„Santaka“ / Globėjos pastangos virto skaudžiais nemalonumais / Teisėtvarka

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis


Orai Vilkaviškyje


Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

Skelbimų kol kas nėra. Atsiųskite savo skelbimą! (Kaina - 2 €)


Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Teisėtvarka

Dalinkitės:  


Asociatyvi nuotr.


Globėjos pastangos virto skaudžiais nemalonumais


Šiltus namus ir motinišką meilę dviem be tėvų augusioms sesutėms norėjusi suteikti vilkaviškietė šiuo metu laukia teisėsaugininkų sprendimo. Moteris gailisi, kad geri jos norai virto didžiuliais nemalonumais.



Dabar pagalvotų

Įstatymais nusivylusi vilkaviškietė Olė Luckuvienė abejoja, ar po to, ką jai teko patirti, ryžtųsi imti globoti svetimą vaiką. Ji nori įspėti visus, kurie ketina tai daryti, labiau įsigilinti į dokumentus ir nesivadovauti vien emocijomis.

Tačiau prieš aštuonerius metus, kai savi vaikai buvo užauginti, o motiną liga paguldė į patalą ir teko kiauras dienas būti namuose, prie ligonės lovos, O. Luckuvienė vis pagalvodavo, jog turi laiko ir jėgų, kurias galėtų skirti tėvų šilumos pasiilgusiam vaikui.

Juolab kad jos pažįstama iš globos namų savaitgaliais vis parsiveždavo mergaitę. Jos pavyzdžiu pasekė ir Olė. Tačiau nei trejų metukų dar neturėjusi Aistutė (nepilnamečių vardai pakeisti) labai verkdavo, kai po savaitgalio tekdavo grįžti į valdišką įstaigą. Todėl netrukus O. Luckuvienė gavo globos namų raštą, kuriame buvo siūloma arba mergaitę pasiimti nuolatinei globai, arba daugiau nebevežioti ir netraumuoti.




Bendravo su seserimi

Taip Aistutė visam laikui apsigyveno Olės namuose ir tapo jai tarsi tikra dukra. Niekur dirbti dėl slaugomos motinos negalėjusi O. Luckuvienė sakė tuomet turėjusi daug laiko ir galėjusi mergaitei skirti visą dėmesį. Tad nenuostabu, jog mažylė jau ketverių metų pradėjo pažinti raides ir dėlioti skiemenis, o nuėjusi į pirmą klasę tapo geriausia mokine.

Olė leido mergaitę ir į muzikos mokyklą, nupirko instrumentą. Dvejus metus į užsiėmimus pati vežiojo dviračiu, kol Aistutė paūgėjo ir galėjo pėsčiomis įveikti nemažą atstumą nuo namų iki muzikos mokyklos.

O. Luckuvienė tiki, kad pastarosiomis dienomis įvykusių nemalonumų būtų išvengusi, jeigu jos namuose būtų augusi tik Aistutė, o vaiko teisių apsaugos specialistai būtų tinkamai padėję.

Mergaitę auginusi globėja nedraudė jai bendrauti su vyresniąja seserimi Gintare. Pas kitus globėjus tuomet gyvenusi vienuolikmetė vis skambindavo sesers „mamai“ Olei ir skųsdavosi, jog yra skriaudžiama, neva globėjai ją muša, net vaikosi su peiliu. Paauglė verkdavo ir grasindavo, kad nusižudys, jei Olė nieko nesiimsianti.



Įtampa augo


Moteris prisiminė tuomet šventai tikėjusi ašarojančia mergaite, todėl mynusi Vaiko teisių apsaugos skyriaus kabinetų slenksčius, kad Gintarė būtų paimta iš globėjų. Tad netrukus mergaitė buvo perkelta į vaikų globos namus, tačiau istorija tuo nesibaigė. Gintarė pradėjo prašyti, jog O. Luckuvienė taptų ir jos globėja.

– Kai globos namų vadovas bandė mane atkalbėti, kad mergaitė jau iki manęs buvo gyvenusi pas penkis globėjus ir niekur neprigijo, kad net globos namų socialinės darbuotojos su ja nesusitvarko, aš naiviai tikėjausi, jog gerumu galima įveikti viską, – graudindamasi pasakojo O. Luckuvienė.

Tačiau jau pirmais mėnesiais O. Luckuvienė sulaukė pedagogų skambučio, kad Gintarė ne tik pati nuolat negražiai apkalba savo globėją, bet ir nuteikinėja mažąją sesutę. Aistei ji liepia neklausyti globėjos, nes ši nėra jų tikra mama.

– Gintarė nuolat skųsdavosi, jog pas mane reikia ir indus susiplauti, ir lysvę paravėti, o globos namuose gyvenusi laisvai, dariusi, ką nori, – pasakojo O. Luckuvienė. – Ji šnekėjo norinti grįžti į globos namus, net internetu ieškodavosi kitų globėjų, kurie galėtų priimti ją gyventi. Per pusketvirtų metų, kiek ji pas mane gyveno, įtampa tik augo.




Iškvietė policiją



Kai Olė pagaliau suprato, kad jos gerumas ir rūpestis bejėgis prieš penkioliktus metus einančios paauglės gyvenimo vizijas, kartu su Gintare kreipėsi į rajono Savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistus. Jos prašė panaikinti O. Luckuvienės globos teises ir grąžinti mergaitę į globos namus. Tačiau tuomet iš skyriaus specialistų išgirdo, jog tokiam sprendimui nėra jokio pagrindo, tad Gintarė turinti ir toliau gyventi globėjos namuose.

O. Luckuvienė prisipažino, kad atmosfera namuose kaito: Gintarė ieškojo pretekstų, nuolat provokavo globėją, keldavo prieš ją balsą, netgi yra apstumdžiusi. Paauglė tvirtino, jog rasianti būdą, kaip grįžti į globos namus.

Įtampa kulminaciją pasiekė vieną sekmadienio rytą, kai Gintarei reikėjo suplauti indus. Kaip pasakoja O. Luckuvienė, ji suėmusi protestuojančios paauglės ranką su kempine ir tiesiog priverstinai parodžiusi, kaip reikia išplauti riebaluotą dubenį.

Tačiau Gintarė trenkė kempinę ir išlėkė į kitą kambarį. Po kelių minučių prisistatė policija. Pareigūnams paauglė pranešė, kad globėja smurtauja prieš ją ir seserį: užlaužė ranką, stumdė, mušė. Atvykę pareigūnai globėją išsivežė apklausti, o abi seserys buvo išgabentos į globos namus.



Informacijos neteikia

O. Luckuvienė sakė nesuprantanti tokių įstatymų, kai globėją ūgiu praaugęs vaikas gali ją apstumdyti, o suaugęs žmogus negali globotinio net už rankos stipriau suimti – tai jau vadinama smurtu.

Moteriai skaudu, nes ji bandė spręsti problemą – kreipėsi į vaiko teisių apsaugos specialistus, tačiau reikiamos pagalbos nesulaukė. O dabar yra įtariama smurtavimu prieš vaikus, jos teisės apribotos, skirta kardomoji priemonė neišvykti iš šalies.

– Aistę globojau aštuonerius metus, Gintarę – beveik ketverius, o dabar pasijutau tarsi šiukšlė, – ašarojo įskaudinta moteris. – Turiu nupirkusi bilietus sau ir Aistei birželį skristi į Angliją, paviešėti pas mano dukrą. Planavome smagiai praleisti laiką, o dabar matote, kas iš to išėjo...

Įvertinti ilgametę seserų globėją bei jos pastangas užbėgti konfliktiniams įvykiams už akių paprašėme rajono Savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausiojo specialisto, laikinai einančio vedėjo pareigas, Mariaus Dūdonio.

Tačiau į visus pateiktus klausimus išgirdome tą pačią valdininkišką frazę, kuria tarsi siena patogu atsitverti nuo visuomenės dėmesio: „Vaikų privatų gyvenimą liečiančios informacijos teikti negalime“.




Pavyzdinga globėja

Tad išsakyti savo nuomonę apie O. Luckuvienę paprašėme pedagogų, kurie nuolat bendravo su seserų globėja. Aistės mokytoja O. Luckuvienę apibūdino kaip nepriekaištingą globėją, vaikais besirūpinusią labiau už daugelį tikrų motinų. Mergaitės visuomet buvo tvarkingai aprengtos, turėjo mokymosi priemones, dalyvaudavo klasės renginiuose, važiuodavo į ekskursijas, globėja visuomet lankydavosi tėvų susirinkimuose, bendraudavo su pedagogais.

Mokytoja pasidžiaugė, jog Aistė – puikiai išauklėta, sąžininga. Daugelį nustebino mergaitės poelgis, kai radusi prabangų mobilųjį telefoną Aistė atnešė jį mokytojams, kad padėtų surasti savininką. Tuomet brangų daiktą atgavęs vyras net skyrė piniginį prizą sąžiningai pradinukei.

Mokytojai neslėpė, jog vyresnioji sesuo darė neigiamą įtaką Aistei, kėlė problemų globėjai. Tačiau Aistė mokytojams sakydavo, kad labai myli savo mama vadinamą globėją, todėl negali jos neklausyti, kaip liepia sesė. Mokytojams mergaitė ir dabar tvirtina, jog nori kuo greičiau grįžti namo, pas „savo mamą“.



Publikuota: 2017-05-31 10:27:31

Komentarai:





Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?



Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Jubiliejų švenčiantis prelatas: „Duonos be plutos nebūna“
* Salomėja Nėris: palikti poetės vardą ar naikinti?
* Beržų kirtėjai išgąsdino žmones: ar išliks Ripkaus giraitė?
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Paskutinį kovo sekmadienį bus įvestas vasaros laikas. Teks anksčiau keltis, bet vakarais bus ilgiau šviesu. Ar laukiate to?
Taip.
Ne.
Man jokio skirtumo.
Vasaros laikas galėtų būti visada.



Kalbos patarimai

Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2024 Visos teisės saugomos. Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai