„Santaka“ / Ilgas Lietuvos himno kelias

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda traktoriaus MTZ priekinį varantyjį tiltą (naujai perrinktas), kombainą NIVA, traktorių MTZ-82 (geros būklės), keltuvą prie tratoriaus galo. Tel. 8 682 77 847.
Galioja iki: 2018-11-17 09:05:27

Parduoda garažą Vilkaviškyje, prie ligoninės (geras privažiavimas, yra elektra, ištinkuotas), 250 m² komercinės paskirties patalpas Giedriuose (už geležinkelio pervažos, yra aikštelė automobiliams, geras privažiavimas, vandens baseinas). Tel. 8 687 87 459.
Galioja iki: 2018-11-19 14:00:39



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2017-07-03 16:46

Dalinkitės:  



Ilgas Lietuvos himno kelias

Jau tapo gražia tradicija Liepos 6-ąją, Valstybės dieną, Vinco Kudirkos „Tautišką giesmę“ giedoti jo tėviškėje, prie dr. V. Kudirkos klėtelės-muziejaus. Šio muziejaus puoselėtojas Stasys Ankevičius yra pasakęs: „Mieli Tautiečiai, giedokime Tautos giesmę-himną sąžiningai, neklastingai. Nes Lietuvos istorija mums nedovanos.“

Lietuvos himno istorijos tyrinėtojai aplinkybių, kurių vedamas dr. Vincas Kudirka parašė „Tautišką giesmę“, neįvardija. Pirmą kartą ši giesmė išspausdinta 1898 m. lapkričio–gruodžio „Varpo“ numeryje. Prieraše rašoma: „Gaidą ir žodžius sudėstė V. K.“

Pats dr. V. Kudirka teigia: „Parašiau himną lietuviams.“ Vienas iš V. Kudirkos klėtelės įkūrėjų, Sibiro tremtinys S. Ankevičius buvo įsitikinęs, kad gyvendamas Vladislavove (Kudirkos Naumiestis) „Varpo“ redaktorius dr. V. Kudirka ten ir sukūrė tekstą bei užrašė jį gaidomis. Pasak S. Ankevičiaus, „Tautiška giesmė“ pirmą kartą sugrota smuiku, kuris dabar eksponuojamas Paežerių dvare.

Po metų „Tautiškos giesmės“ autorius mirė, bet jo kūrinys liko lyg testamentas tautai. Mums palikti Tėvynės meilės nuostatai. Mokslininkė Regina Koženiauskienė dr. V. Kudirkos sukurtoje giesmėje įžiūrėjo „dešimt Lietuvos meilės įsakymų“. Pavyzdžiui: „Niekada nepamirškime, kad esame lietuviai ir kad mūsų motina – Lietuva. Gerbkime savo žemės didvyrius. Gaivinkime istorinę atmintį. Pažinkime savo tautos praeitį, iš jos semkimės stiprybės. Ženkime tik dorybės takais ir t. t.“

Ne iš karto dr. V. Kudirkos himnas įgavo pripažinimą. Jo autorių kritikavo ir iš kairės, ir iš dešinės. Priekaištavo, kad tekste neminimas Dievas, peikiama ir himno melodija. Kai kas himno pradžioje girdėjo „Marselietės“ skambėjimą, kiti jį sulygino su carinės Rusijos Preobražensko pulko maršu. Dėl melodijos priekaištavo ir M. K. Čiurlionis. Į himną pretendavo ir J. Zauerveino „Lietuviais esame mes gimę“ (S. Šimkaus muzika), ir Maironio „Lietuva brangi“ (J. Sasnausko muzika).

Nežinia, kada V. Kudirkos giesmė sugiedota pirmą kartą. Galbūt 1899 m. ją pirmą kartą Petrapilyje sugiedojo studentai lietuviai. Žinoma, kad „Tautiška giesmė“ su gaidomis išspausdinta 1902 m. Tilžėje ir Krokuvoje. Atgavus lietuvišką spaudą, K. Griniui ir jo žmonai Joanai skatinant tautos himnu virstanti giesmė išplito lietuviškuose vakaruose.

1905 m. Marijampolėje po K. Griniaus inicijuoto spektaklio „Amerika pirtyje“ V. Kudirkos „Lietuva, tėvyne mūsų“ įvardyta kaip Lietuvos himnas. Jis skambėjo ir 1905 m. Vilniuje vykusiame Didžiajame Seime, ir 1920 m. gegužės 15 d. atidarant Steigiamąjį Seimą. Dr. V. Kudirkos parašytas himnas buvo toks įtaigus, kad Steigiamasis Seimas jo net neįrašė į Lietuvos Konstituciją. Himno pasirinkimo problematiką išsprendė pati tauta.

1940 m., po vadinamojo Liaudies Seimo nutarimų, V. Kudirkos himną pakeičia „Internacionalas“. Antrojo pasaulinio karo metais sovietinė valdžia, skatindama patriotizmą, sovietinėms respublikoms suteikė teisę susikurti savus himnus. Sovietų Lietuvos vadai skelbė konkursus, tačiau pasirinkta atkurti V. Kudirkos himną, žinoma, su Stalino palaiminimu. Oficialiu Lietuvos himnu jis išliko iki 1950 metų. V. Kudirkos himnas skambėjo partizanų žeminėse, Sibiro tremtyje, studentų susibūrimuose, lietuvių emigrantų renginiuose.

Iš naujo „Tautiška giesmė“ suskamba su Atgimimo banga: 1987 m. – prie A. Mickevičiaus paminklo, 1988 m. – Kauno arkikatedroje, vasario 16-ąją – Katedros aikštėje, liepos 9 d. – Vingio parke. 1988 m. spalio 6 d. LTSR Aukščiausiosios Tarybos prezidiumo nutarimu „Tautiška giesmė“ pripažinta nacionaliniu simboliu.



Antanas ŽILINSKAS

Muziejininkas, istorikas






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Kybartų „vaiduokliui“ Savivaldybė nutarė skirti administratorių
* Ispaniją palikusi siuvėja pamažu savo vietą atranda Vilkaviškyje
* Lopai ant lopų – ir tie patys banguoti
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar vartojate alkoholį prie savo nepilnamečių vaikų?
To niekada nedarau.
Išgeriu tiek, kad neapsvaigčiau.
Savęs neriboju.
Mano vaikai jau pilnamečiai.
Vaikų neturiu.



Kalbos patarimai

Apkrikštyti ar pakrikštyti?
Bendrinėje kalboje teiktinesnis veiksmažodis pakrikštyti. Jis vartojamas ir Šventojo Rašto vertimuose į lietuvių kalbą.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas