„Santaka“ / Prižėlę upeliai miesto nebepuošia / Mūsų rajone

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda 1 t talpos konteinerį metaliniame rėme su išleidimo čiaupu ir jo prailginimu (45 Eur), tokį pat konteinerį be metalinio rėmo (15 Eur). Tinka vandeniui ar kurui laikyti. Gali atvežti. Tel.: 8 686 98 506, 8 686 98 503.
Galioja iki: 2018-09-29 09:19:34

Brangiai išsinuomotų žemės ūkio paskirties žemės. Tel. 8 624 12 402.
Galioja iki: 2018-09-30 10:57:07

Parduoda kiaulę skersti. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2018-10-01 11:50:58



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Mūsų rajone

Dalinkitės:  


Iš Šeimenos upės, vingiuojančios pro Vilkaviškio ligoninę, vandens beveik nematyti – likusi tik žolių juosta.

Autorės nuotr.


Prižėlę upeliai miesto nebepuošia

Eglė MIČIULIENĖ

Upelis, tvenkinys, ežeras – bet koks mieste esantis vandens telkinys pagražina aplinką, pagyvina kraštovaizdį. Tačiau dairydamiesi į Vilkaviškį vagojančius upelius žmonės kraipo galvas. Prieš keletą metų išvalytos vagos šiuo metu taip prižėlusios žolių, kad vietomis nebematyti net vandens.

Baksnojo į seniūniją

Į redakciją paskambinusi vilkaviškietė klausė, kodėl visas miestas prieš šventę buvo išgražintas, sutvarkytas, o žolių prižėlusi Šeimenos upė liko kokia buvusi.

– Kokia čia dabar miesto puošmena? Prieš keletą metų UAB „Gintrėja“ upelius išvalė, bet kas iš to, kad „sukišta“ šitiek pinigų – viskas perniek. Jei kasmet, pastoviai tas pats darbas būtų daromas, žolės valomos nuo pavasario, upelis būtų švarus. Gyvenu nuosavame name ir žinau, kad kai žolės pradeda augti, jas reikia ravėti – tiek iš dirvos, tiek iš upelio, – kalbėjo Vilkaviškio gyventoja.

Moteris tvirtino, kad gražaus upelio vaizdo pasigedo ne ji viena, bet ir visi jos kaimynai, gatvės gyventojai. Vis dėlto pasiūlius, kad patys žmonės galėtų suorganizuoti upelio valymo talką, skambinusioji teigė, jog tai – tikrai ne gyventojų reikalas.

– Seniūnija turi savo darbininkų – jie šitą darbą gali atlikti. Dabar tik krantus su žoliapjovėmis nupjauna, bet pati upės vaga kažkodėl niekam neįdomi, – dėstė vilkaviškietė.

Perspėjo iš karto

Priminsime, jog per miestą tekantys Šeimenos ir Vilkaujos upeliai iš pagrindų buvo išvalyti jau beveik prieš šešetą metų už lėšas, gautas iš ES struktūrinių fondų finansuojamo projekto. Bendra jo vertė – 1, 5 mln. litų. Iš jų 225 000 Lt skyrė Vilkaviškio rajono savivaldybė, likusieji 1 275 000 Lt – gauti iš ES fondų.

Dar 2011-ųjų pabaigoje, baigę valyti vagas, projekto rangovai kalbėjo, kad ilgalaikės naudos darbas neduos, jei upės nebus prižiūrimos pastoviai. Mat norint, kad upė nepriželtų, ji turi būti srauni ir bent poros metrų gylio.

Deja, per Vilkaviškį tekantys upeliai nei gyliu, nei sraunumu tikrai nepasižymi. Be to, valant vagas buvo iškuoptas tik dumblas su sąnašomis ir šiukšlėmis, bet neliestas kietas gruntas su įaugusiomis žolių šaknimis, tad viskas natūraliai atželia.
Kitose Europos šalyse žmonės žiūri kitaip, jie nemato reikalo išlaidauti pjaudami pakeles, grėbdami lapus, o pas mus dėl tokių žolių seniai televizija būtų sulėkusi.
Vitas Gavėnas


Dar viena numanoma spartaus upelių apžėlimo priežastis – teršalai, t. y. į vandenį patenkančios nuotekos, bėgančios iš kažkada pačių gyventojų pasidarytų išleistuvų. Nuo jų upės dugne greičiau kaupiasi dumblas, sparčiau veši „tręšiamos“ žolės.

Neužtenka darbininkų

2011 m. upelius valiusios UAB „Gintrėja“ direktorius Gintaras Brokevičius teigė, kad nei įpareigojimo, nei noro tuo užsiimti toliau bendrovė neturi.

– Po to, kai baigtas ES pinigais finansuotas projektas, Savivaldybė įsipareigojo penkerius metus upelius prižiūrėti. Tiesa, pirmus metus jų niekas nevalė, po to gal trejus metus upelius valėme mes už Savivaldybės skirtas nedideles sumas (vienais metais skirta 10 tūkst. eurų, vėliau – 9, o pernai – jau tik 6 tūkst. eurų). Aš tai vadinu labdara, nes viskas kainavo daugiau negu skyrė Savivaldybė. Pažiūrėjome patriotiškai, bet kiek galima dirbti už tokius pinigus? Tai yra grynai rankinis žmonių darbas. Todėl siūlau tiems, kurie viską kritikuoja, patiems sulipti į upelį ir tuos 5 kilometrus išvalyti už 6 tūkst. eurų. Tarp kitko, kituose miestuose buvo tokių iniciatyvų. Kiek žinau, vieno miesto Savivaldybės tarybos nariai brido į upelį ir jį valė be jokio užmokesčio, – siūlė G. Brokevičius.

Pakalbinome ir Vilkaviškio seniūną Remigijų Kurauską. Jis tvirtino, kad seniūnija neturi nei tiek lėšų, nei fizinių galimybių savo jėgomis išvalyti per miestą tekančias upes.

– Vandens debetas mūsų upeliuose mažas, todėl žolės ir želia. Vienais metais seniūnija nupirko keturis komplektus aukštų žvejybinių batų, viešuosius darbus atliekantys žmonės vagą rankiniu būdu buvo šiek tiek pravalę. Tačiau šiuo metu užimtumo programa baigėsi, taigi nebeturime žmonių ir nespėjame tvarkyti net seniūnijai priskirtų kelkraščių, šienauti viešųjų erdvių. Nuo liepos prasidės nauja programa – gal situacija kažkiek pagerės. O kalbant apie upelį yra ir daugiau problemų. Pažiūrėkite į tiltą per Šeimenos upę miesto centre. Krantinės yra skirtingos: vienoje pusėje yra paprastos plokštės, kitoje – skylėtos. Jų priežiūra ant stataus šlaito yra sudėtinga, ir bendras vaizdas nekoks, kai krantai skiriasi. Tad manau, kad šiuo atveju reikėtų platesnio apsvarstymo ir kompleksinio sprendimo, vien žolę išpjauti nepakanka, – kalbėjo seniūnas.

Dar tik ruošiasi valyti

Kreipusis į Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos direktorių Vitą Gavėną paaiškėjo, jog pinigų upėms valyti vis dėlto numatyta ir šiais metais. Anot V. Gavėno, skirta ta pati 6 tūkst. eurų suma.

Tad kodėl iki šiol upelis nevalytas, nors pavasaris seniai prabėgo, o ir vasara tuoj įpusės?

– Jei būtume darbus pradėję nuo pavasario, būtų tekę valyti du kartus, tačiau tiek lėšų tikrai nėra. Be to, buvo ilgas pavasaris, šalta vasaros pradžia, tos žolės ne taip smarkiai ir žėlė. Kita vertus, ar ta natūrali augmenija taip labai trukdo? Mes kartais perdėtai jautriai į tai reaguojame. Neseniai buvome Vokietijoje – ten aplink namus viskas sutvarkyta, nušienauta, o už tvoros – natūrali pieva, žolės, dilgėlės auga. Pakelėse – irgi tas pats. Kitose Europos šalyse žmonės žiūri kitaip, jie nemato reikalo išlaidauti pjaudami pakeles, grėbdami lapus, o pas mus dėl tokių žolių seniai televizija būtų sulėkusi. Tačiau tokios jau mūsų tradicijos. Taigi kitą savaitę Savivaldybės specialistai apžiūrės upelį, po to skelbsime konkursą darbams atlikti, – aiškino administracijos direktorius.




Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Išrinkti geriausi „Metų ūkiai“
* Svečiui iš Vokietijos įteiktos Garbės piliečio regalijos
* Neišmokiusi veltėdžių gyventi visuomenė moka dvigubai
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar kada nors esate nukentėjęs nuo vagių?
Taip, patyriau didelių nuostolių.
Niekada su vagystėmis nesusidūriau.
Nukentėjau nežymiai.
Esu apsidraudęs, todėl jaučiuosi saugiau.



Kalbos patarimai

Ar galima „dirbti pareigose“?
Daiktavardis pareigos žymi darbo ar tarnybos vietoje turimą statusą, bet ne pačią vietą, todėl vietininkas pareigose nevartotinas, pvz.: Jis dirba direktoriaus pareigose (taisoma yra direktorius, dirba direktoriumi, eina direktoriaus pareigas).


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas