„Santaka“ / Ko galime pasimokyti iš suomių švietimo? / Švietimas

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda traktoriaus MTZ priekinį varantyjį tiltą (naujai perrinktas), kombainą NIVA, traktorių MTZ-82 (geros būklės), keltuvą prie tratoriaus galo. Tel. 8 682 77 847.
Galioja iki: 2018-11-17 09:05:27

Parduoda garažą Vilkaviškyje, prie ligoninės (geras privažiavimas, yra elektra, ištinkuotas), 250 m² komercinės paskirties patalpas Giedriuose (už geležinkelio pervažos, yra aikštelė automobiliams, geras privažiavimas, vandens baseinas). Tel. 8 687 87 459.
Galioja iki: 2018-11-19 14:00:39



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Švietimas

Dalinkitės:  


Helsinkio pradinio ugdymo skyriaus vadovė Marjo Kyllönen.

Ko galime pasimokyti iš suomių švietimo?

Būdama pačioje Europos šiaurėje, neturėdama ypatingų gamtos išteklių ar gausios sunkiosios pramonės, prieš keturiasdešimt metų Suomija iškėlė sau tikslą būti labiausiai kvalifikuotų žmonių šalimi.

Ambicingas planas pasiteisino – jau antrą dešimtmetį Suomijos moksleivių matematikos, mokslo ir skaitymo gebėjimų rezultatai nusileidžia tik Japonijai ir Korėjai. Tuo tarpu šiaurės šalimi besivadinanti Lietuva pagal mokymosi rezultatus nusileidžia net tyrimo šalių vidurkiui. Apie tai, ko galėtume pasimokyti iš suomių, Lietuvoje neseniai viešėjusią Helsinkio pradinio ugdymo skyriaus vadovę Marjo Kyllönen, vieną iš naujausios suomių švietimo reformos įgyvendintojų, kalbina leidyklos „Šviesa“ vadovė Jurgita Nacevičienė.

- Suomija garsėja savo aukštais pasiekimais švietimo srityje ir, remiantis Tarptautinio moksleivių vertinimo programos (PISA) tyrimo duomenimis, sėkmingai išlieka pirmaujančia valstybe pagal švietimo pasiekimus. Kokia yra jūsų paslaptis?

Nuodugni švietimo reforma Suomijoje buvo įgyvendinta prieš daugiau nei 40 metų. Pagrindinis šios reformos tikslas buvo sukurti visapusišką mokyklą visiems mokiniams. Tai, kad vienoje klasėje paprastai mokosi daug skirtingų mokinių taip pat privertė mus iš naujo permąstyti tiek pačias pamokas, tiek tai, kaip padėti silpniausiems mokiniams.

Kita priežastis – tai, kad švietimas Suomijoje yra labai vertinimas, o mokytojo profesija – gerbiama. Ir taip yra priimta nuo seno. Be to, visi mokytojai turi magistro laipsnius, o atskirų dalykų mokytojai privalo baigti ir pedagogikos studijas.



- Viena iš nuomonių apie švietimą Suomijoje yra ta, kad jūsų valstybė sulaužė visas taisykles ir sukūrė geriausią švietimo sistemą. Ar tai tiesa ir kaip tai pavyko?

Suomijos švietimo sistema yra unikali. Mes turime išsamų, įprastą pagrindinį išsilavinimą ir didžioji dalis mokinių eina į mokyklas, esančias arčiausiai jų namų. Suomijoje beveik nėra privačių mokyklų. Tos kelios privačios mokyklos, kurios mūsų šalyje vis dėlto veikia, taip pat yra finansuojamos valstybės, joms taikomi tie patys nuostatai ir neleidžiama rinkti mokesčių už mokslą. Taigi, mūsų švietimo sistemoje nėra nelygybės.

Su nauja švietimo reforma mes nelaužome sistemos – tiesiog perrašome mokymosi koncepciją. Pasaulis pasikeitė, todėl negalime pasikliauti vakarykščiais sprendimais. Dabartinės mokyklos ir jose taikytos praktikos buvo orientuotos į industrinės eros ir gana nuspėjamo pasaulio poreikius. Todėl turime iš naujo pergalvoti, ką mokykla reikš ateityje ir ko iš tiesų verta mokytis. Turime atsakyti į klausimą, kokių kompetencijų reikės ateityje ir ar mes šias kompetencijas suteikiame savo vaikams ar tik kartojame senas mokymo formules? Jei mokykla į tai neatsižvelgia, nėra pasirengusi keistis, visuomenės akyse ji praras bet kokią vertę.



- Po naujausios reformos Suomijoje švietimas tapo paremtas tiriamąja mokinių veikla, ieškant atsakymų į kompleksinius klausimus (angl. phenomenon based learning). Kaip tai buvo įgyvendinta ir ar tai padeda pasiekti geresnių rezultatų?

Fenomeno tyrimu paremtas mokymas – tai holistinė, visa apimanti prieiga, kai mokiniai, vietoje atskirų dalykų mokymosi, sprendžia tikrame gyvenime sutinkamas problemas. Toks mokymasis yra autentiškas, kontekstualus, grindžiamas iškeltomis problemomis ir orientuotas į mokymosi procesą. Mokinių vaidmuo mokantis yra aktyvus, jie patys viską kontroliuoja: dalyvauja tiek planuodami savo mokymąsi, tiek pačiame mokymosi procese, tiek įsivertinime, vietoje to, kad paklusniai sektų, ką mokytojas sako ar ko prašo. Fenomeno, arba reiškinių visumos tyrinėjimu paremtas mokymasis tampa prasmingesnis, aktyvesnis ir labiau motyvuojantis.

Kaip tai įgyvendinama praktiškai, šalies mastu: kiekvienas moksleivis turi bent vieną ištęstinį tarpdisciplininio mokymosi užsiėmimą, o Helsinkyje šias reiškinių tyrinėjimui skirtas studijas atlieka bent du kartus per metus.

mūsų mokiniai, o vėliau studentai, niekada neatsiduria aklavietėje.


- Kurios iš Suomijoje taikomų švietimo inovacijų labiausiai pasiteisino ?

Suomijoje mes norime būti ta šalimi, kurioje visi mėgsta mokytis. Mokymasis yra prasmingas, aktyvus ir linksmas. Naujasis mūsų ugdymo naratyvas yra grįstas tokiais principais: dėmesys prasmingam mokymuisi ir visa apimančioms kompetencijoms, moksleivių įsitraukimo ir aktyvaus mokymosi skatinimas, socialinių įgūdžių ir bendradarbiavimo stiprinimas, galimybė rinktis individualų mokymosi kelią, mokymosi ir realaus gyvenimo reiškinių susiejimas.

Įgyvendiname naują ugdymo programą, pagrįstą XXI-o amžiaus holistiniais įgūdžiais. Todėl vietoje klausimo „ką mokytis?“, mes užduodame „kaip mokytis?“.

Skaitmenizacija taip pat pakeitė mūsų aplinką bei tai, kaip mes dirbame. Tik neverta pamiršti, kad nors skaitmeniniai įrankiai yra svarbūs mokymosi procese, jie tėra įrankiai. Tai mes ir norime pabrėžti – būtent pedagogika turėtų nulemti mokymąsi, o ne įrankiai.



- Kiek laiko pamokų metu skiriama naudojimuisi interaktyviomis technologijomis: kompiuteriais, planšetėmis ar išmaniaisiais telefonais?

Šiuo metu dar neturime tikslių duomenų. Skaitmeniniai sprendimai šiandien tampa ypač svarbiais mokymosi įrankiais, todėl atitinkamai dedame visas pastangas, kad aprūpintume jais šalies mokyklas. Kita vertus, naudojimasis tokiomis technologijomis reikalauja naujų kompetencijų, todėl investuojame ir į mokyklų direktorių bei mokytojų mokymus.



- Kaip Suomijoje įvertinate mokytojų darbą? Kiek jie yra atsakingi už vaikų mokymąsi?

Mūsų sistema yra pagrįsta pasitikėjimu ir skatinimu, o ne kontrole ir tikrinimu. Taikome kasmetinę savęs vertinimo sistemą, kiekvienas mokytojas įvardina individualius lavinimosi ir tobulėjimo tikslus. Taip pat atliekame užklausas, klausiame moksleivių, jų tėvų apie švietimo paslaugų kokybę. Nacionaliniu lygiu įgyvendiname konkrečiais pavyzdžiais grįstus švietimo situacijos tyrimus, bet jie neatspindi kiekvieno vaiko ir mokytojo pasiekimų atskirai.



- Kas dar yra svarbu, bet ne taip plačiai žinoma apie švietimą Suomijoje?

Visa mūsų švietimo sistema sukurta vadovaujantis lygybės ir teisingumo principais. Todėl mūsų mokiniai, o vėliau studentai, niekada neatsiduria aklavietėje. Nepaisant to, kokį kelią bepasirinktum gavęs pagrindinį išsilavinimą, jei norėsi, visada galėsi tęsti studijas iki pat universitetinio lygio.




Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Kybartų „vaiduokliui“ Savivaldybė nutarė skirti administratorių
* Ispaniją palikusi siuvėja pamažu savo vietą atranda Vilkaviškyje
* Lopai ant lopų – ir tie patys banguoti
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar vartojate alkoholį prie savo nepilnamečių vaikų?
To niekada nedarau.
Išgeriu tiek, kad neapsvaigčiau.
Savęs neriboju.
Mano vaikai jau pilnamečiai.
Vaikų neturiu.



Kalbos patarimai

Apkrikštyti ar pakrikštyti?
Bendrinėje kalboje teiktinesnis veiksmažodis pakrikštyti. Jis vartojamas ir Šventojo Rašto vertimuose į lietuvių kalbą.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas