|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
| ||||||||||||||
Siūlykite temą
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
|
„Santaka“ / 2006-10-10 08:33
Kas 40 sekundžių pasaulyje nusižudo vienas žmogus, kas 3 sekundes kas nors bando nusižudyti. Per metus pasaulyje nusižudo apie vienas milijonas žmonių. Lietuvoje per metus nusižudo daugiau kaip du tūkstančiai vyrų ir keturi šimtai moterų. Lietuva pirmauja savižudybių skaičiumi (100 tūkstančių žmonių) pasaulyje, antroje vietoje – Rusija, trečioje – Baltarusija. Šiuo metu depresiniai sutrikimai pasaulyje vyrauja, jie yra ketvirtoje vietoje pagal ligų paplitimą. Prognozuojama, kad 2020 metais jie bus antroje vietoje po širdies ir kraujagyslių ligų. Kas gi sukelia neurozinius, depresinius sutrikimus? Greitėjantis gyvenimo tempas, darbo sąlygų pasikeitimas, didėjantys reikalavimai, tarpusavio konkurencija, netikrumas dėl ateities, sumažėjęs socialinis bendravimas, sustiprėjęs vienišumas – tai šio laikmečio bruožai, kurie sukelia psichologinius išgyvenimus. Paskutinius penkerius metus Vilkaviškyje nuolat daugėja besikreipiančių į gydytoją psichiatrą dėl depresinių simptomų. Reikia pripažinti, kad drąsiau kreipiasi moterys, ypač brandesnio amžiaus, o kai kurie vyrai linkę delsti ar bandyti spręsti savo problemas kitais būdais (pvz., alkoholiu). Sergant depresija, pakinta serotonino kiekis smegenyse. Vartojant vaistus, kurie atstato serotonino kiekį smegenyse, galima jaustis geriau. Priminsiu pagrindinius depresijos simptomus: • nuolatinis liūdesys, nusivylimas, beviltiškumo jausmas; • prarandamas gyvenimo džiaugsmas, nebedžiugina veikla, kuri anksčiau teikdavo malonumą (darbas, hobis, sportas, draugai, seksas); • sumažėjęs ar padidėjęs apetitas, svoris; • miego sutrikimai: sunku užmigti, blogas nakties miegas, ankstyvas prabudimas arba per didelis mieguistumas; • nuovargis ir kūno sąstingis: sunku atlikti net paprasčiausius dalykus, ypač ką nors pradėti, jaučiamas tarsi paralyžius ir kūne, ir sieloje, – atrodo, kad nei mintys, nei raumenys neklauso; • susikaupimo stoka: sunku sutelkti mintis, priimti net ir paprasčiausius sprendimus, planuoti savo veiklą; • baimė ir nerimas: vargina didžiulė įtampa ir nerimas, daug labiau nei įprastai rūpinamasi įvairiais kasdieniniais reikalais bei savo kūno sveikata; • menkavertiškumo jausmas: užplūsta neigiamos mintys, savęs nuvertinimo, kaltės jausmas, kartais atrodo, jog geriausia išeitis – išėjimas iš šio gyvenimo. Jeigu jūs vienu metu patyrėte daugiau kaip 5 simptomus iš išvardytų ir jei ši būsena trunka ilgiau nei 2 savaites, tai didelė tikimybė, kad sergate depresija. Todėl būtinai turėtumėte kreiptis į gydytoją psichiatrą. Registruotis galima tiesiogiai, siuntimas iš kitų gydytojų nebūtinas. Negydoma depresija tęsiasi iki pusės metų ir ilgiau. Dažnai pagerėjimas būna ne visiškas, išlieka kai kurie simptomai, kurie trukdo įprastinei žmogaus veiklai. Nesigydant yra didelė tikimybė, kad depresija pasikartos, pereis į lėtinę ar rezistentišką (sunkiai gydymui pasiduodančią) formą. Šiais metais išsiplėtė Vilkaviškio psichikos sveikatos skyrius – Vilkaviškio PSPC padalinys. Skyriuje dirba du psichiatrai, psichologas, socialinis darbuotojas. Baigiami įrengti relaksacijos ir užimtumo kambariai. Būtų malonu, jeigu pacientai patys pareikštų savo nuomonę, kokios priemonės jiems galėtų padėti geriau atsipalaiduoti. Tik abipusis paciento ir specialisto bendradarbiavimas duoda teigiamą gydymo efektą. Audrius MOZŪRAITIS Gydytojas psichiatras Publikuota: 2006-10-10 08:33:31 Komentarai:Jūs naršote standartinę svetainės versiją. Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
|
Šiame numeryje
* Ministrė žada dar labiau stiprinti sienos apsaugą
* Malūno sienas virpino meistriškai valdomo akordeono muzika * Trūksta ir gero kelio, ir veiklių žmonių Laikraštis leidžiamas antradieniais ir penktadieniais.
|
||||||||||||
|