„Santaka“ / Vilkaviškio kredito unija žengia reformų keliu

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda 1 t talpos konteinerį metaliniame rėme su išleidimo čiaupu ir jo prailginimu (45 Eur), tokį pat konteinerį be metalinio rėmo (15 Eur). Tinka vandeniui ar kurui laikyti. Gali atvežti. Tel.: 8 686 98 506, 8 686 98 503.
Galioja iki: 2018-09-29 09:19:34

Brangiai išsinuomotų žemės ūkio paskirties žemės. Tel. 8 624 12 402.
Galioja iki: 2018-09-30 10:57:07

Parduoda kiaulę skersti. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2018-10-01 11:50:58



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2017-05-29 16:41

Dalinkitės:  


Vilkaviškio kredito unijos vadovė Edita Grygelaitienė džiaugėsi, kad jos vadovaujama įstaiga kartu su dar 12 stipriausių šalies kredito unijų sulaukė pasiūlymo prisijungti prie naujai steigiamos centrinės kredito unijos.

Vilkaviškio kredito unija žengia reformų keliu

Pastaruoju metu žiniasklaidoje padaugėjo pranešimų apie kredito unijas ir jų vykdomą reformą. Kas vyksta ir ar reforma palies Vilkaviškyje jau daugiau nei 20 metų veikiančią kredito uniją, „Santaka“ pasiteiravo šios įstaigos administracijos vadovės Editos GRYGELAITIENĖS.

– Kas inicijavo kredito unijų reformos būtinybę?

– Manau, kad stimulu šiai reformai tapo kelių kredito unijų bankrotai. Pradžią reformai atvėrė praėjusiais metais priimtos naujos Kredito unijų ir Centrinių kredito unijų įstatymo redakcijos. Pagal naujus įstatymus, įtvirtinta galimybė Lietuvoje steigtis ir veikti kelioms centrinėms kredito unijoms. Kiekviena kredito unija privalo priklausyti vienai iš centrinių kredito unijų. Labai didelėms unijoms suteikta teisė tapti specializuotais bankais. Pagrindinis kredito unijų sistemos pertvarkos tikslas – užtikrinti ilgalaikę tvarią sektoriaus raidą.

– Kokie pagrindiniai šios reformos etapai ir kaip ji vyksta dabar?

– Vienas iš kertinių kredito unijų reformos įgyvendinimo etapų – nuo praėjusių metų rugsėjo iki šių metų balandžio Lietuvos banko kartu su išorės vertintojais vykdytas visuotinis kredito unijų turto kokybės vertinimas, kuris mūsų kredito unijoje sėkmingai baigtas. Kadangi patikrinimas buvo masinis, beprecedentis, tai kainavo daug visos mūsų komandos įdėto darbo, laiko ir kantrybės, o rezultatai nieko per daug nepakeitė ir nenustebino. Lietuvos bankas kredito unijų turto kokybės vertinimo rezultatus skelbia viešai, juos vertina palankiai ir teigia, jog atliktas darbas pasiekė savo tikslą – sistema nepaveldės prieš reformą susiformavusių problemų, todėl kredito unijos galės viena kita pasitikėti besijungdamos į centrines kredito unijas.

Visi 2017 m. yra labai svarbūs kredito unijoms. Per šiuos metus turime pasirengti jau nuo kitų metų sausio 1 d. įsigaliosiantiems visiems kredito unijų sektoriaus reformą reglamentuojantiems įstatymams. Svarbiausias uždavinys mūsų įstaigoms – stiprinti turimą kapitalą, didinant tvaraus kapitalo dalį. Kadangi visą veiklos laikotarpį Vilkaviškio kredito unija dirbo pelningai, kaupė rezervus, džiaugiamės, jog jau dabar tenkiname visus tvariam kredito unijų kapitalui keliamus reikalavimus.

– Minėjote, kad įstatymas atvėrė kelią naujų centrinių kredito unijų kūrimuisi. Ar tai turės kokią nors įtaką Jūsų vadovaujamai įstaigai?

– Iki šiol Lietuvoje pagal licenciją veikia viena centrinė kredito unija (LCKU), vienijanti 59 iš 71 Lietuvos kredito unijų. Mūsų įstaiga taip pat priklauso šiai organizacijai. Likusios unijos – nepriklausomos arba nesisteminės.

Dabartinė LCKU yra nuvylusi dėl neefektyvios sistemos veiklos, sustabarėjusių veiklos nuostatų, pasenusių technologijų. Tad įstatymui atvėrus kelią steigtis naujoms centrinėms unijoms, Vilkaviškio kredito unija sulaukė pasiūlymo prisijungti prie naujai steigiamos centrinės kredito unijos, į kurią pakviestos tik stiprios, bendruomeniškos ir panašias ideologines vertybes puoselėjančios įstaigos.

Kadangi šie metai kredito unijoms – apsisprendimo laikas, kovo mėnesį vykusiame Visuotiniame narių susirinkime buvo priimtas sprendimas dar šiemet išstoti iš LCKU ir prisijungti prie naujos centrinės kredito unijos. Šių žingsnių imtasi dėl kitąmet įsigaliosiančių naujovių, kai pradės veikti kryžminių garantijų sistema ir kredito unijos bus solidariai atsakingos už toje pačioje sistemoje veikiančias kitas kredito unijas. Siekis sukurti naują, stiprią, panašiais veiklos principais, sąžiningu kredito unijų bendradarbiavimu grįstą centrinę kredito uniją buvo visiškai natūralus. Atsirado galimybė pakeisti nusistovėjusias ir netoleruotinas praktikas kredito unijų sistemoje, tartis dėl bendrųjų veiklos vystymo principų, mokumo užtikrinimo sistemos veikimo, valdymo struktūros, naujų technologinių sprendimų ir kitų esminių klausimų.

Kovo 30 d. mūsų įstaiga kartu su dar 12 stipriausių šalies kredito unijų pasirašė naujos Jungtinės centrinės kredito unijos (Jungtinės CKU) steigimo sutartį, balandžio 24 d. įvyko Jungtinės CKU steigiamasis susirinkimas, o šį mėnesį pateikti reikalingi dokumentai veiklos licencijai gauti. Mūsų unijai svarbu tai, jog artimiausius trejus metus pagal rotacijos principą mes turėsime savo atstovą Jungtinės CKU valdyboje.

– Teko girdėti, kad dalis Seimo narių bandė prieštarauti šiai reformai. Kaip yra iš tikrųjų?

– Visoje šitoje istorijoje, ko gero, ir yra įdomiausias bei garsiausiai žiniasklaidoje nuskambėjęs faktas, jog grupelė Seimo narių reformos įkarštyje bandė pakeisti įstatymą, kad Lietuvoje veiktų tik viena centrinė kredito unija. Lietuvos bankui paprieštaravus, jog viduryje proceso negalima stabdyti reformos, bent jau kol kas įstatymo pataisų svarstymas yra atidėtas.

– Reformos reformomis, o kaip Vilkaviškio kredito unijai sekasi pagrindinė veikla?

– Pagrindinė kredito unijos veikla – narių kreditavimas. Teikiant paskolas laikomasi atsakingos kreditavimo politikos. Didžioji dalis mūsų klientų yra ūkininkai bei fiziniai asmenys, kuriems dažniausiai prireikia paskolų žemės ūkio verslui, apyvartinėms lėšoms ar vartojimui. Dirbame kruopščiai ir operatyviai, stengiamės padėti žmonėms. Mūsų siekis – kad kuo daugiau miesto ir rajono gyventojų žinotų apie Vilkaviškio kredito uniją, kreiptųsi dėl kreditavimo sprendimų, įvertintų juos ir palygintų su kitais, esančiais rinkoje. Pavyzdžiui, Lietuvos banko tyrimo duomenimis, vartojimo paskolų palūkanos būtent kredito unijose yra vienos mažiausių. Mums iš tiesų svarbus pačių žmonių atsakingas požiūris į skolinimąsi.

Be kreditavimo paslaugų, mūsų nariai kasdien naudojasi visomis bankinėmis paslaugomis: disponuoja savo sąskaitomis, gali parinkti pagrindinę mokėjimo sąskaitą, vykdyti mokėjimų pervedimus, sumokėti komunalinius mokesčius, naudotis internetine bankininkyste, diabetinėmis, kreditinėmis kortelėmis ir kt.

Siekdami suderinti reikalingus pinigų srautus, narių kreditavimo poreikius, skatiname savo narius vykdyti apyvartas per sąskaitas kredito unijoje, investuoti lėšas į terminuotus indėlius, už kuriuos mokamos palūkanos yra vienos didžiausių rinkoje. Pavyzdžiui, už 2–5 metų trukmės terminuotus indėlius galima gauti atitinkamai 1–1,5 proc. metines palūkanų normas. Visi indėliai iki 100 tūkst. eurų yra draudžiami valstybės įmonėje „Indėlių ir investicijų draudimas“.

Kadangi su savo nariais esame bendruomenė, stengiamės vieni kitiems padėti, kasmet pagal galimybes remiame bendruomenių šventes, kitus prasmingus projektus. Didžiuojamės, jog pernai teko garbė prisidėti prie vieno didžiausių labdaros projektų Lietuvoje – „1000 kilometrų širdies žygio“ už vėžiu sergančius vaikus.

Sąžiningai dirbame, mokame pelno mokesčius, norime, kad kredito unijos būtų rodomos kaip lietuviško kapitalo, bendruomeniško ir socialiai atsakingo verslo pavyzdys.






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Išrinkti geriausi „Metų ūkiai“
* Svečiui iš Vokietijos įteiktos Garbės piliečio regalijos
* Neišmokiusi veltėdžių gyventi visuomenė moka dvigubai
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar kada nors esate nukentėjęs nuo vagių?
Taip, patyriau didelių nuostolių.
Niekada su vagystėmis nesusidūriau.
Nukentėjau nežymiai.
Esu apsidraudęs, todėl jaučiuosi saugiau.



Kalbos patarimai

Ką kilnojo – gyrą ar svarstį?
Didelis metalinis rutulys su rankena jėgai ugdyti vadintinas svarsčiu. Taigi stipruoliai varžosi kilnodami svarstį, bet ne gyrą.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas