„Santaka“ / Humoro grupė „Dagys“ kviečia į dešimtąjį savo tortadienį

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda 1 t talpos konteinerį metaliniame rėme su išleidimo čiaupu ir jo prailginimu (45 Eur), tokį pat konteinerį be metalinio rėmo (15 Eur). Tinka vandeniui ar kurui laikyti. Gali atvežti. Tel.: 8 686 98 506, 8 686 98 503.
Galioja iki: 2018-09-29 09:19:34

Brangiai išsinuomotų žemės ūkio paskirties žemės. Tel. 8 624 12 402.
Galioja iki: 2018-09-30 10:57:07

Parduoda kiaulę skersti. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2018-10-01 11:50:58



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2006-10-12 08:42

Dalinkitės:  


Šaunią „Dagio“ komandą šeštadienį galėsite pamatyti Lietuvos televizijos laidoje „Humoro vakarienė“. Specialiai jai vadovė D.Kasulaitienė (centre) paruošė naują programą.

Kristinos ŽALNIERUKYNAITĖS nuotr.


Humoro grupė „Dagys“ kviečia į dešimtąjį savo tortadienį

Laima VABALIENĖ



Perskaitę kvietimus į spalio 15 d. Vilkaviškio kultūros rūmuose rengiamą satyros ir humoro šventę, nepatiklieji vilkaviškiečiai sunerimo: ar tik kas nors ko nors nesumaišė. Juk buvome įpratę, kad tokioms šventėms stimulą duoda Melagių diena pavasarį, o dabar medžių lapus žarsto spalis. Tačiau proga nepaprasta – 10-asis „Dagio“ tortadienis! Pakalbinta šio „tortadienio“ šeimininkė, satyros ir humoro grupės „Dagys“ vadovė Daiva Kasulaitienė skubėjo nuraminti, kad viskas čia gerai, ir šventė tikrai įvyks:

– Prieš dešimt metų Vilkaviškio kultūros rūmuose buvo renesanso laikotarpis – prisisteigė daug įvairių kolektyvų. Tad šiemet dešimtmetį mini ir kaimo kapela „Vingis“, ir vokalinis ansamblis „Svaja“, ir humoro grupė „Dagys“. O kur dar pačių rūmų penkiolikos metų sukaktis! Dalį jubiliejų atšventėme pavasarį, dalį palikome rudeniui, nes pamanėme, kad vilkaviškiečiai jau ims nebesusigaudyti, kas čia ką švenčia. Taip su šiuo renginiu ir sulaukėme rudens.

Reikėtų sakyti, kad ne „Dagiui“ dešimt metų, o Kultūros rūmų satyros ir humoro grupei. Juk pirmiausia buvo „Bronė & K“, kurioje šmaikštavo Pijus Pėčelis, Marytė Linkevičienė, Liuda Matulevičienė, Valentina Ivinskienė, Janina Kurtinaitienė, Raimondas Vaškelis ir kiti. Paskui susibūrė naujas aštuonių vaikinų (daugiausia mano moksleivių iš buvusios profesinės technikos mokyklos) kolektyvas. Neliko nei Bronės, nei kompanijos. Reikėjo keisti pavadinimą, bet kolektyvo dvasia liko. Todėl aš manau, kad visi mes esame „Dagys“ ir į šventę kviečiu visus visus jo narius, kada nors „užlipusius“ ant jo spyglio.

– O ar daug buvo tų užlipusiųjų ant spyglio?

– Nemažas būrys, ypač jaunimėlio. Kas baigę mokslus išsiskirstė, kas į užsienį išvažiavo. Linkėjimus dabar siunčia. Kai užlipęs ant dagio įsiduri, ilgai tai atsimeni. Manau, kad „Dagys“ vaikinams taip pat smigtelėjo į širdį. Kai tada jiems, dar mokinukams, kalbėjau, kad scena – tai baisi liga, kuria susirgęs nepasveiksti visą gyvenimą, jie tik juokėsi. Dabar man vienas grupės dalyvių Andrius Ūsas dažnai kartoja: „Vadove, jūs sakėte teisybę...“

– Kam skaudžiausiai taikosi įdurti „Dagys“?

– Taikome į visas socialines negeroves, užgriebiame ir politikos. Tačiau labiau žiūrime bendražmogiškų dalykų, kokie žmonės esame ir dėl ko kyla kuriozinės situacijos. Problemų, ačiū Dievui (juokauju), mūsų gyvenime vis dar yra. Iš kur tie anekdotai? Iš mūsų visų gyvenimo. Jie ir yra tas užkratas, nuo kurio prasiseda scenarijaus užuomazga, veiksmas scenoje. Stengiamės pasišaipyti, bet būti nepikti.

– Ar per dešimtmetį labai pasikeitė problemos, iš kurių juokiatės?

– Ne. Juk žmonės gyvena toje pačioje erdvėje: ir santykiai, ir poreikiai, ir bėdos tos pačios. Tik jos su laiku pasidaro raštingesnės, šiuolaikiškai kalbant, kompiuterizuotos, „mandriau“ jas įvardijame. Be to, kiekvienas laikmetis labiau užaštrina vieną ar kitą problemą.

Stengiamės į programą nepridėti „juodų“ elementų. Lietuvos humore skamba labai daug „anų galų“. Mano natūrai tokie dalykai scenoje nepriimtini. Seniau sulaukdavau priekaištų: „Baik, Kasulaitiene, su savo steriliu humoru“, atseit, nieko nepasieksi, nes „su baltomis pirštinėmis“ dirbi.

Mano supratimu, humoras turi turėti subtiliąją ribą. Paskui tie patys žmonės gyrė, kad esame vienintelis kolektyvas, stabilai išlaikęs tą ribą. Kitą kartą dėl to pakankamai „nepadruskini“ programos. Tačiau geriau tegul ji būna truputėlį prėska, negu persūdyta.

– Atrodo, kad tai – labai sunkus žanras.

– Visą laiką jautiesi kaip ant peilio ašmenų. Koją neatsargiai pastatysi – persipjausi, perlenksi į kurią pusę – nukrisi. Kuo labiau brendu į šitą balą, tuo labiau baimė ima. Žaviuosi rusų humoro jausmu, seku per televiziją visas jų humoro laidas. Mes, lietuviai, su tuo turime problemų.

Tas humoro jausmo turėjimo ar neturėjimo lygis yra labai skirtingo laipsnio. Vieni mėgsta aštresnį, kiti – subtilesnį humorą. Visada po koncerto klausiu: ar salė juokėsi, kur juokėsi, ar daug juokėsi, nes pati, būdama scenoje ar užkulisiuose, to nepastebiu. Kartais atrodo, kad kuri nors programos vieta yra tokia įdomi, tokia juokinga, o salė, žiūrėk, „nepagavo“. Po to suki galvą: gal per sudėtingai pateikei, gal tavo humoro jausmas ne toks...

– Esi „Dagio“ scenaristė, režisierė, anksčiau ir pati į sceną išeidavai...

– Ir dabar išeisiu. Būnu viskuo, kuo reikia. Man scena kaip narkotikas. Labai mėgstu dramą, bet taip susiklostė, kad dirbu su satyros ir humoro grupe.

Niekada žodžio kišenėje neieškojau. Gal ir per kandi kartais esu. Mano tėvo giminė tokia – su „ugnele“. Aš nuo mažens už pilvo susiėmusi klausydavausi, kaip jie tarpusavy žodžiais „šaudosi ir gaudosi“. Many tas labai įaugo ir šis žanras man patinka.

O kaip atsirado „Dagys“? Vienais metais Vilkaviškyje buvo labai prasta respublikinė „Juokio“ šventė. Viena sau pamaniau: tokio lygio programą ir aš galėčiau parengti. Galvoju, pabandysiu. O paskui pasidarė įdomu.

– „Dagys“ yra nuolatinis respublikinio „Juokis“ sambūrio dalyvis.

– Važiuojame į tas šventes nuo tada, kai tik atsistojome ant kojų. Įsigijome daug draugų, ypač tarp savo zonos kolektyvų, nes šios šventės dažniausiai ir vyksta regionais. Vieni pas kitus važiuojame į svečius koncertuoti, smagiai bendraujame.

Pernai, kai nebuvo „Juokio“, labai jo pasigedome. Bet tą nišą su kaupu užpildė dalyvavimas Lietuvos nacionalinės televizijos laidoje „Humoro akademija“ .

Mūsų žanras nelabai televizinis. Pastebėjau, kad ten programa atrodo prasčiau negu scenoje. Tai nuvilia, išgąsdina. Bet yra ir privalumų. Pasirodę per televiziją, tarsi pareiškiame pasauliui: „Mes esame“. O kokie mes, tegul sprendžia žiūrovai. Kita vertus, pasirodymas per televiziją – lyg ir kažkoks kokybės ženklas. Tai yra stimulas dirbti.

– Šį sezoną filmuojatės naujoje televizijos laidoje?

– Spalio 8 d. važiavome filmuotis laidoje „Humoro vakarienė“. Kaip mums sekėsi, galėsite pamatyti spalio 14 dieną (šeštadienį) per Lietuvos televiziją. Teko paruošti naują programą specialiai televizijai.

– Kaip atrodo šiandieninis jūsų „Dagys“?

– Juokiuosi, kad esame labai mobilus kolektyvas. Mūsų yra septyni ir mes telpame į mažiuką autobusiuką. Kelionės kainuoja pigiau, o važinėti yra kur – vykstame visur, kur tik kviečia.

„Dagyje“ dabar yra, kaip aš vadinu, ir jaunimėlio, ir senesnių dalyvių. Užkrėčiau savo sūnų Mantą, jis atsivedė pusbrolį Aivarą. Bijau, kad tuoj sparnus pakels mokyklą baigiantis dvyliktokas Ričardas Fiodorovas. Iš vyresnių – dievo dovaną vaidinti scenoje turintis, subtiliai humorą jaučiantis ir improvizuoti mėgstantis Andrius Ūsas, Ričardas Urbaitis, Laura Rašimienė. Laukiame iš ilgalaikių atostogų grįžtančios Robertos Ūsienės, jau ir vaidmenų turime jai parinkę. Laikinai jos vietą scenoje tenka užimti man.

Esame labai dėkingi „muzikiniam fonui“ – mokytojui Donatui Šlivinskui, kuris jau ne vienus metus turi kantrybės su mumis. Nors ir būdamas labai užimtas, suranda laiko „Dagiui“ be jokių materialinių išskaičiavimų.

– Norisi pasmalsauti: kaip atrodys jūsų dešimtasis tortadienis?

– Šventėje dalyvaus mūsų draugai „Spanguolė“ iš Marcinkonių, „Matuizų TV“ iš Matuizų, Šakių „Šakės“. Staigmeną ruošia ir Vilkaviškio policijos komisariato „02“. Į sceną, atrodo, įžengs ir „dagiukai“. Savo gimtadienyje turėsime televizijos žvaigždžių: čia šeimininkaus „Humoro vakarienės“ vedėjai Uršė ir Juozapas.

Kviečiame visus būti mūsų svečiais. Dovanų neieškokite, užteks įsigyti bilietą. Magaryčioms žadame gerą nuotaiką.






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Išrinkti geriausi „Metų ūkiai“
* Svečiui iš Vokietijos įteiktos Garbės piliečio regalijos
* Neišmokiusi veltėdžių gyventi visuomenė moka dvigubai
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar kada nors esate nukentėjęs nuo vagių?
Taip, patyriau didelių nuostolių.
Niekada su vagystėmis nesusidūriau.
Nukentėjau nežymiai.
Esu apsidraudęs, todėl jaučiuosi saugiau.



Kalbos patarimai

Ar galima „dirbti pareigose“?
Daiktavardis pareigos žymi darbo ar tarnybos vietoje turimą statusą, bet ne pačią vietą, todėl vietininkas pareigose nevartotinas, pvz.: Jis dirba direktoriaus pareigose (taisoma yra direktorius, dirba direktoriumi, eina direktoriaus pareigas).


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas