|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Moteris, turinti patirties, ieško valytojos darbo. Tel. 8 699 29 968.Galioja iki: 2024-04-21 14:44:23
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / Lietuvoje
|
|
|
Lietuva patenka tarp 20 gamtos stichijoms atspariausių pasaulio valstybių, naujausiame rizikų valdymo indekse nurodo Jungtinių Tautų Organizacija (JTO).
Nors JTO pavojingiausiomis gamtos stichijomis Lietuvoje įvardija potvynius ir sausrą, tačiau draudikai savo ruožtu pabrėžia, jog ne mažesnę žalą gyventojų turtui bei sveikatai sukelia ir vasariniai škvalai, liūtys bei žaibai.
Įtakingos tarptautinės institucijos atkreipiamas dėmesys į gamtinių stichijų poveikį turėtų paskatinti gyventojus rimčiau žiūrėti į šias grėsmes, joms tinkamai pasiruošti ir teisingai reaguoti.
„Bendras Lietuvos rizikos indeksas pagal JTO 2017 metais yra 1, 4 punkto. Saugiausia Baltijos šalyse yra Estija su 1 punkto rizikos valdymo indeksu, o rizikingiausia – Latvija su 1, 7 punkto. Atmetus socialines, ekonomines bei institucines indekso sudedamąsias dalis, Lietuva tarp Baltijos valstybių taip pat užima vidurinę poziciją. Mūsų šalyje gamtos jėgų poveikis įvertintas 1, 8, kai Latvijoje ir Estijoje atitinkamai 2, 3 ir 0, 9. Neturėtume jaudintis labiau už latvius, tačiau ir neturėtume atsipalaiduoti taip, kaip galėtų estai“, – sako BTA Žalų reguliavimo departamento direktoriaus pavaduotojas Marek Ernest Goliančik.
Tarptautinio tyrimo metu kompleksiškai buvo vertinama situacija 191 pasaulio valstybėje. Reitinge pirmosios pozicijos atitenka pažeidžiamiausioms, didžiausią grėsmių įvertį turinčioms valstybėms, tuo tarpu Lietuva jame užima 175 vietą ir patenka į saugiausių valstybių 20-tuką.
JTO rizikų valdymo indekso viršuje atsidūrė karinių bei pilietinių konfliktų krečiamos, stichinių nelaimių alinamos šalys: Somalis, Pietų Sudanas, Sirija, Afganistanas, Centrinė Afrikos Respublika. Visapusiškai saugiausiomis įvardijamos Singapūras, Liuksemburgas, Suomija, Norvegija.
Tarp Lietuvos gamtinių grėsmių nėra regionui nebūdingų, riziką išauginančių cunamių ir ciklonų poveikio, o rizikingiausiais laikomi potvyniai, po to – sausros. Ekstremalios gamtinės sąlygos pastaraisiais dešimtmečiais vis dažniau pasitaiko dėl globalinio klimato atšilimo.
Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, iš visų pasaulyje įvykstančių ir įvairaus masto nelaimes sukeliančių gamtinės kilmės ekstremaliųjų situacijų apie 90 proc. yra hidrologiniai ir meteorologiniai reiškiniai. O 80 proc. visų gamtinės kilmės ekstremaliųjų situacijų Lietuvoje sukelia hidrometeorologiniai reiškiniai, dažniausiai – lietus. Tačiau turtui bei gyvybei pavojingesni yra jį lydintys reiškiniai – itin stiprūs vėjai, škvalai, žaibai. Lietuvoje gamtinių stichijų mastas yra kur kas mažesnis, o joms tinkamai pasiruošiant, žalų būtų patiriama mažiau.
Draudikų teigimu, statistiškai per škvalą dažniausiai nukenčia nekilnojamasis turtas, o nuo žaibų – technika.
Dėl stipraus vėjo nuplėšiamos dailylentės ar stogo lakštai, apgadinama stogo danga ir dėl to lietaus vanduo prasiskverbia į pastato vidų, papildomai apgadindamas lubas, sienas, grindis, kitą kilnojamąjį turtą. Lietuvoje yra buvę atvejų, kad uraganinis vėjas nuo namų sugebėjo nuplėšti stogus. Tuo tarpu dėl žaibo išlydžio didžiąją daugumą žalų sudaro technikos gedimai dėl įtampos svyravimų, retkarčiais žaibas pataiko į gyvenamuosius namus, ūkinius pastatus, vasarnamius bei kitą turtą, sukeldamas gaisrą.
Specialistų teigimu, visuomenė nuolat informuojama apie tai, kaip saugotis patiems bei apsaugoti savo turtą, tačiau tam tikros smulkios detalės gali tapti lemtingomis. Tarkime, jei gerai žinome, kad perkūnijos metu, žaibuojant ir esant patalpoje būtina uždaryti langus, įvairias angas, laikytis atokiai nuo metalinių daiktų, retas žino, kad nerekomenduojama ir šukuotis ar glostyti naminių gyvūnų dėl galimos elektros iškrovos. Buitinę techniką, televizorių ar kompiuterį apsaugosite išjungę juos iš elektros šaltinio.
JTO rizikų valdymo indekse Europos žemyne kiek didesnė rizika priskiriama Pietų Europos bei Balkanų regiono šalims, kuriose svarbiausiais grėsmės faktoriais įvardijami stichiniai gamtiniai reiškiniai.
Centrinę Italiją 2016-aisiais sukrėtę stiprūs žemės drebėjimai – gana akivaizdus, plačiai nuskambėjęs ir daug nuostolių padaręs tokios nelaimės pavyzdys. Tačiau latentinis, sunkiau pastebimas ir su klimato kaita siejamas dykumėjimo procesas, lydimas didelių sausrų atsiliepia ir Ispanijai, Graikijai, kitoms Pietų Europos šalims.
Lietuvoje gamtinių stichijų mastas yra kur kas mažesnis, o joms tinkamai pasiruošiant, žalų būtų patiriama mažiau.
Pagrindinės taisyklės, ruošiantis stichijai, yra sandarus langų, stoglangių, durų uždarymas, įvairių baldų, įrankių, kitų daiktų, kuriuos gali pakelti vėjas, sunešimas į vidų. Siaučiant stipriam vėjui, nerekomenduojama glaustis ar slėptis po medžiais, reikia laikytis atokiau elektros stulpų.
Lietuva patenka tarp 20 gamtos stichijoms atspariausių pasaulio valstybių, naujausiame rizikų valdymo indekse nurodo Jungtinių Tautų Organizacija (JTO). |
Nors JTO pavojingiausiomis gamtos stichijomis Lietuvoje įvardija potvynius ir sausrą, tačiau draudikai savo ruožtu pabrėžia, jog ne mažesnę žalą gyventojų turtui bei sveikatai sukelia ir vasariniai škvalai, liūtys bei žaibai.
Įtakingos tarptautinės institucijos atkreipiamas dėmesys į gamtinių stichijų poveikį turėtų paskatinti gyventojus rimčiau žiūrėti į šias grėsmes, joms tinkamai pasiruošti ir teisingai reaguoti.
„Bendras Lietuvos rizikos indeksas pagal JTO 2017 metais yra 1, 4 punkto. Saugiausia Baltijos šalyse yra Estija su 1 punkto rizikos valdymo indeksu, o rizikingiausia – Latvija su 1, 7 punkto. Atmetus socialines, ekonomines bei institucines indekso sudedamąsias dalis, Lietuva tarp Baltijos valstybių taip pat užima vidurinę poziciją. Mūsų šalyje gamtos jėgų poveikis įvertintas 1, 8, kai Latvijoje ir Estijoje atitinkamai 2, 3 ir 0, 9. Neturėtume jaudintis labiau už latvius, tačiau ir neturėtume atsipalaiduoti taip, kaip galėtų estai“, – sako BTA Žalų reguliavimo departamento direktoriaus pavaduotojas Marek Ernest Goliančik.
Tarptautinio tyrimo metu kompleksiškai buvo vertinama situacija 191 pasaulio valstybėje. Reitinge pirmosios pozicijos atitenka pažeidžiamiausioms, didžiausią grėsmių įvertį turinčioms valstybėms, tuo tarpu Lietuva jame užima 175 vietą ir patenka į saugiausių valstybių 20-tuką.
JTO rizikų valdymo indekso viršuje atsidūrė karinių bei pilietinių konfliktų krečiamos, stichinių nelaimių alinamos šalys: Somalis, Pietų Sudanas, Sirija, Afganistanas, Centrinė Afrikos Respublika. Visapusiškai saugiausiomis įvardijamos Singapūras, Liuksemburgas, Suomija, Norvegija.
Tarp Lietuvos gamtinių grėsmių nėra regionui nebūdingų, riziką išauginančių cunamių ir ciklonų poveikio, o rizikingiausiais laikomi potvyniai, po to – sausros. Ekstremalios gamtinės sąlygos pastaraisiais dešimtmečiais vis dažniau pasitaiko dėl globalinio klimato atšilimo.
Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, iš visų pasaulyje įvykstančių ir įvairaus masto nelaimes sukeliančių gamtinės kilmės ekstremaliųjų situacijų apie 90 proc. yra hidrologiniai ir meteorologiniai reiškiniai. O 80 proc. visų gamtinės kilmės ekstremaliųjų situacijų Lietuvoje sukelia hidrometeorologiniai reiškiniai, dažniausiai – lietus. Tačiau turtui bei gyvybei pavojingesni yra jį lydintys reiškiniai – itin stiprūs vėjai, škvalai, žaibai.
Lietuvoje gamtinių stichijų mastas yra kur kas mažesnis, o joms tinkamai pasiruošiant, žalų būtų patiriama mažiau.
Draudikų teigimu, statistiškai per škvalą dažniausiai nukenčia nekilnojamasis turtas, o nuo žaibų – technika.
Dėl stipraus vėjo nuplėšiamos dailylentės ar stogo lakštai, apgadinama stogo danga ir dėl to lietaus vanduo prasiskverbia į pastato vidų, papildomai apgadindamas lubas, sienas, grindis, kitą kilnojamąjį turtą. Lietuvoje yra buvę atvejų, kad uraganinis vėjas nuo namų sugebėjo nuplėšti stogus. Tuo tarpu dėl žaibo išlydžio didžiąją daugumą žalų sudaro technikos gedimai dėl įtampos svyravimų, retkarčiais žaibas pataiko į gyvenamuosius namus, ūkinius pastatus, vasarnamius bei kitą turtą, sukeldamas gaisrą.
Specialistų teigimu, visuomenė nuolat informuojama apie tai, kaip saugotis patiems bei apsaugoti savo turtą, tačiau tam tikros smulkios detalės gali tapti lemtingomis. Tarkime, jei gerai žinome, kad perkūnijos metu, žaibuojant ir esant patalpoje būtina uždaryti langus, įvairias angas, laikytis atokiai nuo metalinių daiktų, retas žino, kad nerekomenduojama ir šukuotis ar glostyti naminių gyvūnų dėl galimos elektros iškrovos. Buitinę techniką, televizorių ar kompiuterį apsaugosite išjungę juos iš elektros šaltinio.
JTO rizikų valdymo indekse Europos žemyne kiek didesnė rizika priskiriama Pietų Europos bei Balkanų regiono šalims, kuriose svarbiausiais grėsmės faktoriais įvardijami stichiniai gamtiniai reiškiniai.
Centrinę Italiją 2016-aisiais sukrėtę stiprūs žemės drebėjimai – gana akivaizdus, plačiai nuskambėjęs ir daug nuostolių padaręs tokios nelaimės pavyzdys. Tačiau latentinis, sunkiau pastebimas ir su klimato kaita siejamas dykumėjimo procesas, lydimas didelių sausrų atsiliepia ir Ispanijai, Graikijai, kitoms Pietų Europos šalims.
Lietuvoje gamtinių stichijų mastas yra kur kas mažesnis, o joms tinkamai pasiruošiant, žalų būtų patiriama mažiau.
Pagrindinės taisyklės, ruošiantis stichijai, yra sandarus langų, stoglangių, durų uždarymas, įvairių baldų, įrankių, kitų daiktų, kuriuos gali pakelti vėjas, sunešimas į vidų. Siaučiant stipriam vėjui, nerekomenduojama glaustis ar slėptis po medžiais, reikia laikytis atokiau elektros stulpų.
Publikuota: 2017-06-20 09:49:46
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Kultūros darbuotojų dieną – ąžuolas Dainų šventei * Senjorė ligoninės slaugę apkaltino smurtu
* Rūta Žilionytė: „Dainavimas – dalis manęs“
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|