„Santaka“ / Šeimininkų neprižiūrimi gyvūnai kelia grėsmę žmonėms

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Reikalingas (-a) pagalbinis darbininkas (-ė) ūkio darbams, mokantis (-i) karves melžti aparatu. Darbas netoli Gražiškių. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2018-11-29 08:57:12

Parduoda dalimis CITROEN BERLINGO (2002 m., dyzelis, 1,9 l, 51 kW), AUDI A4 (1998 m., 1,9 l, TDI, 81 kW), VW POLO (1997 m., 1,9 l, dyzelis, 47 kW), VW GOLF IV (1998 m., 1,9 l, TDI, 81 kW), VW SHARAN (1998 m., 1,9 l, TDI, 81 kW). Tel. 8 699 28 707.
Galioja iki: 2018-11-29 10:25:14



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2006-10-10 08:32

Dalinkitės:  


Šeimininkų neprižiūrimi gyvūnai kelia grėsmę žmonėms

Eglė KVIESULAITIENĖ



Nors už naminių gyvūnų nepriežiūrą gresia didelės baudos ir griežta atsakomybė, šunis auginantys žmonės kol kas nedaro išvadų. Kaimuose laksto palaidi, agresyvūs, neskiepyti gyvūnai, o miestiečiai savo augintiniams neprisiruošia nupirkti antsnukių bei pavadėlių.



Kelia grėsmę

Per šešis pastaruosius mėnesius vien į Vilkaviškio ligoninės priėmimo skyrių kreipėsi 80 žmonių, kuriuos apkandžiojo šunys ar katės, 46 iš jų – vaikai. Visiems gyvūnų apkandžiotiems žmonėms buvo būtina medikų pagalba. Visuomenės sveikatos centro specialistai įregistravo 140 atvejus, kai nuo gyvūnų nukentėjo žmonės.

Nors itin sunkių pasekmių, kai gyvūnų sužalojimai pavojingi gyvybei, jau nebuvo daug metų, medikai nerimauja dėl šunų keliamos grėsmės. Mat įkandimai labai sunkiai gyja, pūliuoja, todėl sužalotųjų laukia ilgas gydymas. Dažnai įkandimo žaizda net nesiuvama, kad viduje likusi infekcija nesupūliuotų. Tuomet gydymas būtų dar sudėtingesnis. Dažniausiai po tokių sužalojimų lieka randai, kurie tikrai nepuošia. Jei sužalojimas matomoje vietoje, prireikia net plastinės operacijos. Gyvūnų užpulti žmonės dažnai skundžiasi persekiojančia baime, košmarais, primenančiais nelemtą įvykį, vartoja raminamuosius vaistus. Be to, jei gyvūnas neskiepytas ar apie tai neturima žinių, nukentėjusiems tenka leisti vakciną nuo pasiutligės. Viena dozė kainuoja 25 litus (reikia 3–5), bet nukentėjusiam žmogui vakcina suleidžiama nemokamai.



Apkandžiojo palaidas šuo

Prieš kelias dienas šuns apkandžiota vilkaviškietė N.Ž. sakė dar dabar negalinti atsigauti po patirto siaubo. Moteris su vyru Čyčkų kaime kasė bulves. Po bulviakasio jie važiavo dviračiais pamiške namo. Moteris net nepastebėjo, kaip iš netoli žvyrkelio esančio vienkiemio išbėgo didžiulis šuo. Gyvūnas atlėkė tiesiai prie moters ir griebė už kojos. N.Ž. šoko nuo dviračio, bet didžiulis Kaukazo aviganio mišrūnas nė nebandė trauktis. Jis stvėrė moteriai už žasto ir perkando ranką.

– Buvau taip išsigandusi, kad klykiau nesavu balsu, – pasakojo vilkaviškietė. – Tuomet pribėgo šuns šeimininkas ir pašaukė jį vardu.

Tik tada N.Ž. apsižiūrėjo, jog stovi kraujo klane. Kraujas plūdo iš perkąstos kojos ir rankos. Moterį šuns šeimininkas skubiai nugabeno į ligoninę. Medikai apkandžiotai vilkaviškietei susiuvo žaizdas, paskiepijo nuo stabligės bei pasiutligės, sulašino kelias lašelines. Dėl išgąsčio ir patirtos traumos moteriai buvo pavojingai kritęs kraujo spaudimas.

Jau kelios dienos N.Ž. lankosi pas gydytojus perrišimams. Jai bus suleistos trys profilaktinės vakcinos dozės nuo pasiutligės. Moteris skundėsi, jog dabar, pamačius šunį, pradeda krėsti drebulys. Ji net bijo važiuoti dviračiu.



Baudžia griežtai

Šuns šeimininkas nukentėjusiajai aiškino, kad Kaukazo aviganio paleidęs nebuvo, nuo grandinės gyvūnas nutrūko pats. Kol kas moterį sužalojusio šuns šeimininkai nukentėjusiosios neieškojo ir atsilyginti nesiūlė.

Moteris džiaugiasi, jog laiku nušoko nuo dviračio. Ji net bijo pagalvoti, kuo galėjo baigtis susidūrimas su agresyviu gyvūnu, jei šuo būtų ją parvertęs ant žemės, griebęs už veido ar gerklės.

Policijos komisariato Prevencijos poskyrio viršininkė Kristina Šomkienė sakė, jog įstatymas numato griežtas bausmes gyvūnų priežiūros taisykles pažeidžiantiems asmenims. Jiems numatytos 200–400 litų baudos. Jei dėl gyvūnų nepriežiūros sužalojamas žmogus, šeimininkas gali būti baudžiamas 1000–2000 litų bauda ar net laisvės atėmimu.

Šiemet dėl šunų nepriežiūros rajono gyventojams surašyti 8 protokolai, jie nubausti piniginėmis baudomis.

– Mes griežtai baudžiame gyvūnų neprižiūrinčius šeimininkus. Tačiau nukentėję žmonės ne visada kreipiasi į policiją, atleidžia gyvūnų neprižiūrintiems šeimininkams. Apie šunų sužalotus asmenis mums turėtų pranešti medikai, tačiau, matyt, ne visą informaciją gauname, – aiškino pareigūnė.



Padeda medžiotojai

Vilkaviškio seniūnijos darbuotojai tvirtino, kad šiemet nusiskundimų dėl šunų nepriežiūros nesulaukė.

Kai buvo paskelbta, kad atvyks šungaudžiai, žmonės į seniūniją kreipėsi tik dėl savų gyvūnų. Daugelis prašė išgabenti nukaršusius ar labai vislius gyvūnus. Tačiau šungaudžių paslaugos labai brangios, tad jie kviečiami retai.

Kaimų seniūnams su gyvūnų nepriežiūros problema tenka susidurti dažniau. Mat kaimo žmonės mėgsta paleisti šunis, kurie apkandžioja pro šalį bėgančius vaikus ar su spauda užsukančius paštininkus.

– Mes prašome medžiotojų pagalbos, – patirtimi dalijosi Šeimenos seniūnas Gintautas Bakūnas. – Kviečiame ir šungaudžius. Be jų pagalbos seniūnijoje privistų aibė valkataujančių gyvūnų, kurie platina ligas.



Gąsdina pasiutligė

Gyvūnų platinamos ligos, ypač pasiutligė, labiausiai neramina Visuomenės sveikatos centro darbuotojus. Jie registruoja kiekvieną apkandžiojimo atvejį, kartu su veterinarijos specialistais rūpinasi, kad žmones sužaloję gyvūnai būtų sekami, ar neserga pasiutlige.

Visuomenės sveikatos centro epidemiologo padėjėja Audronė Račiūnienė sakė, jog šiųmetinė statistika verčia nerimauti. Pirmame metų ketvirtyje užregistruotas tik vienas pasiutligės atvejis. Tuomet į kaimą užklydusi pasiutusi lapė užpuolė gyventojo šunį. Šeimininkas laukinį gyvį nudobė ir nuvežė ištirti.

Antrą šių metų ketvirtį užregistruoti trys pasiutligės atvejai, o trečiajį prasidėjo protrūkis. Vien rugpjūčio mėnesį užregistruota 10 pasiutligės atvejų. Ja sirgo daug karvių ir telyčių, kurias, spėjama, ganyklose apkandžiojo pasiutę laukiniai žvėrys.

Pasitaikė atvejis, kai kambarinę katę sodybos kieme užpuolė laukinis šeškas. Po poros dienų su šešku pabendravusi rainė puolė šeimininkus. Nuo pasiutligės prisiėjo skiepytis visiems 7 šeimos nariams.

Prie miško gyvenantiems žmonėms teko stebėtis, kai vaikiną užpuolė pro šalį bėgusi stirna. Ragais bakstelėjusi į nugarą, stirna nubėgo į sodybą ir ten užpuolė jos šeimininkus. Nudobę žvėrį ir ištyrę jo smegenis, specialistai įsitikino, jog stirna sirgo pasiutlige.



Įtartinos katės

Medikai nerimauja, kad pasiutligės židinys gali kilti Klausučių seniūnijoje. Mat iš jos per pastarąsias dvi dienas į ligoninę pristatyti trys kačių apkandžioti žmonės. Bučiūnų kaimo gyventoja A.S. svetimą katę rado savo tvarte. Moteris ėjo šerti gyvulių, kai agresyvus gyvūnas ant jos šoko ir įsikabino į koją. Moteris nuo katės atsigynė, tačiau gyvūnas dar slankiojo po sodybą, lindo prie naminių gyvulių, kol šeimininkas nušovė. Veterinarijos specialistai ištyrė, kad katė buvo pasiutusi. Moteris kreipėsi į medikus, pasiskiepijo nuo stabligės, bet nerimauja, kad pasiutlige nuo atėjūnės nebūtų užsikrėtusios jos naminės katės ir maži kačiukai.

Augalų kaime gyvenančią T.B. įsiutusi katė taip pat užpuolė tvarte šeriant gyvulius. Moteris katę pažinojo, ši dažnai užsukdavo į tvartą papeliauti. Tačiau šįkart gyvūnas elgėsi neįprastai. Katė šoko ant moters, perkando koją, ranką, giliai įdrėskė tarp plaštakos pirštų. Agresyvi katė taip pat nugabenta veterinarijos specialistams, kurie stebi, ar gyvūnas neserga pasiutlige.

Nepažįstama katė tame pačiame kaime apkandžiojo ir Didvyžių pensionato gyventoją. Vaikinas dažnai kieme glostydavo kates, bet viena jų šįkart elgėsi agresyviai. Visiems kačių apkandžiotiems Klausučių seniūnijos gyventojams dabar reikia važinėti į Vilkaviškį pas medikus.

Prieš kelias dienas medikams pristatytas ketverių metų berniukas iš Bartninkų seniūnijos, kurį apkandžiojusi katė netrukus nugaišo. Vaikui buvo suleista vakcina, katė nuvežta ištirti. Specialistai nustatė, jog gyvūno mirties priežastis – ne pasiutligė, o kita liga.

Veterinarijos specialistai apgailestavo, jog žmonės pagaili laiko ar kelių litų paskiepyti savo augintinius nuo pasiutligės. Tačiau vėliau, kai kyla įtarimas dėl gresiančios ligos, tenka mokėti kur kas daugiau.






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Jubiliejų švenčiantis gydytojas savęs be medicinos neįsivaizduoja
* Naujų nesutarimų fone prisimintos senos nuoskaudos
* Vilkaviškio mieste siaučia vandalai
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar vartojate alkoholį prie savo nepilnamečių vaikų?
To niekada nedarau.
Išgeriu tiek, kad neapsvaigčiau.
Savęs neriboju.
Mano vaikai jau pilnamečiai.
Vaikų neturiu.



Kalbos patarimai

Ar galima sakyti „prieinama kaina“?
ikrai galima, kadangi „Dabartinės lietuvių kalbos žodyne“ nurodoma trečioji dalyvio prieinamas reikšmė – „nebrangus, įperkamas“.



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas