„Santaka“ / Dėl perteklinio ribojimo vartotojai ir vėl spaudžiami į kampą / Lietuvoje

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!


Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Skelbimų kol kas nėra. Atsiųskite savo skelbimą! (Kaina - 1 €)


Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Lietuvoje

Dalinkitės:  


Dėl perteklinio ribojimo vartotojai ir vėl spaudžiami į kampą

Seimas, siekdamas perkelti Europos Sąjungos direktyvą (ES) 2015/849, kuri reikalauja finansinių paslaugų teikėjams žinoti savo klientus ir nustatyti jų tapatybę, pagal dabartinį projektą atiduoda viską į bankų rankas.

Lietuva neprašoma prisiima didesnius įsipareigojimus

Pagal esamą įstatymo projektą Lietuva prisiima didesnius įsipareigojimus nei direktyva reikalauja. Direktyvoje nurodoma, kad siekiant identifikuoti klientus, būtina nustatyti jų tapatybę fiziniu arba nuotoliniu būdu. Jei direktyvoje fizinis ir nuotolinis identifikavimo būdas traktuojami vienodai, tai Seimo norimose priimti įstatymo nuostatose nuotolinis būdas laikomas rizikingesniu. Tokiu būdu Lietuva, nors tai yra nebūtina, prisiima ribojantį ir baigtinį nuotolinio klientų identifikavimo priemonių sąrašą.

„Seimui teikiamos įstatymo projekto nuostatos iš esmės pripažįsta, kad kliento ir naudos gavėjo tapatybės nustatymas jam dalyvaujant fiziškai yra saugesnis nei nuotolinis asmens tapatybės nustatymas, o tai nukrypsta nuo įgyvendinamos direktyvos nuostatų“, – teigia advokatas Rokas Bukauskas.

Pagal oficialiame Europos Sąjungos puslapyje pateiktą informaciją šiuo metu direktyvą yra perkėlusios trys šalys – Čekijos Respublika, Austrija ir Prancūzija. Bent vienoje iš jų – Austrijoje – fizinis dalyvavimas nustatant asmens tapatybę yra nebūtinas, taip pat ir tais atvejais, kada mokėjimas atliekamas iš finansų įstaigoje atidarytos sąskaitos ir tokia finansų įstaiga patvirtina, kad tapatybė buvo nustatyta tinkamai.

Bankams suteikiamos išimtinės teisės

Pagrindinė įstatyme numatyta galimybė, kuri yra plačiai Lietuvoje naudojama siekiant save identifikuoti nuotoliniu būdu – elektroninė bankininkystė. Deja, jei bus priimtos įstatymo nuostatos, kai bankai gali spręsti savo valia teikti ar neteikti informaciją, tikėtina, kad bankai to nedarys, nes tokiu būdu jie turės svertą riboti naujų finansinių žaidėjų atėjimą į rinką.
daugiau nei pusė išmaniųjų telefonų vartotojų neturės prieigos prie finansinių paslaugų institucijų nuotoliniu būdu, jei iš jų bus reikalaujama identifikuoti save elektroninėmis priemonėmis.


„Įstatymo projekto nuostata, jog bankai informaciją ir dokumentus teiktų „savo valia“, bankams palieka laisvę patiems spręsti, teikti ar neteikti duomenis prašančioms finansų įstaigoms. Tai riboja prašančių finansų įstaigų galimybes tokią informaciją gauti“, – pažymi Kęstutis Kupšys, asociacijos „Už sąžiningą bankininkystę“ vadovas.

Konkurencijos taryba taip pat yra įvertinusi siūlomo įstatymo nuostatas ir jų atitiktį sąžiningos konkurencijos principams. „Konkurencijos taryba teigia, kad įstatymo projekto nuostata, jog bankai informaciją ir dokumentus teiktų savo valia, viena vertus, palieka bankams laisvę spręsti, tačiau, kita vertus, apriboja prašančių finansų įstaigų galimybes tokią informaciją gauti. Todėl tokiu siūlomu reglamentavimu gali būti apsunkintas kitų finansinių įstaigų nuotolinės veiklos vykdymas“, – teigia R. Bukauskas.

Taip pat reikia atkreipti dėmesį, kad valstybė pati naudojasi bankų nustatyta tapatybės identifikavimo per el. bankininkystę sistema (prisijungimas prie e. valdžios, VMI ir kt.). „Būtų keista, jei gyventojas galėtų save identifikuoti per elektroninę bankininkystę, norėdamas deklaruoti pajamas, prisijungti prie teismų sistemos, tačiau negalėtų tokiu būdu pasinaudoti kitų finansinių paslaugų teikėjų paslaugoms gauti”, – priduria K. Kupšys. Jei bankai nebus įpareigoti dalintis turima informacija (kas šiuo metu yra įtvirtinta galiojančiuose teisės aktuose), jie taps dominuojančia jėga rinkoje, nuo kurios sprendimo liks priklausomi vartotojai. „Siūlomu įstatymo projektu akivaizdžiai siekiama pataikauti rinkoje de facto monopolį sukūrusiems stambiems finansų rinkos žaidėjams, o vartotojai ir jų interesai nustumiami į antrąjį planą“, – pastebi K. Kupšys.

Didės gyventojų atskirtis

Trys iš keturių įstatymo projekte minimų nuotolinio identifikavimo priemonių – Europos Sąjungoje išduodamos elektroninės atpažinties priemonės, elektroninis parašas ir elektroninės priemonės, leidžiančiomis tiesioginį vaizdo perdavimą – Lietuvoje nėra plačiai paplitusios. Todėl šiuo metu elektroninei bankininkystei nėra jokios kitos alternatyvos.

„Praėjusiais metais naudodami išmaniuosius telefonus prie interneto jungėsi tik 46 proc. šalies gyventojų. Tai reiškia, kad daugiau nei pusė išmaniųjų telefonų vartotojų neturės prieigos prie finansinių paslaugų institucijų nuotoliniu būdu, jei iš jų bus reikalaujama identifikuoti save elektroninėmis priemonėmis. Kiti gyventojai, kurie nesinaudoja išmaniaisiais telefonais, iš viso tokios galimybės net neturės. Tokiu būdu bus didinama atskirtis tarp žmonių, didės socialinis susiskaldymas ir nelygybė“, – priduria K. Kupšys.

Jo teigimu, jei bus mažinamos galimybės vartotojams lengvai ir patogiai save identifikuoti, tai kartu reikš ir mažesnį vartotojų mobilumą, siauresnes galimybes keisti paslaugos teikėją. „Seimas, nustatydamas pernelyg griežtas taisykles, nejučia raktą nuo finansinių paslaugų rinkos perduoda į čia jau įsitvirtinusių žaidėjų – bankų – rankas. Jiems suteikiama valia spręsti, kokius naujus žaidėjus įsileisti, o kokių – ne“, – pastebi vartotojų asociacijos vadovas.




Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Svečiai iš Lietuvai pagražinti draugijos
* Kaimynų konfliktas atspindi viso rajono problemas
* Orkestrai žada šurmulį ir daug siurprizų
Laikraštis leidžiamas antradieniais, ketvirtadieniais
ir šeštadieniais.






Apklausa


Ar papildomai užsidirbate prie atlyginimo?
Ne, pakanka algos.
Darau tai nuolat.
Mėginsiu dirbti papildomai.
Nerandu būdo užsidirbti.
Nedirbu, gyvenu iš pašalpų.



Kalbos patarimai

KALBOS PATARIMAI
Ar galima „tempti laiką“?
Tai šnekamosios kalbos žargoninio atspalvio pasakymas. Bendrinėje kalboje derėtų sakyti gaišinti, vilkinti laiką. Pvz.: Užteks jums tempti (= vilkinti) laiką.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: santaka.vlk@is.lt

© 2005-2017 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas