis tradicinius Svanetijos namus-bokštus. Toliau stovinti pilis – buvusi Gruzijos valdovės Tamaros vasaros rezidencija.



Kalnų legendos ir realybė

Apie patį Ušgulį sklando daugybė legendų. Unikalusis kaimas įsikūręs prie Engūrio upės ištakų. Tos pačios upės, kurioje vietiniai dar neatmenamais laikais žvejojo auksą plonais, iš vilnos veltais tinklais. Būtent šis kalnų gyventojų aukso „žvejybos“ būdas ir tapo graikų mito apie aukso vilną, Jasoną ir Medėją pagrindu.

Įdomu tai, kad ant tos pačios legendinės Engūrio upės gyventojai pasistatę ir... lauko išvietes. Tad užėjęs nusilengvinti po kojomis matai šniokščiančios upės vandenis. Tas pats ir kituose prie kalnų upių įsikūrusiuose kaimuose. Aišku, po šios kelionės sąvoka „tyras kaip kalnų upelis“ įgauna visiškai kitokią prasmę...

Nedidelis kaimelis kalnuose ypatingas ne tik savo akmeniniais namukais, Mestijoje jau matytais bokštais, bet ir nepaprasto grožio laukine gamta ir kažkokia sunkiai nusakoma ramybės aura. Čia savo rezidenciją turėjo legendinė karalienė Tamara, garsėjusi protu ir grožiu. Ji Gruziją valdė 1184–1213 m. Šis laikas vadinamas šalies aukso amžiumi. Tamaros valdymo laikais Gruzijos armija atsispyrė naujoms musulmonų invazijoms. Be to, Gruzija savo vasalėmis pavertė daugybę musulmoniškų kraštų – Pietų Armėniją, Azerbaidžaną (įskaitant ir dabartinį šiaurės Iraną). Tuo metu Gruzija tapo stipriausia valstybe Viduržemio jūros rytiniame regione.

Ušgulyje dar išlikusi karalienės Tamaros žiemos rezidencija. Seniausi išlikę pastatai Ušgulyje statyti IX–X a., tačiau, kaip galima spręsti iš archeologinių radinių, gyvenvietė čia egzistavo gerokai anksčiau. Manoma, kad savo unikalumą Ušgulis išlaikė dėl geografinės padėties. Šis kaimas yra visiškai izoliuotas nuo kitų bendruomenių ir labai sunkiai pasiekiamas.

Ušgulis kaip niekas kitas primena vaikystėje skaitytą pasaką. Sėdint ant kalvos, horizonte ryškėja milžiniški, sniegu nukloti kalnų masyvai, apačioje šniokščia srauni upė, matosi daugybė į dangų besistiebiančių gynybinių bokštų ir tarsi ranka pasiekiami už Šcharos viršūnės užkliuvę debesys. Čia užplūsta tokia ramybė, kokios nepatirsi jokioje kitoje vietoje.



(Bus daugiau)





Galerija: Gruzija (III)





Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Į griovius slydo mokinius vežiojantys autobusai
* Žemės ūkio konsultavimo tarnyba: klientų vis daugėja
* Kuriu verslą: kokią įmonės juridinę formą pasirinkti?
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar pažįstate emigrantų, svarstančių grįžti gyventi į Lietuvą?
Taip, ir ne vieną.
Tokių svarstymų negirdėjau.
Aš svarstau galimybę grįžti.
Pažįstu jau ir grįžusiųjų.



Kalbos patarimai

Ar vartotinas žodis „magaryčios“?
Žodis „magaryčios“ yra arabiškos kilmės ( maharig – išlaidos), o į Lietuvą atkeliavo per rytų slavus. Tai tam tikrą susitarimą užtvirtinantis veiksmas, per kurį abi pusės išlenkia taurelę ar pan. Pvz.: Reikės statyti (arba duoti) magaryčių. DLKŽ šis žodis teikiamas su žyma šnek. (šnekamosios kalbos ž.). „Kalbos patarimų“ leidinyje jis vertinamas kaip vengtina vartoti svetimybė, vietoj kurios teikiami atitikmenys: 1. vaišės, išgertuvės; 2. priedas. Pvz.: Skolą grąžino su magaryčiomis (= su priedu ).


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2019 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas