„Santaka“ / Svarbu, kad prisiminimai būtų ne tik skaudūs, bet ir šviesūs / Valstybė buvo, yra ir bus

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!


Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Tvarkinga, dirbanti moteris išsinuomotų 1–2 kambarių butą Vilkaviškyje. Tel. 8 654 16 466.
Galioja iki: 2017-10-22 16:03:04

Išnuomoja arba parduoda 2 kambarių butą Nepriklausomybės g., Vilkaviškyje (IV a., su baldais, 100 Eur + mokesčiai). Tel. 8 685 60 378.
Galioja iki: 2017-10-22 16:04:45

Skubiai parduoda tvarkingą 2 kambarių butą Aušros g., Vilkaviškyje (IV a, kaina derinama). Tel. 8 620 84 079.
Galioja iki: 2017-10-27 11:41:40



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Valstybė buvo, yra ir bus

Dalinkitės:  


Antano Žilinsko ir Ralfo Selindžerio pažintis prasidėjo prieš dvylika metų ir tęsiasi iki šiol.

Kristinos ŽALNIERUKYNAITĖS nuotr.


Svarbu, kad prisiminimai būtų ne tik skaudūs, bet ir šviesūs

Prieš dvylika metų įvykęs istoriko Antano Žilinsko ir Ralfo Selindžerio (Ralph Salinger) susitikimas buvo lemtingas. Šie du vyrai ne tik išjudino praeitį. Jų tyrinėjimai sugulė į knygą „Dingusios tautos pėdsakais“, o neseniai pasirodė ir angliškasis jos leidimas „Traces of a Lost Nation“.

Išsamų interviu su A. Žilinsku portale alfa.lt pateikė mūsų kraštietė Jurgita Kotryna Ogulevičiūtė. Siūlome paskaityti ir Jums.



„Neseniai sužinojome, kad atsirado Ralfo idėjos pasekėjų. Jau važiavome į Pilviškius ir Šakių rajoną. Padedame šakiečiams tvarkyti žydų kapines ir įamžinti jų atminimą. Taip veiklos laukas plečiasi“, – Vilkaviškio krašto istorijos tyrinėtojas Antanas Žilinskas džiaugėsi su vilkaviškiečių žydų palikuonimi Ralfu Selindžeriu pradėto darbo tęsiniu.

- Daugelį metų dirbote Vilkaviškio krašto muziejaus vadovu. Dažnai iš atvykėlių sulaukdavote klausimų, susijusių su jų šeimos šaknimis. Pasirodo, tai paskatino Jus taip pat atidžiau į savosios giminės istoriją pasižiūrėti?

- Buvo įdomu, visa perteikiau savo vaikams ir anūkams, kad jie irgi žinotų legendinę giminės pusę. O išsiaiškinau tai, kad mano senelis kilęs iš Smurgonių krašto, dabartinės Baltarusijos. Prieš porą metų ten nuvažiavau, suradau senelio kapą.

Pasirodė, kad mano pavardė yra visiškai kita. Mano senelis buvo Adam Hul. Per I pasaulinį karą visas jo kaimas buvo evakuotas ir atvežtas į Lietuvą. Tie žmonės buvo apgyvendinti Pilviškių, Alksnėnų, Bartninkų apylinkėse. Neseniai Bartninkų miestelyje radau vieną šeimą, kurių pavardė Litvinai. Gal juos taip vietiniai pravardžiavo? Mano senelio pravardė buvo Vilenskis, nes tuo laiku čia buvo carinės Rusijos Vilniaus gubernija.

Taip pat išsiaiškinau, kad mano tolimas prosenelis Hulas į Rusiją pateko iš Anglijos. Man šita legenda pasirodė įdomi. Pagal ją, mano protėvis jūreivis buvo Peterburge areštuotas, jis prisistatė Džonu iš Hulio (Anglijoje yra Hullo uostas), tada virto Ivanu Hulu ir pasiliko Rusijoje.

Įdomiausia, kaip mano šeimos istorija persipynė su Ralfo tyrimais. Knygoje „Dingusios tautos pėdsakais“ kaip tik pasakoju apie Sibiro tremtinį žydą iš Vilkaviškio Shmarihu Pustapetskį. Jis kalėjo tame pačiame Rešiotų lageryje su mūsų prezidentu Aleksandru Stulginskiu, mokytoju, Vinco Kudirkos klėtelės-muziejaus įkūrėju Stasiu Ankevičiumi, mano mamos pirmuoju vyru Kaziu Žilinsku ir dar aštuoniomis žydų šeimomis iš Vilkaviškio.

- Ar vilkaviškiečių žydų istoriją tyrinėjote seniau, ar susitikimas su Ralfu Selindžeriu buvo lemtingas?

- Tai atsitiko daugiau nei prieš dešimt metų, kai Ralfas atvykęs į Vilkaviškį ieškojo, kas jam galėtų padėtų atrasti senąsias žydų kapines ir jo giminės šaknis. Jis man sako „atsinešk dalgį“, reikia pirma nušienauti žolę, kad galėčiau nufotografuoti paminklus ir išsiaiškinti, kas čia palaidota. Dalgis nepadėjo, teko per savivaldybę organizuoti darbus. Tada senosios kapinės, esančios Kapų gatvėje, buvo išvalytos, sutvarkytos, išversti krūmai. Ant paminklų aptikome apie tris šimtus pavardžių.

Ralfas atrado įdomų metodą: skutimosi putomis nupurkšdavo paminklus, lentele nuvalydavo putas ir tada išryškėdavo raidės. Jis pavardes nufotografuodavo, iš hebrajų išversdavo į anglų kalbą ir dėdavo į savo sukurtą puslapį www.jewishvilkaviskis.org . Skaitydami tą puslapį, iš Vilkaviškio kilę žydai atranda savo senelius, prosenelius ir atvažiuoja į mūsų miestą. Man dažnai tenka juos lydėti į šias kapines.

Kartą matau, vienas iš Kanados atvykęs vyriškis atsistojo prie kapo, meldžiasi. Vėliau klausiu, kas čia palaidota, sako mano senelė. Įdomiausia, kad jos pavardė Vilkoviškis. Taigi pavardė Pustopetski reiškia, kad jis kilęs iš Pūstapėdžių, Kisiniškis – iš Kisiniškių, taip atsirado Marijampolskis, Balbieriškis, Vilenskis.

Pradėjau kaupti informaciją ir paaiškėjo labai įdomių dalykų. Atradau, kad JAV Mergelių salų gubernatoriumi Džono Kenedžio valdymo laikais buvo žydas Pajavonskis. Tokie dalykai labai „užkabina“.
Kai knyga išplaukė į Pietų Afrikos Respubliką, Kanadą, Australiją, taip apie mūsų miestą, kraštą sužinojo ir kitose pasaulio šalyse. Taip pat sužinojo, kad čia gerbiamas žydų atminimas, tai keičia požiūrį ne tik į miestą, bet ir Lietuvą bei lietuvius.


- Atradote pasaulyje garsių žydų kilmės vilkaviškiečių. Dabar ir pačiam miestui smagu juos pristatyti atvykėliams?

- Ralfas atrado, kad Sonia Gaskel, Nyderlandų baleto įkūrėja, yra kilusi iš Vilkaviškio. Taip užsimezgė kontaktas su Nyderlandų Karalystės ambasada, gavome jos paramą, rengiant parodas, lankant Amsterdamo žydų muziejų.

Pamažu vis dėliojosi ir knygos dalys, norėjosi viską, ką atradome, į ją surašyti. Kai knyga išplaukė į Pietų Afrikos Respubliką, Kanadą, Australiją, taip apie mūsų miestą, kraštą sužinojo ir kitose pasaulio šalyse. Taip pat sužinojo, kad čia gerbiamas žydų atminimas, tai keičia požiūrį ne tik į miestą, bet ir Lietuvą bei lietuvius.

- Didžiausia jūsų misija – atrasti istoriją, kuri buvo tarsi nupūsta, ištrinta be pėdsakų ir pradėti ją pasakoti?

- Perskaitę lietuvišką knygos „Dingusios tautos pėdsakais“ versiją, prie manęs priėję žmonės, ypač jaunesnės kartos, stebėjosi: „tiek metų gyvenam Vilkaviškyje, nė neįsivaizdavom, kas čia prieš tai buvo“. Kai mūsų kraštą valdė Prūsija, mūrinis Vilkaviškis iškilo tiktai žydų dėka. Taip jau susiklostė Lietuvos istorijoje, kad miestuose ir miesteliuose gyveno daugiausia kitataučiai, o lietuviai – kaimuose. Vilkaviškį praktiškai sukūrė žydų verslininkai, nes čia buvo didžiausia XVIII–XIX amžiaus žydų bendruomenė. Ji ir pastatė miestą. Tai minėdami, padėkojame visiems tiems žmonėms, kartu taip atsiskleidžiame ir krašto istoriją, taip Vilkaviškį garsiname pasaulyje. Tai toks mano pasididžiavimas.

- Prisipažinote, kaip erzinate atvykėlius, muziejaus lankytojus, ekskursiją pradėdamas sakiniu: „Ar žinote, kad be Vilkaviškio istorijos nebūtų Lietuvos istorijos“? Kaip šį „reklaminį“ šūkį pagrindžiate?

- Paprastai išvardiju mūsų valstybės įkūrėjus, gimusius šiame krašte. Dabar galiu vardyti ir žydų kilmės menininkus, kilusius iš Vilkaviškio krašto. Tarkime, dailininkas Isaakas Levitanas, kuris taip išgarsintas Rusijoje, ten įsteigta per 80 muziejų. Mažai, kas žino, kad jis gimęs Kybartuose. Atradau, kad jo palikuonys gyvena Prancūzijoje, būtų nuostabu, jei pavyktų juos pakviesti atvažiuoti į kraštą, iš kurio dailininkas kilęs. Kai pradedu tyrinėti, ieškoti, mane tai „užveda“ ir kaip žmogų, ir kaip istoriką, ir kaip pilietį.

- Ar pastebite pačių vilkaviškiečių norą pažinti visapusišką, o ne fragmentuotą savo krašto istoriją?

- Taip. Mes su Ralfu apvažiavome beveik visas Vilkaviškio rajono mokyklas. Kai šį sausį pirmąkart Vilkaviškyje apsilankė Izraelio ambasadorius Lietuvoje Amiras Maimonas ir susitiko su „Aušros“ gimnazijos moksleiviais, jie ambasadoriaus klausėsi nepaprastai susikaupę. Nes moksleiviai jau prieš tai ne kartą buvo susitikę su R. Selindžeriu, girdėjo jo pasakojamą holokausto ir Vilkaviškio žydų istoriją. Tarp gimnazijos ir ambasados dabar užsimezgė graži draugystė. Vilkaviškio kultūros namų šokių kolektyvo „Lelija“ vadovė Irena Šunokienė, mano paskatinta, sukūrė žydišką šokį „Hava Nagila“. Per miesto dienas kolektyvas tą šokį parodė ir sukėlė didelį susidomėjimą. Skambant žydiškai muzikai, jie prikėlė gryną Vilkaviškio praeitį. Vėliau kilo mintis tose vietose, kur gyvenę žymūs iš Vilkaviškio kilę menininkai, irgi ant šaligatvio kaip toje garsiojoje Šlovės alėjoje įdėti plytelę su jų pavardėmis. Įdomu ir pačiam vilkaviškiečiui: eis gatve, pamatys įrašą, o, pasirodo, iš čia kilusi Holivudo žvaigždė.

- Ką pačiam davė prisilietimas prie žydiškojo Vilkaviškio temos?

- Man ji ne tik praplėtė akiratį, pajutau, kai kažkam padarai gera, tikies, kad tas kitas žmogus gal padarys gera kitam. Reikia skleisti tą gėrio „bacilą“, kuri persiduotų ir jaunesnei kartai. Taip pat svarbu, kad prisiminimai apie praeitį būtų ne tik skaudūs, bet ir šviesūs...

alfa.lt






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Dėl klėtelės iš naujo užduoti seni klausimai
* Nuostolių patyrę žemdirbiai tikisi kompensacijų
* Bendražygių pozicijos išsiskyrė
Laikraštis leidžiamas antradieniais, ketvirtadieniais
ir šeštadieniais.






Apklausa


Kurią pusę palaikote Socialdemokratų partijos rietenose?
Valdžioje likusią atskilusią mažumą.
Į opoziciją perėjusią partijos daugumą.
Politinės intrigos man nerūpi.



Kalbos patarimai

Kaip rašyti: Meka ar meka?
Meka, musulmonų šventasis miestas Saudo Arabijoje su Kaabos mečete, yra vietovardis, todėl rašomas didžiąja raide. Tačiau antrąja susiformavusia reikšme „kokios nors veiklos centras, traukiantis tam tikrus žmones“ gali būti rašomas tiek didžiąja raide, pvz., Trakai – karaimų Meka, tiek mažąja raide kaip bendrinis žodis, pvz.: Kernavė yra archeologų meka.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2017 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas