„Santaka“ / Vyriausybės planai žemdirbius varo į neviltį

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda 1 t talpos konteinerį metaliniame rėme su išleidimo čiaupu ir jo prailginimu (45 Eur), tokį pat konteinerį be metalinio rėmo (15 Eur). Tinka vandeniui ar kurui laikyti. Gali atvežti. Tel.: 8 686 98 506, 8 686 98 503.
Galioja iki: 2018-09-29 09:19:34

Brangiai išsinuomotų žemės ūkio paskirties žemės. Tel. 8 624 12 402.
Galioja iki: 2018-09-30 10:57:07

Parduoda kiaulę skersti. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2018-10-01 11:50:58



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2017-06-26 16:35

Dalinkitės:  


Rajono ūkininkų sąjungos pirmininkė Onutė Kartavičienė Lietuvos kaimams prognozuoja niūrią ateitį.

Autoriaus nuotr.


Vyriausybės planai žemdirbius varo į neviltį

Andrius GRYGELAITIS

Pastaruoju metu šalies ir rajono ūkininkai sutrikę. Šio mėnesio pradžioje Vyriausybės paskelbtas mokesčių ir socialinės sistemos tobulinimo konsultacinis dokumentas daugeliui sukėlė šoką – siūloma nuo kitų metų atsisakyti mokestinių lengvatų žemės ūkiui. Puse lūpų kalbama ir apie savivaldybių Žemės ūkių skyrių naikinimą.


Planuojamos naujovės


Vyriausybė siūlo, kad ūkininkai, kurie uždirba iki 10 tūkst. eurų pelno, mokėtų 5 proc. gyventojų pajamų mokestį, o pelnui augant, augtų ir mokestis, kol pasiektų maksimalų 15 proc. dydį uždirbantiems 30 tūkst. ir daugiau eurų pelno.

Siūloma suvienodinti visų individualia veikla užsiimančių asmenų, tarp jų ir ūkininkų, „Sodros“ įmokų skaičiavimo tvarką. Norima nustatyti vieną bendrą principą, kad „Sodros“ įmokos būtų skaičiuojamos nuo 50 proc. apmokestinamųjų pajamų. Iki šiol įmokos skaičiuojamos nuo visų apmokestintų pajamų. Tiesa, apmokestinamųjų pajamų „lubas“ siūloma pakelti nuo 7 vidutinių darbo užmokesčių (5188,4 euro) per metus iki 28 vidutinių darbo užmokesčių (20753,6 euro). Planuojama naikinti „Sodros“ įmokų mokėjimo lengvatas ūkininkams, gaunantiems pensiją, dirbantiems pagal darbo sutartis ir jauniems žemdirbiams iki 29 metų amžiaus. Nors pagal planus „Sodros“ įmokas mokėtų tik tie, kurie uždirba pelno, pajamas priverstinai turėtų deklaruoti visi ūkininkai. Deklaruojantieji nuostolį „Sodros“ įmokų nemokėtų, tačiau ir nekauptų stažo pensijai gauti, negautų motinystės, tėvystės, ligos pašalpų.

Taip pat siūloma mažinti lengvatą žemės ūkyje naudojamiems degalams: akcizą ketinama padidinti nuo 21 euro iki 56 eurų už 1 tūkst. litrų. Dėl to litras žymėto dyzelino pabrangtų iki 4 centų.

Ketinama nustatyti ir vieną bendrą apmokestinimo principą žemės ūkio sektoriuje, paliekant 5 proc. pelno mokesčio tarifą smulkioms bendrovėms – toms, kurios uždirba iki 300 tūkst. eurų pajamų ir įdarbina ne daugiau kaip 10 darbuotojų. Kooperatyvams taip pat liktų 5 proc. tarifas. Tuo tarpu generuojantys didesnes pajamas žemės ūkio subjektai mokėtų 15 proc. pelno mokesčio tarifą. Kalbant apie inovacijų ir investicijų skatinimą, siūloma, kad tos įmonės, kurios investuoja į technologinį atsinaujinimą, pelno mokesčio visai nemokėtų.


Kenkia žemdirbiams


Neseniai įvykusiame išplėstiniame Lietuvos ūkininkų sąjungos prezidiumo narių posėdyje pristatytos naujovės privertė susigūžti ne vieną žemdirbį. Daugelį sukrėtė ir Žemės ūkio ministerijos atstovų laidomos užuominos apie ketinamus naikinti šalies savivaldybių Žemės ūkio skyrius. Nors didžioji dalis žemdirbių tam priešinasi, tačiau Vyriausybė priimdama sprendimus ne visada atsižvelgia į žmonių poreikius. Lietuvos ūkininkų sąjungos prezidiumo narė, Vilkaviškio rajono ūkininkų sąjungos pirmininkė, Vištyčio seniūnijoje ūkininkaujanti Onutė Kartavičienė taip pat vylėsi, kad šio sumanymo bus atsisakyta dar net nepradėjus svarstyti.

„Žemės ūkyje – daug skaudulių. Labiausiai ūkininkus jaudina nežinia. Mes esame konkretūs žmonės, mėgstame planuoti darbus į priekį, skaičiuoti išlaidas, būsimą pelną. Deja, esame priklausomi ir nuo gamtos, ir nuo Vyriausybės. Gaila, kad valdžios sprendimai sukelia tokį chaosą. Ir dabar sklinda kalbos, kad remti ekologiškai ūkininkaujančius ir tuos, kurie ūkininkauja mažo nepalankumo vietovėse, trūksta net 133 mln. eurų. Svarstoma, iš kur paimti šiuos pinigus. Siūloma net atsisakyti 30 eurų išmokos už pirmuosius hektarus. Gal didiesiems ūkininkams tai ir nepasijustų, tačiau smulkiesiems tai būtų tragedija“, – kalbėjo O. Kartavičienė.

Nuo 1999-ųjų rajono Ūkininkų sąjungai vadovaujanti pašnekovė pasakojo, kad ūkininkų gerovė dažniausiai priklauso nuo Žemės ūkio ministro. Anot jos, geriausias ministras buvo Kazys Starkevičius, kuriam vadovaujant buvo paisoma ir smulkiųjų, ir stambiųjų žemdirbių interesų. Deja, dažniausiai sprendimus priima tie asmenys, kurie su žemės ūkiu turi tik tiek bendro, kad kažkur kaime stovi jų nuosava sodyba.

„Žemdirbys turi dirbti žemę. Jam sunku suspėti susigaudyti nuolat keičiamuose įstatymuose. Tarkime, pavasarį paraiškas priima pagal vieną tvarką, o rudenį – jau pagal kitą. Taip neturėtų būti. Tikrai daugelis ūkininkų tikėjosi, kad dabartinė valdžia bus supratingesnė, tačiau jų planai kelia didelį nerimą. Blaškymasis atneša daug žalos. Bijau, kad netrukus į užsienį gali išvykti dar viena banga tautiečių“, – niūriomis prognozėmis pasidalijo pašnekovė.


Dubliuojasi veikla


O. Kartavičienės vadovaujama rajono Ūkininkų sąjunga atstovauja ūkininkų interesams, gina žemdirbių teises. Šiuo metu šiai organizacijai priklauso per 200 rajono atstovų. Daugiausiai jų yra iš Kybartų, Pilviškių bei Pajevonio seniūnijų. Ūkininkų sąjungos nariai pirmieji gauna naujausią rūpimą informaciją, o jų išsakytos problemos, rūpesčiai perduodami spręsti aukštesniu lygiu. Pasitaikė ne vienas atvejis, kai tarpininkaujant Ūkininkų sąjungai su finansinėmis bėdomis susidūrę ūkininkai anksčiau laiko iš Nacionalinės mokėjimo agentūros gavo dalį sau priklausančių išmokų. Kartais tai tampa tikru išsigelbėjimu. Praeitame Europos Sąjungos paramos laikotarpyje 5-erius ir daugiau metų organizacijoje išbuvusiems nariams teikiant paraiškas įvairiai paramai gauti buvo skirtas papildomas balų skaičius.

„Seniau stoti į Ūkininkų sąjungą buvo prestižo reikalas. Švedai rėmė šią organizaciją, buvo galima gauti padėvėtos technikos. Dabar paramos jau nėra dalijamos. Vis dėlto būti sąjungos nariu tikrai apsimoka. Mes žemdirbių „skaudulius“ perduodame centrinei Ūkininkų sąjungai, o jos pirmininkas Jonas Talmantas toliau viską sprendžia, įtraukdamas į procesą Seimo ar ministerijos atstovus. Paprastai į individualaus žmogaus rašytus raštus mažai kas atsižvelgia. Kai juos pateikia organizacija, jie atrodo daug solidžiau“, – pasakojo O. Kartavičienė.

Ji pasidalijo mintimis ir apie tai, kad nuolat kaitaliodami įstatymus, Seimo nariai nesprendžia tų bėdų, kurias iš tikrųjų reikėtų spręsti. Pavyzdžiui, šalyje veikia dvi tas pačias funkcijas atliekančios organizacijos – Ūkininkų sąjunga ir Žemės ūkio rūmai. Abi jos gina žemdirbių interesus.

„Užsieniečiai nesupranta, kam to reikia. Manau, jog išlikti turėtų tik Ūkininkų sąjunga. Ji nuo nieko nepriklausoma, patys žemdirbiai ją išlaiko savo lėšomis. Žemės ūkio rūmai finansiškai yra priklausomi nuo ministerijos skiriamų lėšų, tad jie negali atstovauti vien tik ūkininkų interesams. Jie privalo atsižvelgti ir į ministerijos poziciją“, – kalbėjo O. Kartavičienė.

Šiuo metu rajono Ūkininkų sąjungos nariai narystės mokestį moka pagal ekonominį valdos dydį. Didieji žemdirbiai per metus moka po 30 eurų, vidutiniai – po 15 eurų, o smulkieji – po 6 eurus. Už surinktus pinigus išlaikoma centrinė ūkininkų sąjunga, prisidedama prie įvairių suvažiavimų rengimo, konkurso „Metų ūkis“ organizavimo.


Niūri ateitis


18 metų rajono Ūkininkų sąjungai vadovaujanti O. Kartavičienė tvirtino, kad jai geriau suprasti kitų problemas padeda ir tai, kad ji pati verčiasi žemdirbyste. Su vyru ir šešiais vaikais ūkyje dirbanti Vištyčio gyventoja ūkininkauti pradėjo vos šaliai atgavus nepriklausomybę. Iš pradžių nederlingose žemėse šeima augino rugius ir grikius, vėliau plėtė savo valdomus plotus, didino auginamų kultūrų skaičių. Anot jos, norint sėkmingai ūkininkauti, reikia viską gerai skaičiuoti, numatyti galimus ateities scenarijus.

„Per paskutinius 20 metų žemdirbiai labai pasikeitė. Seniau net žmonių minioje buvo galima plika akimi atskirti, kuris iš jų yra ūkininkas ir net ką jis augina. Dabar žemdirbiai kitokie, labiau vakarietiški. Tiesa, ir ūkininkavimo sąlygos šiais laikais visiškai kitokios. Dabartinės technikos negalima net lyginti su ta, kuria buvo dirbama prieš du dešimtmečius“, – kalbėjo pašnekovė.

Vis dėlto kalbėdama apie ūkininkų ir kaimo ateitį ji buvo atsargi. Rajono Ūkininkų sąjungos pirmininkė prognozavo, kad ateityje smulkieji ūkiai išnyks, o stambiųjų ūkių savininkai vis dažniau kraustysis gyventi į priemiesčius ir iš ten vadovaus savo valdoms.

„Kaimų ateitis – miglota. Pavyzdžiui, dabar Vištytyje tiesiami šaligatviai. Kad tik būtų, kas jais vaikščios! Nepamenu, kada čia kas pasistatė namą. Mokyklos iš kaimų traukiasi, o su jomis traukiasi ir jaunimas. Mano laikais Vištytyje mokėsi per 500 vaikų, dabar šeštoko sūnaus klasėje mokosi vos 6. Yra visiškai tuščių klasių. Jaunimas čia negrįžta“, – apgailestavo pašnekovė.






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Išrinkti geriausi „Metų ūkiai“
* Svečiui iš Vokietijos įteiktos Garbės piliečio regalijos
* Neišmokiusi veltėdžių gyventi visuomenė moka dvigubai
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar kada nors esate nukentėjęs nuo vagių?
Taip, patyriau didelių nuostolių.
Niekada su vagystėmis nesusidūriau.
Nukentėjau nežymiai.
Esu apsidraudęs, todėl jaučiuosi saugiau.



Kalbos patarimai

Ką kilnojo – gyrą ar svarstį?
Didelis metalinis rutulys su rankena jėgai ugdyti vadintinas svarsčiu. Taigi stipruoliai varžosi kilnodami svarstį, bet ne gyrą.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas