„Santaka“ / Šinšilų auginimas – šeimos verslas

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda 1 t talpos konteinerį metaliniame rėme su išleidimo čiaupu ir jo prailginimu (45 Eur), tokį pat konteinerį be metalinio rėmo (15 Eur). Tinka vandeniui ar kurui laikyti. Gali atvežti. Tel.: 8 686 98 506, 8 686 98 503.
Galioja iki: 2018-09-29 09:19:34

Brangiai išsinuomotų žemės ūkio paskirties žemės. Tel. 8 624 12 402.
Galioja iki: 2018-09-30 10:57:07

Parduoda kiaulę skersti. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2018-10-01 11:50:58



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2017-05-15 16:59

Dalinkitės:  


Česlovas Dainys (kairėje) susirinkusiesiems demonstravo šinšilų kailius.

Autoriaus nuotr.


Šinšilų auginimas – šeimos verslas

Andrius GRYGELAITIS

Kauno rajone gyvenantys Česlovas, Stanislava ir Simona Dainiai – vieni stambiausių šinšilų augintojų Lietuvoje. Savo sukaupta patirtimi jie dalijosi su norinčiais šį verslą pradėti mūsų rajono gyventojais.



Bijo svetimų

Į Savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus surengtą seminarą apie šinšilų veisimą, auginimą, priežiūrą bei realizavimą susirinko apie trisdešimt mūsų rajono gyventojų. Juos domino įvairios temos – nuo patalpų įrengimo iki kailių perdirbimo ir pardavimo galimybių. Daugiau nei tris valandas trukusioje diskusijoje buvo atsakyta į visus rūpimus klausimus.

Kauno rajone, Šlienavos kaime, gyvenantys Dainiai šiuo metu laiko per tūkstantį šinšilų. Auginti šiuos gyvūnėlius jie pradėjo 1999 m. Kaip prisipažino Č. Dainys, būtent tada šeima atsidūrė apsisprendimo kryžkelėje ir ieškojo, kaip galėtų papildomai užsidirbti. Visai atsitiktinai jie sužinojo apie šiuo metu Seirijuose esančią didžiausią Lietuvoje šinšilų fermą. Pasikonsultavę su jos savininkais, Dainiai ir patys nusprendė griebtis šio verslo.

„Seirijų ferma – 3,5 karto didesnė už mūsiškę. Bet mes stengiamės dirbti ne dėl kiekybės, o dėl kokybės. Ūkyje triūsiame keturiese – visi šeimos nariai. Šinšilos – labai jautrūs gyvūnėliai. Jie išsigąsta, kai svetimi žmonės užeina į patalpas, o išgąstis kenkia kailių kokybei, dėl kurių labiausiai ir vertinami šie padarėliai“, – pasakojo Č. Dainys.



Svarbiausi reikalavimai

Bendraudami su vilkaviškiečiais, Dainiai patarė nepradėti šinšilų auginimo nuo itin didelio kiekio. Geriausia iš pradžių įsigyti iki 10 šeimų ir pažiūrėti, kaip su jomis seksis tvarkytis. Šeimą paprastai sudaro vienas patinėlis ir 4–6 patelės. Dar prieš pradedant auginti šinšilas būtina apie jas kuo daugiau sužinoti, įrengti tinkamas patalpas. Šioms taikomi reikalavimai nėra labai sudėtingi. Yra žmonių, kurie šinšilas augina savo butuose, tačiau galvojant apie verslą reikia pasirūpinti didesniais šių gyvūnų auginimo plotais.

Svarbu, kad visais metų laikais būtų užtikrinta pastovi, maždaug 18 laipsnių, temperatūra, o pačios patalpos būtų gerai vėdinamos. Reikia žinoti ir tai, jog šie gyvūnėliai – naktiniai, todėl ryškios šviesos jie nemėgsta. Patalpose patariama įrengti tokį apšvietimą, kad būtų prieblanda. Be to, prie narvo būtina įrengti girdyklą, šėryklą bei smėlio dėžę, kurioje šinšilos galėtų valytis savo kailį. Paprastas smėlis tam netinka, nes jis neturi drėgmės sugėrimo savybių, be to, dėl aštrių dalelių kenkia vertingam kailiukui. Dažniausiai Dainiai smėlį siunčiasi iš Ispanijos.

Viena šinšila per dieną suėda 30–40 g maisto. Dažniausiai šie gyvūnai šeriami specialiomis granulėmis vieną kartą per parą, paprastai – vakare. Svarbu, kad jie savo narvelyje nuolat turėtų medienos, kurią galėtų graužti.

„Šinšiloms taip pat būtina užtikrinti ramybę. Už sienos vykstantys statybos darbai ar nuolatinis bruzdesys jas erzina, šinšilos pradeda graužti savo kailį, gali sutrikti jų virškinimas. Jei šiems gyvūnėliams užtikrinamos visos laikymo, priežiūros ir maitinimo sąlygos, su jais problemų beveik nekyla. Šinšilos auga natūraliomis sąlygomis, jų nereikia skiepyti ar kaip nors vakcinuoti. Ligos būna trijų tipų: odos, virškinimo bei patyrus traumą, bet nuo jų apsisaugoti nėra sunku“, – pasakojo Č. Dainienė.

Ji tvirtino, kad šinšilą reikia net mokėti paimti į rankas. Griebti už kailio šio gyvūnėlio negalima. Imti šinšilas reikia už ausų arba uodegos.



Vieninteliai Lietuvoje

Šiuo metu Dainiai per metus paruošia apie 1000 kailių. Tiesa, ne visi jie būna aukščiausios kokybės. Kaip pasakojo Č. Dainys, iš šimto kailių tik maždaug pusė būna labai geros, ketvirtis – vidutinės, o likę – prastos kokybės. To kaip nors pakeisti nelabai ir įmanoma, nes tai priklauso ne vien nuo priežiūros, bet ir nuo genetikos bei kitų faktorių. Siekiant užtikrinti kuo geresnės kokybės kailius, būtina vykdyti šinšilų selekciją. Kraujomaiša – didžiausias šių gyvūnų priešas.

Šinšilų nėštumas trunka 111 dienų. Per metus patelė gali atsivesti net iki trijų vadų po 2–4 jauniklius. Tiesa, jeigu ji patiria pernelyg didelį stresą, palikuonių gali nevesti net iki metų laiko. Paprastai šinšilų patelė laikoma iki tol, kol jai sueina 7 metai. Vėliau jos imuninė sistema nusilpsta, palikuonių kailis būna ne pačios geriausios kokybės.

Šinšilų kailius tiek Dainiai, tiek kiti augintojai dažniausiai realizuoja Danijos sostinės Kopenhagos aukcione. Nemažai oficialių šios produkcijos supirkėjų į Lietuvą atkeliauja iš visos Europos.

„Parduoti kailius nėra sunku. Į Kopenhagą siunčiame tik pačius geriausius, už kuriuos moka nemažus pinigus. Jei į Daniją išsiunčiami ne pačios geriausios kokybės kailiai, atgal jų negrąžina, tačiau tuomet ir padorios kainos už juos niekas nemoka“, – sakė Č. Dainienė.

Vienos šinšilos kailis, priklausomai nuo spalvos, tankumo ir dydžio, kainuoja nuo 40 iki 60 eurų. Dažniausiai šių gyvūnėlių kailiukai naudojami moteriškų kailinių gamykloje. Pasiūti vienam tokiam apdarui reikia maždaug šimto šių gyvūnėlių kailių.

Dainiai ne tik realizuoja šinšilų kailius kitur, bet ir patys iš jų siuva įvairius rūbus.

„Ko gero, esame vieninteliai ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje, viską darantys patys: auginame šinšilas, lupame šių gyvūnų kailius, paruošiame ir iš jų dar pagaminame tam tikrą produkciją“, – sakė Simona Dainė.

Jeigu Vilkaviškio rajone atsirastų gyventojų, besidominčių šinšilų auginimo perspektyvomis ir norinčių savo akimis pamatyti, kaip laikomi šie gyvūnai, Dainiai mielai sutiktų vilkaviškiečius įsileisti į savo fermą ir viską aprodyti.






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Išrinkti geriausi „Metų ūkiai“
* Svečiui iš Vokietijos įteiktos Garbės piliečio regalijos
* Neišmokiusi veltėdžių gyventi visuomenė moka dvigubai
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar kada nors esate nukentėjęs nuo vagių?
Taip, patyriau didelių nuostolių.
Niekada su vagystėmis nesusidūriau.
Nukentėjau nežymiai.
Esu apsidraudęs, todėl jaučiuosi saugiau.



Kalbos patarimai

Ar galima „dirbti pareigose“?
Daiktavardis pareigos žymi darbo ar tarnybos vietoje turimą statusą, bet ne pačią vietą, todėl vietininkas pareigose nevartotinas, pvz.: Jis dirba direktoriaus pareigose (taisoma yra direktorius, dirba direktoriumi, eina direktoriaus pareigas).


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas