„Santaka“ / Lengvaatlečių trenerė vaikus moko savo pavyzdžiais

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda 1 t talpos konteinerį metaliniame rėme su išleidimo čiaupu ir jo prailginimu (45 Eur), tokį pat konteinerį be metalinio rėmo (15 Eur). Tinka vandeniui ar kurui laikyti. Gali atvežti. Tel.: 8 686 98 506, 8 686 98 503.
Galioja iki: 2018-09-29 09:19:34

Brangiai išsinuomotų žemės ūkio paskirties žemės. Tel. 8 624 12 402.
Galioja iki: 2018-09-30 10:57:07

Parduoda kiaulę skersti. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2018-10-01 11:50:58



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2017-05-12 16:12

Dalinkitės:  


Buvusi geriausia rajono sportininkė Irena Janulevičienė aktyviai sportuoja iki šiol.

Autoriaus nuotr.


Lengvaatlečių trenerė vaikus moko savo pavyzdžiais

Andrius GRYGELAITIS

Neseniai šešiasdešimtmetį atšventusi rajono sporto mokyklos direktoriaus pavaduotoja ugdymui Irena Janulevičienė pati iki šiol aktyviai sportuoja, tą daryti ragina ir jaunąją kartą. Seniau šuolio į aukštį rungtyje rekordus mušusi vilkaviškietė apgailestauja, kad šiuo metu jaunimui nėra galimybių pasiūlyti tokių sąlygų, kokias turėjo ji pati.



Trenerio įtaka

Vilkaviškyje gyvenanti I. Janulevičienė – buvusi Lietuvos moksleivių, šalies suaugusiųjų ir Sovietų Sąjungos kaimiškųjų rajonų čempionė. Visus šiuos titulus ji iškovojo šuolio į aukštį rungtyje. Šiuo metu sporto mokykloje lengvosios atletikos trenere dirbančiai specialistei labai nedaug trūko ir iki tuo metu gyvavusio šalies rekordo.

I. Janulevičienė pasakojo, kad sportas į jos gyvenimą pasibeldė dar mokantis Kybartų Kristijono Donelaičio vidurinės mokyklos šeštoje klasėje. Kaip tik tuomet įstaigoje pradėjo dirbti kūno kultūros mokytojas Gintautas Būbnelis, kuris kaip niekas kitas mokėjo vaikus sudominti sportu ir judriaisiais žaidimais. Jis pats organizuodavo varžybas, geriausius atletus veždavosi į sporto renginius, vykstančius kituose miestuose, o jo vedamos treniruotės būdavo išskirtinės ir įdomios. Pavyzdžiui, net mokyklos koridoriuje po grindimis buvo įrengta šuoliaduobė.

„Kartą būdama šeštokė per vienas varžybas į tolį nušokau 4 metrus 22 centimetrus. Treneris iš karto pasiūlė lankyti lengvosios atletikos treniruotes. Pamenu, su komanda nuvykome į Panevėžį, kur buvo įrengtas šuolio į aukštį sektorius. Pradėjome ten šokinėti. Treneris pamatė, jog man tai labai gerai sekasi, ir netrukus toks sektorius atsirado Kybartuose“, – lemtingą istoriją prisiminė I. Janulevičienė.

Tiesa, dar anksčiau nei G. Būbnelis šuolininkės talentą pastebėjo jos dėdė Leonas Vyšniauskas. Jis mergaitės namuose įrengė šuoliaduobę, kur Irena mėgdavo šokinėti.



Atskirai nuo komandos

Supratusi, kad šuolių į aukštį rungtyje ji gali daug pasiekti, jaunoji kybartietė pamažu ėmė koncentruotis tik į šią sporto šaką.

Merginos rezultatai nuolat gerėjo, o asmeninį rekordą ji pasiekė 1973 m. besimokydama devintoje klasėje. Tuomet šuolininkė peršoko 171 cm aukštį – tokį, koks yra ir jos ūgis.

Iki dabar šio rezultato rajone niekas nėra pagerinęs. Tąsyk iki Lietuvos rekordo pritrūko vos dviejų centimetrų.

Netrukus po šio pasiekimo treneris G. Būbnelis išvyko dirbti į Marijampolę. Nors kurį laiką jaunoji sportininkė dar važinėjo pas jį į treniruotes, tačiau ilgainiui tai daryti tapo vis sunkiau.

Ji ne vienus metus buvo kviečiama ir į šalies lengvaatlečių rinktinę, su kuria pasiekė daugybę puikių pergalių.

„Džiaugiuosi, kad turėjau galimybę sportuoti. Labai mėgstu keliauti, o dėl daugybės stovyklų ir varžybų apkeliavau kone visą Tarybų Sąjungą. Be to, sportas man padėjo išsiugdyti tam tikras gyvenime reikalingas savybes: individualumą, valią bei atsakomybę“, – pabrėžė pašnekovė.

I. Janulevičienė džiaugėsi, kad jos tėvai visada ją suprato ir palaikė. Tiesa, kartą mama vos neuždraudė dukrai vykti į varžybas Donecke.

„Visai neseniai buvo nukritęs lėktuvas. Mama labai bijojo, jog istorija gali pasikartoti, ir griežtai man uždraudė skristi kartu su komanda. Jau užsakytus bilietus teko atšaukti. Laimei, komandos vadovai rado išeitį: man vienai nupirko traukinio bilietą. Tad aš dvi paras į Donecką keliavau traukiniu, o komanda vos per kelias valandas ten nuskrido lėktuvu. Namo jau visi grįžome traukiniu“, – juokėsi vilkaviškietė.



Puoselėja grožį

Dar besimokydama mokykloje ji žinojo, kad nori būti lengvosios atletikos trenere. Pabaigusi Kūno kultūros institutą, pradėjo dirbti rajono sporto mokykloje.

„Giedriuose buvo sąlygos šokinėti į aukštį, tad kai kurie vaikai mielai tuo užsiiminėdavo. Pamenu, pašokinėti ateidavo Raimundas Škėma, Česlovas Runas, Artūras Stankevičius, kai kurie kiti mokiniai. Dabar vaikams galime pasiūlyti tik bėgimo ir šuolio į tolį treniruotes. Deja, mažai ką vilioja tokios sąlygos. Šiuo metu daugiausiai lengvąją atletiką lanko vaikai iš rajono mokyklų. Tiesa, tie, kurie ateina, tą daro nuoširdžiai ir itin atsakingai. Džiaugiuosi visais savo auklėtiniais. Iš vyresnių savo ugdytinių galėčiau išskirti brolius Alfredą ir Audrių Naujokaičius, Zenių Albertyną, Daivą Vekeriotaitę, Airą Kuncaitytę, Aušrą Mačytę, keletą kitų“, – vardijo pašnekovė.

I. Janulevičienė jaunąją kartą stengiasi mokyti savo pavyzdžiais. Dėl šios priežasties ji pati nuolat sportuoja, stengiasi palaikyti gerą fizinę formą. Žiemą su vyru moteris mėgsta čiuožinėti ant ledo, o atšilus orams bent 3–4 kartus per savaitę rytais, dar prieš darbą, eina į miesto stadioną ir ten bėgioja, atlieka įvairius pratimus. Anot jos, sportas padeda užmiršti kasdieninius rūpesčius, gerina savijautą, sveikatą. Trenerė apgailestauja, jog dabartiniai vaikai ne visada tai supranta ir dažniausiai leidžia laiką prie kompiuterių, telefonų bei televizorių.

Laisvalaikiu vilkaviškietė stebi sporto transliacijas, ypač džiaugiasi lietuvės šuolininkės į aukštį Airinės Palšytės rezultatais. I. Janulevičienė taip pat labai mėgsta gėles, tad namuose itin daug laiko skiria jų priežiūrai, aplinkos tvarkymui.

„Mano dabar jau devyniasdešimtmetis tėtis Jonas Maknavičius buvo gėlininkas, tad šį pomėgį ir paveldėjau būtent iš jo. Ilgai mūsų sodyba buvo pati gražiausia Kybartuose. Esu tarsi įpareigota puoselėti savo namų aplinkos grožį. Man tai labai patinka“, – šypsojosi vilkaviškietė.






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Išrinkti geriausi „Metų ūkiai“
* Svečiui iš Vokietijos įteiktos Garbės piliečio regalijos
* Neišmokiusi veltėdžių gyventi visuomenė moka dvigubai
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar kada nors esate nukentėjęs nuo vagių?
Taip, patyriau didelių nuostolių.
Niekada su vagystėmis nesusidūriau.
Nukentėjau nežymiai.
Esu apsidraudęs, todėl jaučiuosi saugiau.



Kalbos patarimai

Ar galima „dirbti pareigose“?
Daiktavardis pareigos žymi darbo ar tarnybos vietoje turimą statusą, bet ne pačią vietą, todėl vietininkas pareigose nevartotinas, pvz.: Jis dirba direktoriaus pareigose (taisoma yra direktorius, dirba direktoriumi, eina direktoriaus pareigas).


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas