„Santaka“ / „Kaip aš kovojau su raudonaisiais“ / Karo istorijos

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 5,50 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda medų. Gali pristatyti į namus. Tel. 8 620 85 872.
Galioja iki: 2019-01-28 10:50:32

Parduoda OPEL ASTRA CARAVAN (1999 m., 1,7 l, dyzelis, 50 kW, TA iki 2019 m. sausio 31 d., 550 Eur). Tel. 8 653 81 967.
Galioja iki: 2019-01-28 11:12:51

Parduoda VW POLO (2003 m., 1,9 l, dyzelis, TA iki 2020 m. lapkričio mėn.). Tel. 8 694 95 488.
Galioja iki: 2019-01-28 11:14:48

Parduoda prikabinamą namelį-kemperį su baldais, paaugintus įvairaus amžiaus veršelius (telyčaites), mobilųjį telefoną CAT S40, padangas M+S 185 | 65R15 (4 vnt.), rusišką ritininį presą PR-1,6. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2019-01-28 13:09:35



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Karo istorijos

Dalinkitės:  



„Kaip aš kovojau su raudonaisiais“

Leidykla „Briedis“ pristato serijos „Antrasis pasaulinis karas“ naujieną – legendinio suomių padangių aso Ilmario Juutilaineno atsiminimus „Kaip aš kovojau su raudonaisiais“.

Nuo pat mažų dienų 1914 m. gimęs I. Juutilainenas žavėjosi knygose aprašytais įvairių šalių aviatorių žygdarbiais. Tai ir paskatino jį pasirinkti nelengvą karo lakūno kelią.

Įsismarkavus Žiemos karui I. Juutilainenas, kaip ir daugelis kitų Suomijos vyrų, stojo ginti tėvynės. Pirmoji jo pergalė – 1939 m. gruodį numuštas sovietų bombonešis DB-3. Iš pradžių I. Juutilainenas skraidė vienmotoriu naikintuvu „Fokker D.XXX“, Tęstinio karo metu persėdo į amerikiečių gamybos „Brewster Buffalo“, o savo šlovingų pergalių seriją užbaigė vokiško „Messerschmitt Bf 109“ kabinoje.

Oficialiai teigiama, kad per visą kovų karjerą 1939–1940 m. ir 1941–1944 m. I. Juutilainenas numušė 94 sovietų lėktuvus. Tačiau iš tiesų jų galėjo būti keliomis dešimtimis daugiau, nes dalis rezultatyvių atakų nebuvo patvirtintos.

Nepaisant nepatvirtintų pergalių I. Juutilainenas vis tiek laikomas rezultatyviausiu Suomijos pilotu ir vienu sėkmingiausių asų per visą pasaulinės karo aviacijos istoriją. Kitas suomis Hansas Windas nuo I. Juutilaineno atsiliko beveik dvidešimčia oro pergalių. Įdomus faktas, kad I. Juutilaineno lėktuvas niekada nebuvo pamuštas, o pats pilotas nepatyrė nė vieno rimtesnio sužeidimo, kuo pasigirti gali nedažnas nuolat oro kautynėse dalyvaujantis lakūnas.

I. Juutilaineno atsiminimai parašyti netrukus po Antrojo pasaulinio karo pabaigos. Daugelį savo pergalingų skrydžių I. Juutilainenas aprašo taip, lyg jie būtų įvykę vakar. Knygoje lakūnas pasakoja, kaip ore veikė suomių ir sovietų eskadrilės, aprašo tuomet naudotus abiejų kovojusių pusių lėktuvus, technines jų galimybes. Iš pasakojimų galima susidaryti nuomonę apie naikintuvo piloto taktiką, veikimą grupėje ir vienumoje, priešo puolimo kampą, gebėjimą iš anksto užimti patogią poziciją.

Nors savo gausumu Suomijos oro pajėgos gerokai nusileido sovietų aviacijai ir negalėjo suformuoti didžiulių lėktuvų armadų, viską kompensavo geresnis suomių parengimas, profesionalumas, o svarbiausia – motyvacija, troškimas visomis išgalėmis ginti savo šalį. Tai suomių pilotams leisdavo įveikti kur kas gausesnį, bet ne tokį patyrusį ir atkaklų priešą.

I. Juutilainenas – vienas iš nedaugelio suomių karių, dukart apdovanotų Mannerheimo kryžiumi. Jis kovėsi nuožmiai, tačiau visada išliko kilniu riteriu, kuris niekada nepersekiojo iš degančio lėktuvo bandančių išsigelbėti priešo karių.

Pokario metais legendinis karo asas dirbo civilinės aviacijos srityje, Suomijoje jo vardas visada tartas su pagarba. Mirė I. Juutilainenas 1999 m., sulaukęs 85 metų amžiaus.

Knygą iš suomių kalbos išvertė Aida Krilavičienė.




Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Į griovius slydo mokinius vežiojantys autobusai
* Žemės ūkio konsultavimo tarnyba: klientų vis daugėja
* Kuriu verslą: kokią įmonės juridinę formą pasirinkti?
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar pažįstate emigrantų, svarstančių grįžti gyventi į Lietuvą?
Taip, ir ne vieną.
Tokių svarstymų negirdėjau.
Aš svarstau galimybę grįžti.
Pažįstu jau ir grįžusiųjų.



Kalbos patarimai

Ar vartotinas žodis „magaryčios“?
Žodis „magaryčios“ yra arabiškos kilmės ( maharig – išlaidos), o į Lietuvą atkeliavo per rytų slavus. Tai tam tikrą susitarimą užtvirtinantis veiksmas, per kurį abi pusės išlenkia taurelę ar pan. Pvz.: Reikės statyti (arba duoti) magaryčių. DLKŽ šis žodis teikiamas su žyma šnek. (šnekamosios kalbos ž.). „Kalbos patarimų“ leidinyje jis vertinamas kaip vengtina vartoti svetimybė, vietoj kurios teikiami atitikmenys: 1. vaišės, išgertuvės; 2. priedas. Pvz.: Skolą grąžino su magaryčiomis (= su priedu ).


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2019 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas