Siūlykite temą

---

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.
	Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

---

Skelbimai

---

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

---

Vieta ir darbo laikas

---

Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Sveikata

---

Roman Machnin, fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojas.

Tikriausiai bent kartą gyvenime teko patirti jausmą, kai nesėkmingai pasilenkus ar pasisukus nugarą surakina staigus ir veriantis skausmas, po kurio kelias dienas ar net savaites sunku judėti, kvėpuoti ir atlikti judesius. Gydytojas pasakoja, kas lemia šiuos skausmus, kaip jų išvengti ir kuo dėtas skersvėjis.

Dažnai klaidingai manoma, kad liaudiškai tariamas nugaros surakinimas ar perpūtimas gresia tik tiems, kurie kelia svorius arba tiems, kuriuos perpučia skersvėjis.

Medikai turi kitą nuomonę. Anot jų, netikėtą ir staigų nugaros skausmą žmogus gali patirti atlikdamas visiškai nekaltus judesius, pavyzdžiui, nusičiaudėjęs ar trinkdamas plaukus. Skausmas taip pat gali užklupti ilgai būnant vienoje padėtyje arba atliekant bet kokį kitą įprastą judesį.

„Liaudiškai vadinamas surakinimas dažniausiai yra ūmus nugaros arba kaklo raumenų spazmas, kitaip tariant – mėšlungis. Jis yra labai skausmingas ir apriboja sąnarių ir stuburo judėjimo laisvę“, – aiškina Roman Machnin, reabilitacijos ir slaugos centro „Gemma“ fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojas. Pagrindinės priežastys, kodėl surakina skausmas, – tai raumens nepasiruošimas atliekamam judesiui. Tai gali būti raumenų jėgos stygius, o dažniausiai – raumenų ištvermės trūkumas arba tarpraumeninės koordinacijos sutrikimas.

Skersvėjis: kaltas ar ne?

Dažnai pacientai skundžiasi ir piktinasi – esą nugarą perpūtęs skersvėjis. Tačiau Vakarų medicinai tokia susirgimo priežastisnėra žinoma. Nors skersvėjį labai populiaru kaltinti dėl dalies žmogaus negalavimų, pradedant nugaros, dantų ir kitų kūno dalių skausmais ir baigiant infekcinėmis ligomis, nėra patvirtintų duomenų ar tyrimų, kad oro masių judėjimas nulemia susirgimus.

Fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojas Roman Machnin įsitikinęs, kad norint išvengti raumenų spazmų ar skausmų yra efektyvesnių būdų nei saugotis orlaidžių. Geriausia profilaktika, norint, kad neužkluptų netikėti skausmai, – tai sportas, kineziterapija ir ilgalaikių nepatogių judesių vengimas.

Pirmoji pagalba, jei susuko nugarą

Fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojas Roman Machnin sako, kad esant ūmiems didelio intensyvumo skausmams reikia nebijoti kreiptis pagalbos į medikus. Nors dažniausiaitokio pobūdžio skausmai yra gerybiniai ir praeina savaime, tačiau nereikia atmesti ir rimtesnių galimų priežasčių, kurias diagnozuoti gali tik kvalifikuotas specialistas.

„Jei jau taip nutiko, kad jus surakino skausmas, raskite mažiausiai skausmingą padėtį. Išgerkite nuskausminamųjų vaistų – paracetamolio ar ibuprofeno. Neverta gerti arba leistis B grupės vitaminų, nes jie nugaros skausmų dažniausiai nenumalšina. Neatidėliokite vizito pas gydytoją, ypač jei skausmai nemažėja ir tęsiasi ilgiau nei savaitę“, – rekomendacijomis dalijasi pašnekovas. Anot jo, nuskausminamųjų tepalų veiksmingumas minimalus, tačiau jei yra didelis poreikis – galima teptis ir jais.

Komentarai:

Atgal į pradžios puslapį

---

Šiame numeryje

---

Apklausa

---

Kalbos patarimai

---

Šūksniai

---

Nuorodos

---

Statistika

---