„Santaka“ / Ežero pakrantės apsaugos juostoje velėnos ardyti neleidžiama

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 5,50 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda medų. Gali pristatyti į namus. Tel. 8 620 85 872.
Galioja iki: 2019-01-28 10:50:32

Parduoda OPEL ASTRA CARAVAN (1999 m., 1,7 l, dyzelis, 50 kW, TA iki 2019 m. sausio 31 d., 550 Eur). Tel. 8 653 81 967.
Galioja iki: 2019-01-28 11:12:51

Parduoda VW POLO (2003 m., 1,9 l, dyzelis, TA iki 2020 m. lapkričio mėn.). Tel. 8 694 95 488.
Galioja iki: 2019-01-28 11:14:48

Parduoda prikabinamą namelį-kemperį su baldais, paaugintus įvairaus amžiaus veršelius (telyčaites), mobilųjį telefoną CAT S40, padangas M+S 185 | 65R15 (4 vnt.), rusišką ritininį presą PR-1,6. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2019-01-28 13:09:35



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2017-05-10 16:49

Dalinkitės:  


Žemę savininkai išdirbo iki pat vandens, mat sumanė apsėti kultūrine veja.

Autorės nuotr.


Ežero pakrantės apsaugos juostoje velėnos ardyti neleidžiama

Eglė MIČIULIENĖ

„Kodėl vieniems paežerės negalima kasinėti net su kastuvu, o kitas kone į ežerą važiuoja su traktoriumi ir niekas jo nebaudžia?“ – piktinosi į redakciją kreipęsis rajono gyventojas.



Papiktino savivalė

Apie Paežerių ežero pakrantėje atliekamus žemės darbus žmonės pranešė tiek žurnalistams, tiek Vilkaviškio rajono aplinkos apsaugos agentūros darbuotojams.

Vienas užsukęs gyventojas su ironija klausė, ar ne visiems Lietuvoje galioja vienodi įstatymai.

– Už valčių prieplaukos atsirado vagonėlis ir kažkoks „šustriakas“ aria bei akėja pakrantę. Manau, individualaus pakrantės rekonstrukcijos projekto jis tikrai neturi. Jei aplinkosauga užsimerks, tuoj šalia atsiras toks antras, trečias – ir prie ežero jau neprieisime. Pernai, kai pažeminus vandens lygį į ežerą buvo neįmanoma nuleisti valčių, žvejai kastuvais nusikasė porą kvadratinių metrų stataus šlaito – ir iškart prisistatė aplinkosaugininkas Stasys Matonis. O dabar, kai pakrantė ariama traktoriumi, kai penki metrai nuo vandens ūkininkas tręšia ir purškia javus, to kažkodėl niekas nemato. Mašiną atvažiavęs prie ežero turi palikti kažin kur, kitaip būsi nubaustas, o sėti, purkšti ir tręšti, traktoriumi ar buldozeriu važinėti gali ir už 5 metrų nuo vandens? Įdomu, kuo galvoja tie, kurie priima tokius įstatymus? – piktinosi vyras.



Draudžia ardyti velėną

Į minėtą vietą prie Paežerių ežero nuvažiavęs Vilkaviškio aplinkos apsaugos agentūros vedėjas Vitas Bakas pripažino, jog pažeidimas akivaizdus: pakrantė išdirbta iki pat vandens.

– Savininkui žemę šiuo atveju žemėtvarkininkai yra pamatavę iki vandens. Taigi žmogus dirbo jam priklausantį ruožą. Tačiau Specialiosiose žemės ir miško naudojimo sąlygose parašyta, kad pakrantės apsaugos juostoje statyti statinius, tverti tvoras, tiesti kelius, naudoti trąšas ir chemikalus, dirbti žemę ir ardyti velėną draudžiama. Šiuo atveju apsaugos juosta yra 5 metrai nuo vandens (saugomose teritorijose ji gali būti ir dvigubai ar trigubai didesnė), tad tų 5 metrų iki vandens ir negalima arti, akėti ar atlikti panašių veiksmų, – aiškino V. Bakas.

Pareigūnas teigė, jog pagal turimą skaičiavimo metodiką žemės savininkui bus suskaičiuota gamtai padaryta žala. Jos dydis priklausys nuo išdirbto žemės ploto. Bauda už specialiųjų žemės, miško ir vandens telkinių naudojimo sąlygų pažeidimą taip pat numatyta, ji siekia nuo 150 iki 300 eurų, bet pažeidėjui geranoriškai sumokėjus už gamtai padarytą žalą bauda gali būti sumažinta perpus.

Tačiau už apsaugos juostos žemės dirbti teisės aktai nedraudžia – taigi, paežerėje dirbantys ūkininkai, nevykdantys veiklos 5 metrų juostoje iki vandens, pasak V. Bako, įstatymų nepažeidžia.



Nebūtina visko sukultūrinti

Minėtą plotą prie Paežerių ežero dirbęs žemės savininko giminaitis tvirtino tik norėjęs sutvarkyti pakrantę.

– Šioje vietoje, prie kranto, buvo vieni brūzgynai. Iškirtome krūmus, surinkome ir išvežėme tris lengvojo automobilio priekabas šiukšlių, surankiotų iš tų krūmynų ir vandens. Tai gal reikėtų bausti tuos, kurie šiukšlina, o ne tuos, kurie tvarko? Taip, žemę išakėjome, nes kitaip per kupstus neįmanoma pasėti žolytės. Nejaugi geriau, kad žels žolės, krūmai ir veisis erkės? Tada gal reikėtų paaiškinti gyventojams, kaip jiems tą žemę įmanoma sutvarkyti nepažeidžiant įstatymų? – klausė vyras.

Tačiau aplinkosaugininkai aiškina, jog valstybės ir Aplinkos ministerijos strategija yra saugoti ilgametes natūralias pievas, nes jos nyksta – tam ir yra numatyta siaura apsaugos juosta.

Anot gamtininkų, tikrai nereikia viską suarti ir apsėti kultūrine žolyte, kuri gamtosauginiu požiūriu daug mažiau vertinga nei natūrali pieva.

Tad jokio oficialaus būdo „sutvarkyti“ vandens apsaugos juostą nėra, išskyrus tuos atvejus, kai žemės paskirtis yra rekreacinė, – tuomet galima daryti pakrantės tvarkymo projektą ir pritaikyti žemę visuomeninėms reikmėms.

Yra ir dar viena išimtis, kai vandens apsaugos juosta iš viso nenustatoma.

– Paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrančių apasaugos juostų nustatymo tvarkos apraše numatyti atvejai, kai pakrantės juosta gali būti nenustatoma, pavyzdžiui, užstatytose miesto dalyse, kai prie paviršinio vandens linijos yra įrengta arba numatoma įrengti bendro naudojimo krantinę ar kitą rekreacinę įrangą, – aiškino V. Bakas.






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Į griovius slydo mokinius vežiojantys autobusai
* Žemės ūkio konsultavimo tarnyba: klientų vis daugėja
* Kuriu verslą: kokią įmonės juridinę formą pasirinkti?
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar pažįstate emigrantų, svarstančių grįžti gyventi į Lietuvą?
Taip, ir ne vieną.
Tokių svarstymų negirdėjau.
Aš svarstau galimybę grįžti.
Pažįstu jau ir grįžusiųjų.



Kalbos patarimai

Ar vartotinas žodis „magaryčios“?
Žodis „magaryčios“ yra arabiškos kilmės ( maharig – išlaidos), o į Lietuvą atkeliavo per rytų slavus. Tai tam tikrą susitarimą užtvirtinantis veiksmas, per kurį abi pusės išlenkia taurelę ar pan. Pvz.: Reikės statyti (arba duoti) magaryčių. DLKŽ šis žodis teikiamas su žyma šnek. (šnekamosios kalbos ž.). „Kalbos patarimų“ leidinyje jis vertinamas kaip vengtina vartoti svetimybė, vietoj kurios teikiami atitikmenys: 1. vaišės, išgertuvės; 2. priedas. Pvz.: Skolą grąžino su magaryčiomis (= su priedu ).


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2019 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas