„Santaka“ / Eilėraščiai

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda traktoriaus MTZ priekinį varantyjį tiltą (naujai perrinktas), kombainą NIVA, traktorių MTZ-82 (geros būklės), keltuvą prie tratoriaus galo. Tel. 8 682 77 847.
Galioja iki: 2018-11-17 09:05:27

Parduoda garažą Vilkaviškyje, prie ligoninės (geras privažiavimas, yra elektra, ištinkuotas), 250 m² komercinės paskirties patalpas Giedriuose (už geležinkelio pervažos, yra aikštelė automobiliams, geras privažiavimas, vandens baseinas). Tel. 8 687 87 459.
Galioja iki: 2018-11-19 14:00:39



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2006-10-06 15:21

Dalinkitės:  


Eilėraščiai

Andrius DAMUŠIS



Nakty

kvepia

polaidžiu – ledu, sniegu

ir vandenais... Kvepia žeme.

Vyras

atbrenda laukais...

Moteris

prie ruoplėto

kamieno gluosnio...

Srūva nešamos

sudriskusių vėjų

gaivalingos ir gaivios

neramaus oro sriūtys...

Kūdikis

verkia virš žemės.



Pušų viršūnės siaudžia...

Virš polaidžio mylėjos

Vyras moteris. Manieji.

Tėtis ir mama.



Bekraštės tolumos laukų

ir žemė vėlei ruošias nakčiai...

Pagavo vėjas sielą ir brendu ledu,

kuris dar laiko gaivų laisvą

buvimą vandenų.






Algimantas GRAKAVINAS



Kertinio akmens aimana

Pririnkę žodžių

mūsų meilei

laukams miškams

gėlėms ir maldai

eiliuotom pradalgėm

keliaujam į žvaigždes

lašeliai džiugesio ir skausmo

mūsų kojas plauna

ir balzamu

žaizdas drėkina

kai sielą kala

įkaitintom vinim

prie jų ramybės aukuro



O pasalūno šypsnis šaukia:

– Valio! Nužudė žodžiai!..



Betgi likimo rožė

viltį pažadėjo

savęs ieškoti ėmė

pabudimas

tenai pasaulis

neina iš paskos

kur vagiama dvasia

iš kūno klumpančio

tik vėlei be kaltės

užkraunama

sunkioji atgailos našta

pigmėjiška naktim

ir dieviškumo simboliais.






Janina MARCINKEVIČIENĖ



PRISIMINIMŲ JUOSTOJ

Tėviškei

Mama,

kada išaudei man

prisiminimų juostą?

- - - - - - - - - - - - - - - - -

Joje avietės rausta,

ramunių akys žydi,

lietus, medžius išprausęs,

vaivorykštę palydi.

Tai vėl matau įausta,

kaip voras tinklą džiausto

ant smilgų laibasiūlių...

O obelys sutūpę

kiek raudonšonių siūlo!



Žiūriu – vėl skamba, aidi

žiemos baltoji lyra:

iš gruodžio sėtuvės

sidabro šerkšnas byra...

- - - - - - - - - - - - - - - - - -

Ir tęsiasi, marguoja

ilga prisiminimų juosta.

Mama, ar tu žinojai,

kad šitaip mane guosi?

- - - - - - - - - - - - - - - - -

Sukasi metų ratas,

keičia spalvų mozaiką

iš tėviškės peizažo.






Česlova JAKŠTYTĖ



Ar pagalvojai, kad mažam grūde

gyvybė slypi, duona pavadinta?

Regėk rugius savajam atvaizde

ir žemę tą, kuria šis grūdas minta,



ir aukštą skliautą mėlynos liepsnos

drauge su saulės skruostais spindulėtais,

ir debesiu, kurs lietų dovanos,

ir dar artoją su delnais pūslėtais,



ir Viešpaties Apvaizdą, be kurios

nebūtų nieko – nei gėlės, nei gruodo,

ir šventą menę sąžinės švarios,

ir baltą kryžių ant granito juodo,



ir savo Tėvą, Motiną – abu,

ugningos meilės persmelktus žaibu!






Laima MARTINKAITYTĖ- RIMIENĖ



Angelas...

Į tylią šviesą

Šlubas angelas

Pakyla

Ir pakirptais sparnais

Į skaisčią saulę

Nusileidžia.

Ir sudejuoja

Obelys baltai,

Prisunkusios nuo būsimojo

Vaisiaus,

Nuo pasiųstų

Į žemę spindulių

Ir ašarų dangaus

Sūrių.



Akimirka

Sudūžta į šukes,

Ir niekam

Nebeskauda nuodėmės,

Tik angelas

Prie amžinybės vartų

Skaičiuoja praeities

Klaidas.






Klemensas KAZLAUSKAS



POETINĖS MINIATIŪROS

aš laiką

kaip duoną trupinu

paukščiams rudens

kad sugrįžtų

vėl ant sparnų

kad parneštų

pavasarį man dar vieną

***

vis daugiau aplinkui

išeinančių

vis mažiau bepalieka

čia esančių

mano amžiaus ir mano laiko

vis daugiau akmenų

kapuos

***

į tavąjį laiką noriu

įkūnyti savąjį laiką

kad jis kuo ilgiau dar būtų

gyvenimo tavo versmėj

ir džiaugtųsi meile mano

ir žvelgtų

ne pagirio akmeniu






Rita MOCKELIŪNIENĖ



Be perstojo lijo.

Nuo ryto lig ryto.

Ir dar – ligi kito.

Beržai pasirąžė,

Po žirginį metė

Ir šitaip iškaišė takus.

Paskui saulė skepeta

Apgobė šlaitą,

Šalpusniams parišo po kaspiną

Gelsvą,

O pienei pritaisė sparnus.

Kvėpino miškus pakalnutėm.

Vėdrynais

Suvarstė siauručio upelio krantus.

Ir apavė žemei

Nuo ryto lig ryto

lr dar – ligi kito –

Žalumo prilytus batus...






Jovita ŽUKAUSKIENĖ



Žemės rytas

Žemės rytas vaiskus

Vėl nubundančią žalumą kelia,

Suskambėjo stebuklo varpeliais

Gyvybės šakelė!

Šaltinėlių gaiva!

Ataidėjus iš protėvių laiko,

Amžinai pasiliks ji

Širdelėje krykščiančio vaiko.



Tegu metų našta

Neprislėgs želmenėlių šviesiųjų,

Užmaršties juoduliai

Neardys spindulių supintųjų!

Lig žvaigždynų, dangaus

Pakylėję Tikėjimą, Viltį

Nenurimkim! Neleiskim

Gyvenimo aistrai nutilti!






Zita ANDZIULIENĖ



Ruduo Suvalkijoj

Jau giedrėja nušvitę rytai,

Saulę medžiai viršūnėmis kelia,

Suarti ir nurimę laukai

Lydi gerves į tolimą kelią.



Želmenėliai lyg rūtos žali

Po voratinkliais duoną sapnuoja,

Ant šarmotų laiškelių rugių

Saulės veidas skaisčiai raudonuoja.



Tolumoj, prie Šešupės vagos,

Horizontą kur miškas papuošia,

Paskui gerves žąsų vėrinys

Rausvą ryto padangę apjuosia.



Koks gražus Suvalkijos ruduo! –

Saulė čia už kalnų nepradingsta

Ir iš tolių toliausių regi

Degant rudenio skaistų žibintą.






Lina ERINGIENĖ



Neskolinsiu dienų,

Naktis paslėpsiu.

Širdį tuščią

Tyloje užrakinsiu.

Nepyksiu.

Ramybės skraistę

Apsigaubusi

Keliausiu

Savo keliu,

Kad galėčiau

Skambinti

Gyvenimo muziką,

Tarp rytmečio rasų

Vėjo orkestrui

Klajojant

Žaliais pavasario

Laukais.

- - - - - - - - - - -

Bandau tiesinti

Sulankstytus savo

Sparnus.






Zita ŠIUPŠINSKAITĖ



Išpažink

Išpažink

kaip nuodėmę

dviejų žmonių vienatvę,

gyvenimą,

kuriam kartu nėra

saulėlydžių, aušrų,

nėra aistrų, tiktai

pamišusios vienatvės

Mūza.

Nėra tavęs, manęs,

tik prasikaltę sielos...

Išpažink

kaip nuodėmę

dviejų žmonių vienatvę.

O gal likimo dovaną

nuo Mūzos tau?..




Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Kybartų „vaiduokliui“ Savivaldybė nutarė skirti administratorių
* Ispaniją palikusi siuvėja pamažu savo vietą atranda Vilkaviškyje
* Lopai ant lopų – ir tie patys banguoti
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar vartojate alkoholį prie savo nepilnamečių vaikų?
To niekada nedarau.
Išgeriu tiek, kad neapsvaigčiau.
Savęs neriboju.
Mano vaikai jau pilnamečiai.
Vaikų neturiu.



Kalbos patarimai

Apkrikštyti ar pakrikštyti?
Bendrinėje kalboje teiktinesnis veiksmažodis pakrikštyti. Jis vartojamas ir Šventojo Rašto vertimuose į lietuvių kalbą.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas