„Santaka“ / Susitikime liejosi emocijos, ministras kratėsi atsakomybės

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda 1 t talpos konteinerį metaliniame rėme su išleidimo čiaupu ir jo prailginimu (45 Eur), tokį pat konteinerį be metalinio rėmo (15 Eur). Tinka vandeniui ar kurui laikyti. Gali atvežti. Tel.: 8 686 98 506, 8 686 98 503.
Galioja iki: 2018-09-29 09:19:34

Brangiai išsinuomotų žemės ūkio paskirties žemės. Tel. 8 624 12 402.
Galioja iki: 2018-09-30 10:57:07

Parduoda kiaulę skersti. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2018-10-01 11:50:58



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2017-07-12 15:40

Dalinkitės:  


Žemės ūkio ministras Bronius Markauskas sakė, kad susitarti dėl ūkininkams palankių įstatymų gali būti labai sunku.

Autoriaus nuotr.


Susitikime liejosi emocijos, ministras kratėsi atsakomybės

Andrius GRYGELAITIS

Vilkaviškyje viešėję žemės ūkio ministras Bronius Markauskas ir Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Andriejus Stančikas bendraudami su rajono ūkininkais teisinosi, kad ne jie yra atsakingi už numatomus kai kurių žemdirbiams nepalankių įstatymų pakeitimus. Nors į susitikimą atvyko ne itin daug ūkininkų, tačiau ir jie sugebėjo išvesti ministrą iš kantrybės.



Sunku derėtis

Su rajono žemdirbiais bendravęs B. Markauskas pasidžiaugė, kad šiuo metu situacija žemės ūkyje yra pakankamai gera. Anot jo, šiais metais grūdų supirkimo kainos turėtų būti gana aukštos, pieno kainos taip pat kyla. Dėl pasaulyje augančio žmonių skaičiaus ir didėjančio maisto poreikio žemės ūkio perspektyvos išlieka optimistinės.

Vis dėlto ūkininkus daug labiau domino ne šios prognozės, o Vyriausybės planai atsisakyti mokestinių lengvatų žemės ūkiui bei ketinimai pertvarkyti šalies savivaldybių žemės ūkio skyrius. Reaguodamas į tai, ministras ūkininkams patarė išlikti ramiems, nes, anot jo, gandų ir mitų kol kas yra per daug.

Ministras tvirtino, kad už planuojamas mokesčių reformas Žemės ūkio ministerija nėra atsakinga, o jos sudaryta darbo grupė savo pasiūlymus jau pateikė pakeitimus rengusiems Finansų ministerijos atstovams. Tiesa, ar į juos bus atsižvelgta, B. Markauskas pasakyti negalėjo.

„Derybos tik prasidėjo. Jos bus ilgos ir sunkios. Mūsų pozicija – nekelti mokesčių ūkininkams, bet privalome turėti ir alternatyvą, jei susitarti nepavyktų. Galiu tik nuraminti – smulkiųjų ūkininkų neapmokestinsime ir į mokestinę sistemą jie įtraukti nebus. Jiems nereikės užsiiminėti buhalterine apskaita“, – tikino žemės ūkio ministras.



Lašas jūroje

Anot B. Markausko, jo vadovaujama ministerija nesutinka, jog ūkininkai, kurie uždirba iki 10 tūkst. eurų pelno, mokėtų 5 proc. gyventojų pajamų mokestį, o pelnui augant, augtų ir mokestis, kol pasiektų maksimalų 15 proc. dydį uždirbantiems 30 tūkst. ir daugiau eurų pelno. Jis tvirtino, jog ministerijos darbo grupė siūlo 5 proc. mokėti tiems, kurie uždirba iki 30 tūkst. eurų pajamų, o 15 proc. mokėti uždirbantiems 50 tūkst. eurų ir daugiau. Ministras išreiškė susirūpinimą ir dėl planuojamo „Sodros“ mokesčio lubų didinimo bei lengvatos mažinimo žemės ūkyje naudojamiems degalams.

„Visuomet akcentuojame, kad gauname mažiausias tiesiogines išmokas visoje Europos Sąjungoje (ES), o žemės ūkio produkcijos kainos pas mus yra vienos mažiausių žemyne. Vis dėlto mūsų mokestinė sistema yra viena palankiausių. Tarkime, dyzelino akcizas pas mus yra mažiausias visoje ES ir siekia 21 eurą už toną. Dabar jį siūloma didinti iki 56 eurų, o ES vidurkis yra 133 eurai už toną“, – vardijo B. Markauskas.

Susirinkę ūkininkai piktinosi, kad rinkdami į valdžią Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos narius tikėjosi visai kitokių rezultatų. Anot žemdirbių, eidami į Seimą dabartinės valdančiosios partijos atstovai žadėjo nekelti mokesčių, tačiau šie pažadai labai greitai buvo pamiršti. Pasak susirinkusiųjų, taip jiems nekenkė nė viena prieš tai buvusi valdžia.

B. Markauskas teisinosi, kad mokesčių pakeitimai daromi dėl to, kad Vyriausybė yra įsipareigojusi mažinti socialinę nelygybę ir turtinę atskirtį. Planuojama, jog kitais metais biudžeto poreikis išaugs beveik 800 mln. eurų. Pusės šios sumos reikės planuojamam pensijų didinimui, o po 190 mln. eurų numatoma skirti išmokoms už vaikus bei papildomam krašto apsaugos finansavimui. Tiesa, padidinus mokesčius iš žemės ūkio sektoriaus tikimasi surinkti tik 22 mln. eurų, tad ši suma, anot ministro, būtų tik „lašas jūroje“.



Reformos neišvengiamos

Bendraudamas su rajono žemdirbiais B. Markauskas tvirtino, jog viena iš pagrindinių šios Vyriausybės užduočių – reorganizuoti valstybės valdymo sektorių. Pasak jo, šalyje masiškai mažėjant žmonių skaičiui, būtina peržiūrėti ir valdininkų etatus.

„Jau turime patvirtinimą dėl šešių valstybinių įmonių prie Žemės ūkio ministerijos reorganizavimo. Taip pat esame beveik sutarę dėl dar kelių valstybinių įmonių pertvarkymo. Pavyzdžiui, žuvininkystės ar veislininkystės įmonėms skiriami didžiuliai pinigai, bet nauda – abejotina. Reorganizacija – emocinis dalykas. Kai prasideda konkretūs veiksmai, sulaukiama įvairių skambučių, spaudimo“, – tam tikrus darbo niuansus atskleidė ministras.

Kalbėdamas apie žemės ūkio skyrių funkcijų peržiūrėjimą jis tvirtino, kad niekur apie tai nebuvo oficialiai paskelbta ir ūkininkai nerimauja be reikalo. Tiesa, ministras turbūt pats pamiršo, kad apie planuojamas pertvarkas buvo skelbiama ir oficialiame ministerijos interneto tinklalapyje. Be to, tolimesnėje savo kalboje jis pats išsidavė, kad reformuoti skyrius visgi planuojama.

„Pripažinkime, kad per 25 metus ūkininkavimo situacija pasikeitė. Išlaikyti skyriaus specialistus seniūnijose dėl to, kad jie intensyvaus darbo turi daugiausiai du mėnesius, kai deklaruojami pasėliai, – neefektyvu. Žiūrėsime, gal pridėsime jiems papildomų funkcijų. Kita vertus, gali būti, kad nuo 2019 m. ar šiek tiek vėliau deklaruoti pasėlių apskritai nereikės. Viskas bus fiksuojama kosminio palydovo pagalba“, – tvirtino B. Markauskas.

Susirinkusius žemdirbius jis nuramino, kad net jeigu ir bus pertvarkyti žemės ūkio skyriai ir pasėlių deklaravimo funkcija iš jų bus perleista kitoms įstaigoms, ji vis tiek išliks nemokama. Be to, ministras taip pat užtikrino, kad techninės apžiūros funkcijos tikrai nebus perduotos VĮ „Regitra“.



„Geriau manęs nenervuokite!“

Kalbėdamas apie padėtį mėsos ir pieno sektoriuose B. Markauskas tvirtino, kad šiandien Lietuvos verslininkų jau neturėtų bauginti Rusijos rinkų nebuvimas, nes neseniai atsivėrė nauji eksporto keliai į Japoniją, Kiniją, Jungtinius Arabų Emyratus bei Jungtines Amerikos Valstijas. Tiesa, jis išreiškė nerimą, kad mūsų šalyje sparčiai mažėja gyvulininkų, ūkininkai vis labiau renkasi auginti grūdines kultūras. Anot jo, Lietuvoje situacija yra išskirtinė. Vidutiniškai 66 proc. ES dirbamos žemės skiriama javams auginti, o Lietuvoje šis skaičius siekia net 80 proc. ir nuolat didėja.

B. Markauskas baiminosi, kad jeigu grūdų sektorių ištiktų krizė, ji Lietuvos ūkininkams smogtų daug skaudžiau nei šiuo metu besitęsiančios pieno sektoriaus problemos. Siekiant to išvengti ministras ragino žemdirbius vėl atsigręžti į gyvulininkystę. Tai išgirdę rajono ūkininkai B. Markauskui replikavo, kad dėl visų problemų kalti pieno ir mėsos perdirbėjai. Tuomet neišlaikė ir ministro nervai.

„Geriau manęs nenervuokite! Mes 25 metus kalbame apie kooperaciją. Kas tie perdirbėjai? Jie – metalo ir mūro krūva. Jie savo pieno neturi. Jei mes jiems sutinkame litrą parduoti už 11 centų, čia yra mūsų problema“, – susierzinimo neslėpė B. Markauskas.



Kovoja prieš savus

Į susitikimą su rajono žemdirbiais atvykęs Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas A. Stančikas taip pat bandė kratytis asmeninės atsakomybės. Anot jo, karas dėl mokesčių reformos tęsiasi, o jo metu pagrindinis dėmesys skiriamas miesto ir kaimo supriešinimui.

„Senoji ūkininkų karta jau traukiasi, jaunimas taip pat išvažiuoja iš Lietuvos. Įdomu tai, kad užsienyje jie dažniausiai dirba žemės ūkio srityje, tačiau ne tėvų žemėse. Pieno jau dabar trūksta. Po 10 metų pieno sektorių ištiks toks pat likimas kaip kažkada ištiko linų fabrikus – jie buvo išardyti į metalo laužą, o plytos susmulkintos ir išpiltos ant kelių“, – emocingai kalbėjo A. Stančikas.

Jis taip pat išreiškė savo nuomonę dėl žemės ūkio skyrių funkcijų apribojimų. Anot jo, seniūnijose privalo išlikti specialistai, nes to ūkininkams labai reikia. Jis taip pat svarstė, kad gal geriau vietoje skyrių darbuotojų reikėtų sumažinti įvairių tikrintojų ir inspektorių skaičių.

„Ūkininkui svarbiausia, kad jam niekas netrukdytų dirbti. Dabar įstatymai kuriami priešingai. Sunku kovoti su svetimais, bet dar sunkiau, kai reikia tą daryti su savais“, – dviprasmiškai savo kalbą užbaigė A. Stančikas.

Išeidami iš susitikimo žemdirbiai svarstė, kodėl tiek B. Markauskas, tiek A. Stančikas kratosi atsakomybės ir visą kaltę verčia kitiems. Argi ne jie patys yra atsakingi už įstatymų kūrimą? Susitikimo pabaigoje į susirinkusiuosius kreipęsis rajono Tarybos narys Valdas Kamaitis išsakė teisingus pastebėjimus. Anot jo, jeigu žemdirbiai patys nekovos už savo reikalus, niekas kitas to nepadarys.






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Išrinkti geriausi „Metų ūkiai“
* Svečiui iš Vokietijos įteiktos Garbės piliečio regalijos
* Neišmokiusi veltėdžių gyventi visuomenė moka dvigubai
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar kada nors esate nukentėjęs nuo vagių?
Taip, patyriau didelių nuostolių.
Niekada su vagystėmis nesusidūriau.
Nukentėjau nežymiai.
Esu apsidraudęs, todėl jaučiuosi saugiau.



Kalbos patarimai

Ar galima „dirbti pareigose“?
Daiktavardis pareigos žymi darbo ar tarnybos vietoje turimą statusą, bet ne pačią vietą, todėl vietininkas pareigose nevartotinas, pvz.: Jis dirba direktoriaus pareigose (taisoma yra direktorius, dirba direktoriumi, eina direktoriaus pareigas).


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas