„Santaka“ / Tautiniu kostiumu liudytume lietuvybę

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Reikalingas (-a) pagalbinis darbininkas (-ė) ūkio darbams, mokantis (-i) karves melžti aparatu. Darbas netoli Gražiškių. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2018-11-29 08:57:12

Parduoda dalimis CITROEN BERLINGO (2002 m., dyzelis, 1,9 l, 51 kW), AUDI A4 (1998 m., 1,9 l, TDI, 81 kW), VW POLO (1997 m., 1,9 l, dyzelis, 47 kW), VW GOLF IV (1998 m., 1,9 l, TDI, 81 kW), VW SHARAN (1998 m., 1,9 l, TDI, 81 kW). Tel. 8 699 28 707.
Galioja iki: 2018-11-29 10:25:14

Parduoda naują šiferį dideliais lapais ir naudotą šiferį mažais lapais. Tel. 8 622 84 697.
Galioja iki: 2018-12-01 11:47:16



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2017-05-19 16:40

Dalinkitės:  


Zanavykių tautiniai kostiumai, eksponuojami Vinco Kudirkos muziejuje, – solidūs ir puošnūs apdarai.

Autorės nuotr.


Tautiniu kostiumu liudytume lietuvybę

Renata VITKAUSKIENĖ

Šie metai paskelbti Tautinio kostiumo metais. Etnokultūros puoselėtojai apeliuoja į lietuvių ambicijas ir skatina ypatingomis progomis vilkėti tautiniu kostiumu, netgi pamėtėja idėjų dėl įsigijimo.



Pradėti nuo viešos pagarbos

Etninės kultūros globos taryba lietuvius kviečia per valstybines, kalendorines, bendruomenines bei asmenines šventes puoštis tautiniu kostiumu, išradingai naudoti jo dalis. Akcentuojama, kad tautinis kostiumas – vienas iš tautos bei valstybės simbolių, etninio tapatumo ir nacionalinės kultūros išraiškos forma.

Po mūsų kraštą žinios bei idėjos apie tautinį kostiumą sklinda iš didžiųjų lietuvių J. Basanavičiaus ir V. Kudirkos atminimą puoselėjančių muziejų. Juose su visuomene susitinkantys etnokultūros specialistai ragina šiais metais tautiniam kostiumui skirti ypatingą dėmesį.

Nuolatinis Basanavičynės svečias prof. Libertas Klimka pabrėžė, kad Tautinio kostiumo metai skirti atsigręžti į garbingą, iš kitų tautų mus išskiriantį paveldą ir išmokti juo didžiuotis. „Man truputį apmaudu, kai, pavyzdžiui, Norvegijoje matau, jog per šeimos šventes visi vilki tautinius rūbus. Norvegai juos, paveldėtus iš savo prosenelių, saugo savo spintose. Danijoje per valstybines šventes pilni miestai žmonių tautiniais rūbais. R. Karbauskis pasiūlė idėją – visi pradėjo šaipytis... Aišku, reikėtų pradėti nuo to, kad pirmieji žmonės – matomiausi, dažniausiai televizijoje rodomi – pademonstruotų bent jau pagarbą tautiniam rūbui, – kalbėjo profesorius. – Džiaugiuosi, kai matau vaikus, apsirengusius tautiniais rūbais, – čia visa mano viltis!“



Tautinis kostiumas – dovana

Lietuvos nacionalinio muziejaus Etninės kultūros skyriaus vedėja dr. Elvyda Lazauskaitė, susitikusi su Basanavičynės svečiais, pabrėžė, jog etnografinėje ir ikonografinėje medžiagoje esama daug nuotraukų iš tarpukario Lietuvos, kur matyti, kad mokytoja stovi su tautiniu kostiumu, o šalia jos vaikai su tokiais pačiais arba stilizuotais kostiumais. Lietuvos nacionaliniame muziejuje įkurtose dirbtuvėse meistrai gamina labai tikslias senųjų eksponatų – tautinio kostiumo elementų – kopijas. „Gal idėją parūpinti vaikams tautinius rūbus būtų galima pradėti palaipsniui įgyvendinti bendromis muziejaus ir turtingų ūkininkų, verslininkų jėgomis?“ – kvietė pamąstyti dr. E. Lazauskaitė. Akcentuodama, jog tautinis kostiumas yra labai reikšmingas tautinei savimonei, savo ruožtu muziejininkė yra pažadėjusi iki kitų metų parūpinti tautinius kostiumus keliems mūsų rajono mokiniams ar bent mokytojai. Tad dabar laukiama šio ypatingo rūbo pirmojo matavimo.

„Ar šiais metais negalėtume padaryti, kad dar daugiau žmonių apsirengtų tautiniais drabužiais? Daug kas norėtų jais pasipuošti, bet norėti – dar nereiškia galėti. Tačiau atsiranda tokia mada: žmogui, švenčiančiam jubiliejų, sveikintojai nuperka audinį sijonui, prijuostei ar kt. Padėkime vieni kitiems kostiumus įsigyti! Galbūt tokiu būdu palengva ir pasipuoštume tautiniais kostiumais?!“ – idėją siūlė dr. E. Lazauskaitė.

Ji pabrėžė, jog tautinis kostiumas ir liaudiška apranga yra du skirtingi dalykai. Tautinis kostiumas yra atkurtas panaudojus senąją išeiginę valstietišką aprangą. Beje, valstietiško kostiumo pradmenys yra diduomenėje, pavyzdžiui, nuometas atėjęs iš viduramžių, liemenės perimtos iš didikų. Mados keitėsi, o valstiečiai ilgiau išlaikė kostiumą, jis liko mūsų tautiškumo ženklu.



Medžiaga „tardyti“ tautą

XIX a. antroje pusėje – XX a. pr. atkreipti dėmesį į tautinį kostiumą kvietė ir pats Jonas Basanavičius. Ilgą laiką pragyvenęs užsienyje, jis matė, kad išsivaduojančiose valstybėse jas kuriant atsiranda pagarba savo krašto tradicijoms, tautinei kultūrai ir aprangai.

„Suvokdamas, jog tautinis kostiumas yra ne kas kita, kaip vizualinė tautos išraiška, J. Basanavičius pats rinko tautinio kostiumo atskirus senuosius pavyzdžius“, – pabrėžė dr. E. Lazauskaitė.

Pasak jos, dar gimnazijoje, būdamas kraštotyros būrelio vadovu, J. Basanavičius prašęs mergaičių, kad šios austų juostas, kad šitą darbą išmokusios jo nepamirštų. Mat Suvalkija garsėja juostomis – suvalkietės jas ausdavo itin gražias, įvairiausiais raštais.

Muziejininkė pabrėžė, jog XX a. pr. steigiant Lietuvių mokslo draugiją buvo užsibrėžta „tyrinėti lietuvių drabužius, šiandieninius ir senovinius, ir atkreipti dėmesį ypač į moterų „parėdą“. Tai yra labai svarbi medžiaga tardant tautą dvasiškai ir materiališkai“. Lietuvių mokslo draugijos rinkiniuose yra surinkta 500 kostiumo dalių: liemenių, prijuosčių, o daugiausia – juostų.

„Būtent šita medžiaga yra pati seniausia, kuria mes dabar naudojamės atkurdami tautinius kostiumus“, – anuomet krašto patriotų atlikto darbo reikšmę akcentavo dr. E. Lazauskaitė.



Pirmoje parodoje – suvalkiečių kostiumai

Muziejininkai, mokslininkai ir dabartiniais laikais teberenka medžiagą apie tautinį kostiumą. Jie stengiasi šią lituanistinę medžiagą, po pasaulį išvežiotą eksponuoti parodose, kaip nors susigrąžinti į Lietuvą.

„Kelerius metus vykome į Sankt Peterburgą, į Rusijos etnografijos muziejų, kur stengėmės nufotografuoti, aprašyti ir tokiu būdu parvežti nemažai tautinio kostiumo, mūsų aprangos pavyzdžių, – pasakojo dr. E. Lazauskaitė. – Čia juk nėra tik medžiaga tautiniam kostiumui. Tai yra mūsų istorijos, kultūros reiškinys, tai svarbu mūsų tautiškumui, nes parodo, kad gebame susirinkti tą medžiagą, ją parsivežti ir pasinaudoti. Dar turime kur vykti ir iš kur pargabenti medžiagos.“

Tokios paieškos atlygina maloniais radiniais. Ilgą laiką buvo manoma, jog lietuviai, kaip tauta, pirmą kartą buvo parodyti 1900 m. pasaulinėje Paryžiaus parodoje tarp 35 kitų tautų. Atrodo, suvalkiečių kostiumas toje parodoje buvo eksponuojamas kaip lietuvių apranga, mat jis labai puošnus. Tačiau vėliau muziejininkai išsiaiškino, kad lietuviai pirmą sykį tarp kitų tautų buvo parodyti 1867-aisiais.

„Tais metais Maskvoje vyko Pirmojoje Rusijos imperijoje gyvenančių tautų materialinės kultūros, taigi ir aprangos, pavyzdžių paroda. Imperatorius pavedė gubernatoriams, jų padėjėjams, raštininkams ir teisėjams – visiems dalyvauti renkant medžiagą. Patys valdininkai važiavo pas žmones, rinko, pirko drabužius ir siuntė į Maskvą. Pirmą kartą suvalkietis ir suvalkietė 1867 m. parodyti toje parodoje. Ne su vyžomis (tai niekada nebuvo šventinės aprangos dalis), ne su klumpėmis. Ir vyrai, ir moterys turėjo batus, – pasakojo dr. E. Lazauskaitė. – Šita paroda Maskvoje turėjo didžiulį pasisekimą, prie lietuviškos ekspozicijos priėjo pats imperatorius, žavėjosi lietuvių drabužiais – labai spalvingais ir teatrališkais.“



Pas kaimynus muziejuje

Dabar mūsų šalyje tautinio kostiumo ekspoziciją turi tik Lietuvos nacionalinis muziejus. Dalis jos rodoma visai mums pašonėje, Vinco Kudirkos muziejuje Kudirkos Naumiestyje (Šakių r.). Šio muziejaus pasididžiavimas yra šiaurės suvalkiečių – zanavykų – XIX a. pab. tradicinė autentiška apranga. „Eksponuojame kelis kostiumus. Visi jie – moteriški. Ekspozicija sukomplektuota iš Lietuvos nacionalinio muziejaus etnografinės aprangos rinkinyje saugomų autentiškų eksponatų ir jų kopijų“, – sakė muziejaus vedėja Irena Zinkevičienė. Kaimyniniame rajone dirbantiems muziejininkams ypač malonu ir tai, jog lankytojams jie gali parodyti autentišką bažnyčios choro giedotojos kostiumą, kuriuo vilkėdama mergina į Kudirkos Naumiesčio bažnyčią ėjo 1930-aisiais. Taip pat muziejuje esama ir Mažojoje Lietuvoje dėvėtų tautinių kostiumų pavyzdžių.



Yra kas patartų

Apsisprendusiesiems būtent Tautinio kostiumo metais pasipuošti šituo išskirtiniu apdaru, galbūt dovanoti jį abiturientui ar absolventui pirmiausia vertėtų kreiptis į tautinio kostiumo ekspertus-konsultantus, o norint siūdintis – į pripažintus amatininkus, gaminančius atskirus kostiumo elementus.

Internete skelbiamas tautinio kostiumo ekspertų-konsultantų sąrašas. Jame įrašyta Nijolės Skinkienės, Vilkaviškio kultūros centro Mažosios audimo artelės vadovės, pavardė.

Amatininkų, gaminančių tautinio kostiumo elementus ir turinčių tautinio paveldo sertifikatus, Vilkaviškio rajone irgi yra. Janina Blažukienė specializuojasi sijonų, liemenių, prijuosčių audinių, rinktinių juostų srityje. Asta Grigalevičienė pasiūs kelnes, galvos dangalą, moteriškus ir vyriškus marškinius bei liemenes, prijuostę, sijoną.

Suvalkijos (Sūduvos) gyventojų dėvėti galvos dangalai, moteriški ir vyriški marškiniai bei liemenės, pintinės, rinktinės ir vytinės juostos, prijuostės, sijonai, tradicinės drabužių detalės – tai kaunietės Astos Vandytės puikiai perprasta sritis.

Galima bandyti įsivaizduoti, kaip įspūdingai atrodytų kokia didesnė asmeninė ar valstybinė šventė, į kurią susirinktų ne tik suvalkiečiai, bet ir Suvalkijos „imigrantai“, pasipuošę Lietuvos etnografinio regiono, iš kurio yra kilę, tautiniu kostiumu!






Projektą „Valstybė buvo, yra ir bus“ remia Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Jubiliejų švenčiantis gydytojas savęs be medicinos neįsivaizduoja
* Naujų nesutarimų fone prisimintos senos nuoskaudos
* Vilkaviškio mieste siaučia vandalai
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar vartojate alkoholį prie savo nepilnamečių vaikų?
To niekada nedarau.
Išgeriu tiek, kad neapsvaigčiau.
Savęs neriboju.
Mano vaikai jau pilnamečiai.
Vaikų neturiu.



Kalbos patarimai

Ar galima sakyti „prieinama kaina“?
ikrai galima, kadangi „Dabartinės lietuvių kalbos žodyne“ nurodoma trečioji dalyvio prieinamas reikšmė – „nebrangus, įperkamas“.



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas