„Santaka“ / Vaikus užauginusi pareigūnė prisiekė ginti Tėvynę

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Reikalingas (-a) pagalbinis darbininkas (-ė) ūkio darbams, mokantis (-i) karves melžti aparatu. Darbas netoli Gražiškių. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2018-11-29 08:57:12

Parduoda dalimis CITROEN BERLINGO (2002 m., dyzelis, 1,9 l, 51 kW), AUDI A4 (1998 m., 1,9 l, TDI, 81 kW), VW POLO (1997 m., 1,9 l, dyzelis, 47 kW), VW GOLF IV (1998 m., 1,9 l, TDI, 81 kW), VW SHARAN (1998 m., 1,9 l, TDI, 81 kW). Tel. 8 699 28 707.
Galioja iki: 2018-11-29 10:25:14



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2017-06-16 16:24

Dalinkitės:  


Sonata Damidavičienė (centre) buvo vyriausia moteris 50-oje karių savanorių laidoje.

Eimanto CHACHLOVO nuotr. („Vakarų ekspresas“)


Vaikus užauginusi pareigūnė prisiekė ginti Tėvynę

Eglė KVIESULAITIENĖ

Tarp sau į dukras bei sūnus tinkančių savanorių Lietuvos valstybę ginti prisiekusi vilkaviškietė jaučiasi pasiekusi tai, apie ką svajojo daug metų. Į penktą dešimtį įkopusi moteris neabejoja, jog imtų į rankas ginklą, jei Tėvynė atsidurtų pavojuje.



Sena svajonė

Kauno apygardos probacijos tarnybos skyriaus Vilkaviškyje vyresnioji inspektorė Sonata Damidavičienė prisipažįsta seniai svajojusi užsivilkti kario savanorio uniformą. Tačiau vis ieškojo draugų ar bendradarbių, kurie palaikytų jos idėją ir drauge stotų į karių savanorių gretas. Tačiau metai bėgo, o bendraminčių taip ir neatsirado. Tad šiemet Sonata užsibrėžė tikslą: dabar arba niekada – ir metų pradžioje kreipėsi su prašymu į komisiją. Patikrinta medikų ir atitikusi visus keliamus reikalavimus, jau tris vaikus į gyvenimą išleidusi moteris kelioms savaitėms išvyko iš namų į bazinius kario savanorio įgūdžių kursus.

Nors daug metų Kybartų užkardoje tarnavęs Sonatos vyras Raimundas iš pradžių įtariai vertino žmonos „užgaidą“ ir netikėjo, kad moteris ryšis tokiam iššūkiui, vis dėlto jos norui pritarė ir palaikė.



Išlaikė ne visi

Tris savaites vilkaviškietė su kariais savanoriais iš visos Lietuvos mokėsi Dragūnų batalione – sėmėsi teorinių žinių, mokėsi taktikos. Kariai buvo supažindinti su ginkluote, vyko rikiuotės pratybos, teko su visa ekipuote dalyvauti keliolikos kilometrų žygiuose, gilinti topografijos žinias, susipažinti su kariuomenės struktūra ir veiksmais.

Drauge su jaunimu vyresnio amžiaus savanoriai atlaikė didžiulius fizinius krūvius. Visą tą laiką jie buvo tarsi atskirti nuo pasaulio: gyveno be televizoriaus, interneto, o mobiliaisiais telefonais galėjo naudotis tik vakare, per tam skirtą valandą.

Tiesa, ne visiems savanoriams pavyko baigti bazinių įgūdžių kursus ir priimti priesaiką. Kai kam pritrūko vidinės motyvacijos įveikti sunkumus, kitiems sušlubavo sveikata. Tačiau atkakli vilkaviškietė apie nesėkmes net nesvarstė.



Paskui sūnų

Sonata sakė, kad šioje karių savanorių laidoje ji buvo vyriausia moteris, bet komisijos tai nešokiravo. Mat šiek tiek anksčiau į savanorių gretas buvo įstojusi ir penkiasdešimtmečio sulaukusi moteris. Ši tokiu būdu norėjo sugėdyti privalomosios karinės tarnybos vengusį sūnų.

S. Damidavičienė – priešingai: į tarnybą išėjo paskui sūnų, kuriam armijoje taip patiko, jog atitarnavęs 9 mėnesius privalomosios jis liko tęsti profesionaliosios tarnybos.

Vis dėlto pareigūnė pripažįsta, kad dažnai iš bendraamžių sulaukia klausimo, kam jai to reikėjo.

– Seku įvykius pasaulyje, klausau žiniasklaidos pranešimų ir dažnai susimąstau, kaip sugebėčiau pasipriešinti agresoriui, jei būtų pasikėsinta į mūsų šalį. Juk gyvename pasienyje, tad būtume pirmieji, kurie turėtume kažko imtis, – svarstė ir savo tiesioginiame darbe uniformą vilkinti moteris. – Mūsų nėra tiek daug, tad svarbus kiekvienas motyvuotas žmogus. Be to, man patinka ginklai, šaudyti, būti gamtoje, o tai – puiki galimybė.



Įpareigoja šaknys

Prieš daug metų policijoje tarnavusi moteris prisipažįsta visada jautusi silpnybę ginklams ir uniformai. Todėl treniruotis šaudykloje, šaudyti į taikinius jai – vienas malonumas. Tačiau medžiotoja būti negalėtų – šaudyti mielus gyvūnus būtų per skaudu.

Motyvacijos tapti kare savanore Sonatai teikia jos šaknys. S. Damidavičienės senelis iš mamos pusės buvo partizanas. Okupavus Lietuvą, jis vienas pirmųjų ėmė ginklą į rankas ir palikęs ūkį, šiltus namus, šeimą išėjo į miškus.

Kai senelis užkluptas priešų susisprogdino bunkeryje, o jo kūnas drauge su kitų bendražygių palaikais buvo numestas „pamokai“ miestelio centre, Sonatos mamai buvo vos septyneri. Maža mergaitė vienu metu turėjo išgyventi ne tik nevaikiškas emocijas, bet ir abiejų tėvų netektį, nes nuo tremties bėgusi mama dukrą buvo palikusi auginti giminaičiams.



Skatinami patriotizmo

Ketveriems metams savanorių karo tarnybos sutartį pasirašiusi S. Damidavičienė vis dar džiaugiasi tokiu pasirinkimu, mat čia pažino tikrai puikių, motyvuotų žmonių. Jaunimas dažniausiai savanoriavimą renkasi, kad galėtų karinę tarnybą derinti su mokslu ar darbu. Vyresnieji tarnauja skatinami patriotinių jausmų.

Dabar Sonata priklauso Krašto apsaugos savanorių pajėgų Dainavos apygardos pirmosios rinktinės 106-ajai kuopai ir važinėja į pratybas Marijampolėje. Kadangi tarnybą tenka derinti su darbu, vilkaviškietei savanoriauti tenka savaitgaliais.

– Tai savanoriška, ne privalomoji tarnyba, tad į ją vykstu tada, kai galiu, – aiškino moteris. – Man tai puiki laisvalaikio praleidimo forma, fizinis krūvis po kabinetinio darbo ir, žinoma, savęs išbandymas.



Prisiekė ginti

Paklausta, ar nemato savo ateities profesionalioje karinėje tarnyboje, Sonata sakė, jog tai riboja amžiaus cenzas. Tačiau jeigu būtų jaunesnė, ko gero, apie tai galvotų.

– Man apskritai patinka statutinė uniforma ir su ja susijusios profesijos, nors tai supratau ne iš karto, – juokėsi S. Damidavičienė, vidurinėje mokykloje savo ateitį siejusi su menais. – Kai baigusi mokslus atėjau į pirmą klasės susitikimą ir prisistačiau, kad dirbu policijoje, draugai pradėjo juoktis ir kartojo visada mane įsivaizdavę tik su uniforma. Matyt, jiems iš šalies buvo aiškiau matyti, kam aš tinku.

Nors tarnauti Tėvynės labui S. Damidavičienė jau prisiekė prieš daugelį metų, tardama savanorio priesaiką jautėsi visai kitaip.

– Dabar aš prisiekiau ne tik tarnauti, bet ir negailėdama jėgų bei gyvybės ginti savo valstybę, jos laisvę ir nepriklausomybę, – sakė su dar šešiomis dešimtimis savanorių priesaiką Tėvynei tarusi moteris.






Projektą „Valstybė buvo, yra ir bus“ remia Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas





Galerija: Savanoriai





Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Kybartų „vaiduokliui“ Savivaldybė nutarė skirti administratorių
* Ispaniją palikusi siuvėja pamažu savo vietą atranda Vilkaviškyje
* Lopai ant lopų – ir tie patys banguoti
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar vartojate alkoholį prie savo nepilnamečių vaikų?
To niekada nedarau.
Išgeriu tiek, kad neapsvaigčiau.
Savęs neriboju.
Mano vaikai jau pilnamečiai.
Vaikų neturiu.



Kalbos patarimai

Apkrikštyti ar pakrikštyti?
Bendrinėje kalboje teiktinesnis veiksmažodis pakrikštyti. Jis vartojamas ir Šventojo Rašto vertimuose į lietuvių kalbą.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas