„Santaka“ / Trys dalykai, kurių nežinojote apie sovietinį daugiabutį

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 5,50 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda medų. Gali pristatyti į namus. Tel. 8 620 85 872.
Galioja iki: 2019-01-28 10:50:32

Parduoda OPEL ASTRA CARAVAN (1999 m., 1,7 l, dyzelis, 50 kW, TA iki 2019 m. sausio 31 d., 550 Eur). Tel. 8 653 81 967.
Galioja iki: 2019-01-28 11:12:51

Parduoda VW POLO (2003 m., 1,9 l, dyzelis, TA iki 2020 m. lapkričio mėn.). Tel. 8 694 95 488.
Galioja iki: 2019-01-28 11:14:48

Parduoda prikabinamą namelį-kemperį su baldais, paaugintus įvairaus amžiaus veršelius (telyčaites), mobilųjį telefoną CAT S40, padangas M+S 185 | 65R15 (4 vnt.), rusišką ritininį presą PR-1,6. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2019-01-28 13:09:35



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 

Dalinkitės:  


Trys dalykai, kurių nežinojote apie sovietinį daugiabutį

Lietuvoje dominuojantys sovietinės statybos daugiabučiai yra tapę neatskiriama šalies urbanistinio peizažo dalimi. Juose gyvena du trečdaliai Lietuvos gyventojų, kurie dažniausiai skundžiasi ne tik didelėmis sąskaitomis už šildymą, bet ir nekomfortiškomis gyvenimo sąlygomis.

Tačiau daugelis net neįtaria, kad dėl to kaltas ne tik pastatų amžius, bet ir specifinis šių namų statybos būdas.

Masinės daugiabučių namų statybos laikotarpiu šalies miestai ir miesteliai plėtėsi vienas į kitą kaip du vandens lašai panašių daugiabučių namų kvartalais. Bėgant laikui jie paseno, susidėvėjo, išorinės konstrukcijos pasidarė „kiauros“ – košiamos vėjo ir nesulaikančios šilumos. Dideles centralizuotai tiekiamos šilumos sąskaitas turintys apmokėti žmonės ieško išeičių ir stengiasi pirmiausiai spręsti rimčiausias problemas, tačiau nežinodami sovietiniams namams būdingų statybų ypatybių ir savo nuožiūra bandydami gerinti namo būklę tik nuskriaudžia patys save arba, patys to net neįtardami, kaimynus. Yra trys svarbūs dalykai, kuriuos turėtų žinoti senos statybos daugiabučiuose gyvenantys žmonės.

Neapšiltinta perdanga tarp rūsio ir pirmojo aukšto .

Kai daugiabučio gyventojai dėl lėšų stokos nesiryžta kapitalinei renovacijai, stengiamasi po truputį apšiltinti atskiras namo dalis ar sistemas. Neretu atveju tai būna šildymo arba karšto vandens vamzdžių izoliacija, kuri sumažina į aplinką atiduodamos šilumos kiekius ir taip sutaupoma dalis kaštų vandens tiekimui ir pašildymui.

Deja, dauguma senos statybos daugiabučių yra suprojektuoti ir pastatyti taip, kad perdangos tarp rūsio ir pirmo aukšto yra neapšiltintos, mat statant buvo preziumuojama, kad dalį šilumos pirmo aukšto gyventojai gaus nuo vamzdynuose cirkuliuojančio karšto vandens. Izoliavus šilumos punktus ir vamzdžius, labiausiai to net nežinodami nukenčia pirmo aukšto gyventojai, kurių butuose temperatūra sumažėja, o būsto grindys staiga tiesiog atšąla.

Žinant tai, rekomenduojama kartu su vamzdyno izoliavimu pagalvoti ir apie rūsio lubų šiltinimą, kadangi pirmo aukšto gyventojai tikrai paklius į diskomfortą keliančios temperatūros spąstus.
Lietuvoje yra apie 34 tūkst. renovuotinų daugiabučių namų. Per metus atnaujinama maždaug 500 jų, tad pagerinti visų juose gyvenančių žmonių saugumo bei komforto sąlygas dabartiniais tempais užtruks maždaug 70 metų.


Vientisos tūrinės laiptinės .

Naujesnės statybos daugiabučiuose besilankantys svečiai kartais patenka į anekdotines situacijas, kai dėl sudėtingo laiptinės išplanavimo neranda reikalingo buto arba mėgindami išeiti suka ratus, nerasdami durų. Tuo tarpu sovietiniame daugiabutyje laiptinės paprastai yra vientisos tūrinės ir nepaliekančios erdvės fantazijai.

Papildomos laiptinės erdvės, nuo bendros laiptinės atskirtos durimis, ar kiti laiptinės erdvę suskaidantys sprendimai nėra tik šiuolaikinės architektūrinės mados dalis. Tai pirmiausiai yra daroma dėl žmonių saugumo užtikrinimo. Sovietinės statybos daugiabutyje įsiplieskus gaisrui antrame aukšte, į viršų kylantys dūmai be vargo pasieks ir devintąjį, o uždūminta laiptinė dar ir kliudys žmonių evakavimui. Deja, pasiryžus remontui čia galima tik patarti rinktis nedegias apdailos ir šiltinimo medžiagas, kadangi perplanuoti bendras vidaus erdves paprastai nėra įmanoma.

Atviri balkonai

Naujos statybos namuose balkonas jau senokai tapo integralia buto dalimi. Neretai tai yra uždaros, įstiklintos bei izoliuotos patalpos, kuriose norint galima įsirengti net ir atskirą kambarį praplėsti bendrą gyvenamąjį plotą. Tuo tarpu senos statybos namuose atviri balkonai ar lodžijos ženkliai padidina būsto nesandarumo efektą.

Sovietinės statybos daugiabučiuose balkonai dažniausiai būdavo skirti skalbiniams džiovinti ar nenaudojamiems daiktams sandėliuoti, jų niekas netraktavo kaip natūralios būsto tąsos. Juos sandarinti nebuvo reikalo dar ir dėl to, kad centralizuoto šildymo kaštai būdavo pakankamai nedideli, tad masiškai stiklinti juos pradėta tik šaliai atgavus nepriklausomybę. Taip stengtasi pagerinti būsto sandarumą, sumažinti šilumos praradimus. Žinoma, visapusiškai geresnis bei vizualiai patrauklesnis būdas yra izoliuoti kiaurus balkonus bendrai visame daugiabutyje, tačiau ir individualios pastangos gali apsaugoti bent dalį turimo būsto sienų nuo per didelio šilumos laidumo.






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Ilgai lauktas mamografas jau pradėjo dirbti
* Pirmine teisine pagalba naudojasi vis daugiau žmonių
* Būsimose miesto poilsio zonose ketinama palikti sveikus ir gražius medžius
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar pažįstate emigrantų, svarstančių grįžti gyventi į Lietuvą?
Taip, ir ne vieną.
Tokių svarstymų negirdėjau.
Aš svarstau galimybę grįžti.
Pažįstu jau ir grįžusiųjų.



Kalbos patarimai

„Karilionas“ ar „kariljonas“?
Nė vienas rašybos variantas nelaikytinas klaida.
„Tarptautinių žodžių žodyne“ šis žodis rašomas be j karilionas (pranc. carillon ): 1. tarpusavyje suderintų įv. dydžio varpų komplektas, turintis automatinį skambinimo mechanizmą; kai kurių karilionų varpai mušami rankomis plaktukais; 2. varpų muzika.
Tačiau Kalbos komisijos posėdyje apsvarsčius nutarta, kad tais atvejais, kai originalo formoje i eina po priebalsės ir tariamas jotas, gali būti rašoma raidė j: kariljonas (kaip šampinjonas, paviljonas ).


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2019 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas