„Santaka“ / Aleksandras Žikevičius: gyvenau dėl mokyklos

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda traktoriaus MTZ priekinį varantyjį tiltą (naujai perrinktas), kombainą NIVA, traktorių MTZ-82 (geros būklės), keltuvą prie tratoriaus galo. Tel. 8 682 77 847.
Galioja iki: 2018-11-17 09:05:27

Parduoda garažą Vilkaviškyje, prie ligoninės (geras privažiavimas, yra elektra, ištinkuotas), 250 m² komercinės paskirties patalpas Giedriuose (už geležinkelio pervažos, yra aikštelė automobiliams, geras privažiavimas, vandens baseinas). Tel. 8 687 87 459.
Galioja iki: 2018-11-19 14:00:39



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2017-06-30 15:33

Dalinkitės:  


Aleksandrui Žikevičiui maloniausia prisiminti tuos laikus, kuomet „Aušra“ siekė gimnazijos statuso.

Autoriaus nuotr.


Aleksandras Žikevičius: gyvenau dėl mokyklos

Andrius GRYGELAITIS

26 metai – tiek laiko Vilkaviškio „Aušros“ gimnazijai vadovavo Aleksandras Žikevičius. Per šiuos metus iš direktoriaus rankų brandos atestatus atsiėmė maždaug 8 tūkstančiai abiturientų. Deja, šis skaičius jau nepadidės – vakar rajono Tarybos nariai patvirtino gimnazijos vadovo prašymą atleisti jį iš užimamų pareigų.


Sekinantis darbas


A. Žikevičius iš „Aušros“ gimnazijos išeina aukštai pakelta galva. Dabar jau buvęs įstaigos direktorius padarė viską, kad ši ugdymo įstaiga būtų bent žingsneliu priekyje visų kitų rajono mokyklų: pirmoji rajone įsirengė kompiuterių klasę, sukūrė bibliotekos-informacijos centro erdves, apsitvėrė teritoriją, įdiegė elektroninį dienyną bei elektroninę saugos sistemą. Tiesa, pats vadovas kuklinosi ir tvirtino, jog tai – ne vien jo nuopelnai.

„Mokyklą kūrėme visi – pradedant valytojomis, baigiant mokytojais ir pavaduotojais“, – tvirtino A. Žikevičius.

Nors į savo vadovaujamą įstaigą ir į visą rajono švietimo padangę jis įnešė daug naujovių, tačiau dėl vieno dalyko pašnekovas itin gailisi. Jis ne kartą seniau buvo prisipažinęs, kad gimnaziją palikti norėtų tada, kai ši bus visiškai renovuota. Deja, šiuo metu prasidėjusi pastato renovacija yra sustojusi, jos tolimesnis likimas dėl nutrūkusio finansavimo pakibo nežinioje.

Išeiti A. Žikevičius apsisprendė dėl asmeninių priežasčių. Anot jo, dabar bus galima daugiau laiko skirti šeimai. Dirbant mokykloje namiškiams rodomo dėmesio neretai pritrūkdavo. Buvęs vadovas neslėpė, kad prie jo apsisprendimo pasitraukti prisidėjo ir pastaruoju metu padidėjęs aplinkos spaudimas, į viešumą keliant būtas ir nebūtas jo nuodėmes.

„Dabar tenoriu atsiduoti šeimai, jaučiuosi jai skolingas. Jėgų ir noro dirbti tikrai dar turiu. Yra ir svajonių, bet jas tegul toliau įgyvendina kiti. Kartais jaučiuosi pavargęs. Tai sunkus ir sekinantis darbas, dėl to nusprendžiau sustoti. Nieko nėra amžino. Palieku gerą komandą. Neabejoju, kad ji susitvarkys su laukiančiais iššūkiais. Svarbiausia, jog niekas netrukdytų „Aušrai“ dirbti. Mes niekada nieko neprašėme, norėjome, kad mums tiesiog leistų kurti“, – kalbėjo ilgametis įstaigos direktorius.


Nebus Lietuvoje


A. Žikevičius „Aušros“ gimnazijos direktoriumi tapo 1991 m. Jis prisipažino, kad iš pradžių ketino dirbti 2–3 metus, tačiau vėliau viskas taip įsisuko, kad net nepajuto, kaip prabėgo 26 metai. Tiesa, jau po pirmo darbo mėnesio buvo pradėję kilti dvejonių, ar neverta trauktis. Vis dėlto šie nuogąstavimai greitai pasimiršo.

Baigęs Kybartų Kristijono Donelaičio vidurinę mokyklą, jis įstojo į Vilniaus universitetą, į taikomosios matematikos specialybę. Tiesa, matematiku A. Žikevičius netapo. Baigęs tris kursus, būsimas pedagogas išėjo į armiją, o grįžęs iš jos pradėjo dirbti kūno kultūros mokytoju tuometinėje Pajevonio vidurinėje mokykloje. Kartu jis pradėjo studijuoti Lietuvos kūno kultūros institute. Ateitį sieti su sportu A. Žikevičių paskatino buvęs jo mokytojas Vytautas Miknevičius. Jaunasis Aleksandras išbandė kone visas įmanomas sporto šakas: futbolą, tenisą, šachmatus, ledo ritulį, net tapo Lietuvos moksleivių krepšinio čempionato nugalėtoju. Ir dabar jis tiek gyvai, tiek per televiziją stebi įvairių sportininkų pasirodymus, seka su sportu susijusias naujienas.

„Mano gyvenimas buvo labai įvairus. Aš kažkada net dalyvavau rajoniniuose raiškaus skaitymo konkursuose. Nors neturiu matematiko diplomo, tačiau šie mokslai man padėjo išugdyti loginį mąstymą, pasitarnavo kitose srityse. Aš visą gyvenimą mokiausi. Mokausi ir dabar“, – teigė buvęs vadovas.

Palikęs Pajevonio ugdymo įstaigą, A. Žikevičius dešimtmetį inspektoriumi dirbo rajono Švietimo skyriuje. Po to, gavęs pasiūlymą užimti dabartinės „Aušros“ gimnazijos vadovo postą, jame pašnekovas išbuvo iki vakar dienos.

„Nemoku išeiti. Nežinau, ką veiksiu rytoj. Tiesa, tvirtai žinau, ką darysiu rugsėjo pirmąją, – tikrai būsiu ne Lietuvoje. Man bus per skaudu matyti vėl iš naujo prasidedantį procesą. Per daug metų atiduota mokyklai“, – kalbėjo pašnekovas.


Aiški vizija


Paprašytas įvardyti maloniausius prisiminimus, kuriuos su savimi išsineša palikdamas gimnaziją, A. Žikevičius tvirtino, jog jų yra tikrai daug. Vis dėlto smagiausia jam prisiminti, kaip buvo kuriama mokykla, kaip siekta gimnazijos statuso. Pavyzdžiui, paskutinę naktį prieš vizitą į Švietimo ir mokslo ministeriją, kurio metu reikėjo pristatyti šūsnį dokumentų, dalis „Aušros“ mokyklos kolektyvo dirbo net iki pusės penkių ryto.

„Nuo pat pradžių turėjome aiškią viziją, strategiją. Nebandėme ko nors kopijuoti, o siekėme įgytas žinias ir patirtį pritaikyti savo įstaigoje. Daug idėjų parsivežėme iš komandiruočių užsienyje. Savanoriškai dalyvavome išorės vertinime, nebijojome pamatyti savo trūkumų. Visada stengėmės mokytis iš klaidų, siekėme jas taisyti, jų nekartoti, žengėme tik į priekį. Neneigiu, tikrai ne viskas pavyko, bet klaidų išvengia tik tie, kurie nieko nedaro. Vienas sprendimų niekada nepriėmiau, visada į pagalbą pasitelkdavau kolektyvą. Turėjau nuostabią komandą, kuri puikiai susitvarkė su visais iššūkiais“, – tvirtino pašnekovas.

Jis itin džiaugėsi, kad Vilkaviškio „Aušros“ gimnazijos vardas tapo žinomas visoje Lietuvoje. Prie to prisidėjo ne tik puikūs mokinių pasiekimai, bet ir kita gimnazijos veikla. Čia surengta respublikinė istorijos olimpiada įspūdį paliko visiems dalyviams, o dr. J. P. Kazicko informatikų konkursas taip pat neatsitiktinai iš Marijampolės buvo perkeltas į Vilkaviškį.


Pasigedo pagarbos


Nors savo pasiekimais „Aušra“ neretai buvo žingsneliu priekyje kitų rajono įstaigų, tačiau vietinės valdžios dėmesio ir pagarbos A. Žikevičius tvirtino pasigedęs. Anot jo, valdininkai mėgo puikuotis gimnazijos rezultatais, tačiau neretai tiesiog trukdė dirbti. Vien per šiuos mokslo metus įstaigoje buvo atlikti net 28 įvairūs patikrinimai.

„Mano ir valdžios santykiai – darbiniai. Nesu valdininkų gerbėjas, tačiau man rūpi, ką mūsų politikai daro rajono labui. Aš pas juos lankiausi labai retai. Žinau, kad yra kolegų, kurie, sugedus vandens maišytuvui ar „pečiukui“, eidavo į Savivaldybę. Aš ne toks. Jei aš vadovauju įstaigai ir gaunu už tai atlyginimą, privalau pats išspręsti tokias problemas. Į Savivaldybę einu tik tada, kai rūpesčiai yra išties dideli. Pavyzdžiui, neseniai kreipiausi su prašymu užpilti mokyklos futbolo stadioną specialiomis granulėmis. Tam reikia maždaug 1200 eurų. To reikia ne man, o visam miestui. Jei to nepadarysime, stadiono būklė po trejų metų bus itin prasta. Deja, iki šiol jokio atsakymo iš valdžios atstovų negavau. Ne taip turėtų būti sprendžiamos problemos. Pasigendu elementaraus komunikavimo“, – apgailestavo A. Žikevičius.


Viską žinojo


Nors su valdžios atstovais buvęs „Aušros“ gimnazijos direktorius niekada pernelyg nesutarė, tačiau savo vadovaujamoje įstaigoje jis buvo gerbiamas ir mylimas. To priežastis – žmogiški santykiai su visais pedagogais, kitais darbuotojais, mokiniais bei jų tėvais. A. Žikevičius nevengė prireikus pabarti ar pasakyti griežtesnį žodį, tačiau visuomet nuo kitų užstodavo ir gindavo savo kolektyvo narius, o kieno nors šeimoje įvykus nelaimei jis būdavo pirmasis, kuris paguosdavo, pasiūlydavo pagalbą. Tokios direktoriaus savybės ir puoselėjamos vertybės vienijo gimnazijos bendruomenę.

Turbūt niekas nepaneigs, kad mokykla buvo tapusi antraisiais jo namais, o kartais – ir pirmaisiais. Čia praleisto laiko A. Žikevičius neskaičiuodavo. Jo darbo diena prasidėdavo 7 val. ryto ar dar anksčiau, neretai įstaigoje jis lankydavosi ir savaitgaliais. Jam viskas rūpėjo, viskas buvo įdomu. Ko gero, nebuvo nė vieno „Aušros“ gimnazijos kampelio, kurio jis nepažinotų.

Išeidamas direktorius taip pat pasirūpino, kad laikinai jį pavaduosiančiai Danutei Voitiuk rugsėjo 1-ąją būtų kuo mažiau rūpesčių. Nors iki naujų mokslo metų dar liko pora mėnesių, šiandien „Aušros“ gimnazijoje viskas jau sustyguota: paskirti klasių auklėtojai, mokytojams išdalyti krūviai, beveik aiškūs ir pamokų tvarkaraščiai.

„Galėjau prieš išeidamas kelis mėnesius nieko neveikti, tačiau aš ne toks. Myliu šią įstaigą, jai paaukojau daugiau nei ketvirtį amžiaus. Visada dariau viską, kad mokyklai būtų geriau. Prisipažinsiu, net į rajono Tarybą kažkada ėjau tik dėl to, kad „Aušrai“ būtų geriau. Nežinau, kas bus mano įpėdinis, bet tikiuosi, kad jis taip pat mylės šią gimnaziją, kaip tai dariau aš. Norėčiau, kad mane pakeistų mano pavaduotoja Virginija Bartkuvienė, bet ji to nenori. Ji būtų geriausias pasirinkimas. Bet kokiu atveju tikiuosi, kad „Aušra“ išliks tokia pati – su savo ambicijomis, tradicijomis, pasiekimais, vertybėmis, konkrečiais tikslais, kurių siektų visais įmanomais būdais. Ši mokykla geba būti konkurencinga ir matoma. Norėčiau, kad įstaiga taptų dar gražesnė tiek išore, tiek vidumi. Ji to nusipelnė“, – kalbėjo A. Žikevičius.

Jis vylėsi, kad palikęs gimnaziją ne tik galės dar labiau atsiduoti savo šeimai, bet ir ras laiko didžiausiam savo pomėgiui – kelionėms. Tiesa, visam laikui palikti Lietuvos ar Vilkaviškio buvęs vadovas neketina.






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Kybartų „vaiduokliui“ Savivaldybė nutarė skirti administratorių
* Ispaniją palikusi siuvėja pamažu savo vietą atranda Vilkaviškyje
* Lopai ant lopų – ir tie patys banguoti
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar vartojate alkoholį prie savo nepilnamečių vaikų?
To niekada nedarau.
Išgeriu tiek, kad neapsvaigčiau.
Savęs neriboju.
Mano vaikai jau pilnamečiai.
Vaikų neturiu.



Kalbos patarimai

Apkrikštyti ar pakrikštyti?
Bendrinėje kalboje teiktinesnis veiksmažodis pakrikštyti. Jis vartojamas ir Šventojo Rašto vertimuose į lietuvių kalbą.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas