„Santaka“ / Bandymų destabilizuoti valstybę gali būti įvairių / Krašto apsauga

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda pilnai įrengtą, suremontuotą 1 kambario butą su rūsiu Pilviškių g., Vilkaviškyje (2/5 aukštas). Tel. 8 625 50 615.
Galioja iki: 2018-11-15 09:19:44

Vilkaviškyje remontuoja variklius, keičia dirželius, tikrina, šlifuoja variklių galvutes, atlieka lengvųjų automobilių kompiuterinę diagnostiką. Tel. 8 609 79 788.
Galioja iki: 2018-11-16 08:58:32

Parduoda traktoriaus MTZ priekinį varantyjį tiltą (naujai perrinktas), kombainą NIVA, traktorių MTZ-82 (geros būklės), keltuvą prie tratoriaus galo. Tel. 8 682 77 847.
Galioja iki: 2018-11-17 09:05:27

Parduoda garažą Vilkaviškyje, prie ligoninės (geras privažiavimas, yra elektra, ištinkuotas), 250 m² komercinės paskirties patalpas Giedriuose (už geležinkelio pervažos, yra aikštelė automobiliams, geras privažiavimas, vandens baseinas). Tel. 8 687 87 459.
Galioja iki: 2018-11-19 14:00:39



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Krašto apsauga

Dalinkitės:  


Bandymų destabilizuoti valstybę gali būti įvairių

Šiandien rytinio piko metu vilniečių gyvenimą paralyžiavo netikėtai sutrikęs šviesoforų darbas – neveikė didžioji dalis sostinės šviesoforų, todėl mieste kilo didžiulė panika: visiškai sutrikdytas eismas, spūstyse įstrigo tūkstančiai automobilių ir neišvengta daugybės avarijų, kurių metu nukentėjo šimtai žmonių.

Galima įsivaizduoti, kiek nerimo, sumaišties ir nuostolių atneštų tokia situacija, jei ji įvyktų iš tikrųjų. Kaip sako Lietuvos gynybos ir saugumo pramonės asociacijos (LGSPA) direktorius Ričardas Sartatavičius, tokie diversijų, įvairaus pobūdžio kibernetinių atakų bei įsibrovimų į svarbias sistemas scenarijai, inicijuoti mūsų šaliai priešiškų valstybių, yra visiškai realūs.

Pasak LGSPA vadovo, plačiai nuskambėjęs įvykis dėl jautrių „Grožio chirurgijos“ klinikos klientų duomenų bei nuotraukų, kuriuos pasisavinę programišiai dabar reikalauja išpirkos, paskutiniu metu nuolat fiksuojamos kibernetinės atakos prieš Lietuvos žiniasklaidą (melagingos žinios paskelbimas per naujienų agentūrą BNS) išryškino sistemines saugumo spragas tiek versle, tiek viešajame sektoriuje. Tad kyla daug klausimų, kokios būtų pasekmės ir mūsų galimybės atsilaikyti, jei patirtume gerokai didesnio masto išpuolį – o gal net visą jų seriją vienu metu – su aiškiu tikslu sukelti neramumus valstybėje.

Turime stiprinti kibernetinę žvalgybą

„Nesunku įsivaizduoti, kokia kiltų panika, jei mūsų naujienų portaluose staiga atsirastų žinia, kad, tarkime, sprogo Astravo atominės elektrinės reaktorius, o tuo pat metu dar būtų įsibrauta į viešojo transporto reguliavimo sistemas ir išeitų iš rikiuotės visi šviesoforai. Arba jei žiemą per pačius šalčius, panaudojant užverbuotus žmones, būtų masiškai sutrikdytas centrinis šildymas ir elektros tiekimas butuose. Scenarijai gali būti įvairiausi, labai netikėti ir visiškai išmušantys iš vėžių. Klausimas tik vienas: ar mes tokioms situacijoms esame pasiruošę ir ar mūsų žmonės gebėtų teisingai reaguoti – ar jie nepasiduotų visuotinei panikai, nepultų bėgti nežinia kur, destruktyviai elgtis“, - svarsto R. Sartatavičius, kurio vadovaujama asociacija vienija arti pusės šimto narių – gynybos ir saugumo pramonės įmonių.

Kad sumaištį ir žmonių paniką sukelti yra pakankamai paprasta, parodė jau ne vienas pastarųjų metų įvykis Lietuvoje.

„Nemažai vilniečių dar prisimena, kai 2013 metų pabaigoje staiga dingo elektra viename didžiųjų prekybos centrų ir nesuveikė avarinis apšvietimas. Prekybos centre pasidarė visiškai tamsu ir situacija tapo sunkiai kontroliuojama: kilo chaosas, išsigandę žmonės puolė bėgti į visas puses, griebė iš parduotuvių lentynų prekes. Tai buvo tik atsitiktiniai techniniai nesklandumai, bet žala padaryta didelė. Tad kyla natūralus klausimas, kokios būtų pasekmės, jei panašiomis priemonėmis būtų sąmoningai siekiama destabilizacijos mūsų valstybėje. Kad tokios grėsmės yra visiškai realios, matome iš kasmetinių Valstybės saugumo departamento ataskaitų“, - dėstė R. Sartatavičius.

Jis priduria, kad Lietuva turi puikiai veikiančias specialiąsias tarnybas ir labai aukšto lygio specialiųjų operacijų pajėgas, tačiau yra ir tokių sričių, kurias būtų galima tobulinti.
paskutiniu metu nuolat fiksuojamos kibernetinės atakos prieš Lietuvos žiniasklaidą (melagingos žinios paskelbimas per naujienų agentūrą BNS) išryškino sistemines saugumo spragas tiek versle, tiek viešajame sektoriuje.


„Svarbu didinti bendrą atsparumą kibernetinėms grėsmėms, kad Lietuva nebūtų šalis, kurią yra paprasta „nulaužti“, stiprinti kibernetinę žvalgybą, bendrą operacijų koordinavimą Vyriausybės lygiu ir, žinoma, dirbti su žmonėmis, kad jie būtų atsparūs mėginimams užverbuoti, gebėtų tinkamai dirbti su jautriais duomenimis“, - pagrindines kryptis vardijo LGSPA direktorius.

Prognozė: kibernetinių atakų tik daugės

Paskelbtoje 2016 metų ataskaitoje Nacionalinis kibernetinio saugumo centras (NKSC) Lietuvos kibernetinio saugumo lygį įvertino kaip „nepatenkinamą“. NKSC išanalizavo daugiau nei 800 Lietuvos viešojo sektoriaus interneto svetainių ir nustatė, kad net į pusę jų galima nesunkiai įsilaužti, nes didelė dalis įstaigų visiškai nesirūpina savo saugumu. Dažnu atveju tam esą net nereiktų didesnių techninių žinių, o visą įsilaužimui reikalingą informaciją būtų galima rasti internete.

NKSC savo ataskaitoje taip pat įspėjo apie pastebimą planinę veiklą kibernetinėje erdvėje, kuri yra nukreipta į kritines saugumo spragas turinčių įrenginių bei tinklų paiešką – akivaizdu, kad yra nuolat ieškoma mūsų šalies silpnųjų pusių, siekiant sutrikdyti svarbias elektronines paslaugas ir net pramoninius procesus. Ekspertų teigimu, kibernetiniai įsilaužėliai tikslingai planuodami savo veiksmus gali paralyžiuoti visos organizacijos veiklą, tačiau dauguma Lietuvoje veikiančių organizacijos šios grėsmės deramai neįvertina.

Tuo tarpu LGSPA priklausančios ir tobulinant mūsų šalies kibernetinį saugumą su valstybe glaudžiai bendradarbiaujančios kibernetinės saugos bendrovės NRD CS vadovas dr. Vilius Benetis sako, kad pastaruoju metu vykdoma daug priemonių, kuriomis stiprinamas valstybinio sektoriaus ir Lietuvos kritinės infrastruktūros atsparumas bei užtikrinama, kad užpuolimo atveju Lietuva būtų operatyviai ginama.

„Valstybinėms institucijoms ir kritinės infrastruktūros valdytojams valstybė yra aiškiai nurodžiusi, ką jie turi padaryti stiprindami savo sistemų saugą. Tačiau ne visiems tie nurodymai rūpi ir tai rodo pastarųjų metų incidentai, - pastebi V. Benetis. - Manau, Lietuvoje dar trūksta supratimo, kad už kibernetinę saugą organizacijoje atsako vadovybė, nes netinkamai apsaugota ir neprižiūrima informacinė infrastruktūra kenkia organizacijos veiklai ir reputacijai, ypač jei tokiai organizacijai Lietuvos piliečiai ar įmonės patiki saugoti ir tvarkyti savo duomenis.“ Na, o privačios įmonės, kurios nėra reguliuojamos ir kurioms valstybės pagalba nėra teikiama, pasak V. Benečio, turi suprasti, kad savo sauga jos turi rūpinti pačios.

„Nieko nedarymas nėra išeitis, nes tik laiko klausimas, kada įsilaužėliai pateks į jų sistemas, pavogs ar užšifruos jautrius duomenis, sutrikdys sistemų veiklą. Tai ves prie finansinių nuostolių, reputacijos problemų“, - įspėja NRD CS vadovas ir primena, kad kiekviena įmonė turi laikytis elementarių kibernetinės higienos principų: naudoti patikimus slaptažodžius, reguliariai atnaujinti antivirusinę, operacinę ir programinę įrangą, periodiškai atlikti saugumo skenavimus ir mokyti savo žmones, o dirbančios su jautriais finansiniais, verslo ar asmens duomenimis organizacijos privalo diegti ir papildomas saugos priemones.

NKSC prognozėmis, 2017 m. tikslinių kibernetinių atakų skaičius Lietuvoje toliau didės, o su didžiausia išpuolių grėsme šiemet susidurs energetikos ir transporto sektoriaus įmonės.




Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Vilkaviškyje kursis Prekybos, pramonės ir amatų rūmų atstovybė
* Trumpoje gatvėje – ilga nesutarimų gija
* Vis daugiau vilkaviškiečių atranda kalanetikos naudą
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar rūpinatės savo įvaizdžiu socialiniuose tinkluose?
Informaciją skelbiu apgalvotai.
Dėl to visai nesuku galvos.
Neturiu socialinio tinklo paskyros.



Kalbos patarimai

Ar taisyklinga „priimti dėmesin (domėn)“?
Ne, nes tai yra nevartotinas vertinys. Ne priimti dėmesin (domėn), o atsižvelgti, turėti galvoje, omenyje.



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas