|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
| ||||||||||||||
Siūlykite temą
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
|
„Santaka“ / 2006-09-29 15:43
Globos grupės vyr. auklėtoja V.Kukaitienė, nuolat prižiūrinti Austėją, džiaugėsi, jog mergaitė graži, sveika ir linksma.Autorės nuotr. Eglė KVIESULAITIENĖ
24-erių metų Robertą Plechavičiūtę, kaip ir daugelį panašaus plauko asmenų, vis gelbėjo įstatymai. Mat moteris buvo dviejų mažamečių dukrelių mama. Tokiomis įstatymų lengvatomis visą gyvenimą naudojosi ir Robertos motina Dalia Mackeliūnienė. Pažįstami mano, jog asocialaus gyvenimo vingiuose paklydusi Dalia kalta ir dėl taip susiklosčiusio dukters gyvenimo. Pati per degtinę šviesios dienos nematanti penkiasdešimtmetė sąlygas girtauti sudarė ir kartu gyvenusiai dukteriai Robertai bei įpratino ją nejausti atsakomybės. Mat tokiais pasirūpina valstybė. Dalia Mackeliūnienė beveik prieš dešimtmetį gavo puikų keturių kambarių butą naujausiame Vilkaviškio daugiaaukštyje. Gyvenamąjį plotą tris vaikus tuomet auginusiai moteriai davė rajono Savivaldybė. Jauniausiajam sūneliui tuomet buvo tik ketveri, o Robertai – penkiolika. Tačiau puikios gyvenimo sąlygos greitai buvo paverstos landyne. Erdviame bute nuolat lankėsi asocialių asmenų kompanijos, keitėsi moters sugyventiniai, kurių vienu metu būdavo net po kelis, alkoholis surydavo už vaikus mokamas pašalpas. Netrukus dėl besikaupiančių skolų buvo atjungta elektra, tad ir linksmoms kompanijoms, ir pamokas ruošiantiems Dalios vaikams prisiėjo tenkintis žvakių šviesa. Šiuo metu šilumos tiekėjams, atliekų vežėjams, Savivaldybei šeima skolinga per 30 tūkst. litų. Kiek tektų prisiteisti už šaltą bei karštą vandenį, tiekėjai nežino, nes niekada nematė šio buto skaitiklių parodymų. Tačiau tai – tik „nereikšmingos detalės“ Robertos ir jos mamos buityje. Prieš keletą metų, matyt, ieškodama galimybių sprukti nuo alkoholyje skandinamo gyvenimo, nepilnametė Roberta susipažino su devyneriais metais vyresniu pilviškiečiu Virgiumi. Gimęs jausmas buvo abipusis, kaip ir polinkis lankytis abejotinose kompanijose bei svaigintis. Virgiaus mama pamena, jog iš pradžių Roberta jai atrodė normali mergina, ateidavo į svečius, bendraudavo. Kai prieš ketverius metus gimė pirmoji dukrelė, jauna moteris ja rūpinosi, tvarkė nedidelį Virgiaus tėvų nupirktą butą. Bet netrukus gyvenimas ėmė ristis žemyn – jauna mama girtavo, į abejotinos reputacijos draugų kompanijas kartu tempėsi ir mažytę dukrelę. Pirmą kartą į Kybartų globos grupę Robertos vyresnėlė Laura (mergaitės vardas pakeistas) pateko prieš dvejus metus. Tuomet išgertuvių metu Robertą peiliu subadė draugė, mat moterys susikivirčijo dėl dėmesį ne tai rodžiusio vyriškio. Globos grupės pedagogės pamena, jog pirmąkart Laura pas juos buvo neilgai. Roberta tuomet rūpinosi ir prašė, kad jai atiduotų dukterį. Ji norėjo, kad globos grupėje mergaitę paglobotų tik iki tol, kol sugis peilio dūrių žaizdos. Tuomet, nuvykusios apžiūrėti gyvenimo sąlygų, Vaiko teisių apsaugos tarnybos pareigūnės bei globos grupės auklėtojos namus rado tvarkingus, švarius. Nusiraminusios pareigūnės Laurą parvežė namo. Tačiau Robertos gyvenimas tuomet jau riedėjo degradavimo pakalnėn. Dukrą Roberta vis dažniau palikdavo Virgiui ar tėvukams, o pati dingdavo kelioms paroms. Dėl tokio staigaus nuopuolio Pilviškių seniūnijos darbuotojai kaltina ne tik pačią moterį, bet ir jos motiną. Mat dukters šeimos aplankyti iš Vilkaviškio atvykdavusi Dalia Mackeliūnienė svečiuose nepasirodydavo be butelio. Pernai gruodį Roberta pagimdė antrą dukrelę. Kas jos tėvas, žino tik pati moteris. Mat pirmosios dukrelės tėvystę pripažįstantis Virgis antrosios sava nelaiko. Nuolat dingdavusią savo moterį vyras kaltina neištikimybe. Antrąkart tapusi mama, Roberta gyvenimo būdo nepakeitė. Kūdikį ji tempdavosi į girtaujančias kompanijas arba palikdavo sugyventiniui. Tačiau prieš porą mėnesių dažnokai kumščiu sugyventinę paauklėdavusio vyro kantrybė išseko ir jis Robertą išvijo iš savo namų. Jauna moteris grįžo į Vilkaviškį pas mamą. Prie įvairių iš D.Mackeliūnienės namų sklindančių garsų įpratę kaimynai iš pradžių nekreipė dėmesio girdėdami kūdikio verksmą. Tačiau kai garsai nesiliovė antrą parą, žmonės iškvietė policiją. Į dažnai nerakinamus namus patekę pareigūnai nustėro. Po baisų, nenusakoma smarve pradvisusį butą lakstė du šunys, o lovoje gulėjo ir verkė paliktas kūdikis. Suaugusiųjų namie nebuvo. Mažoji Austėja (mergaitės vardas pakeistas) buvo skubiai nugabenta į ligoninę. Vaikų ligų skyriaus medikės, apžiūrėjusios mergytę, nustatė, kad ji sveika, tik labai alkana. Dieną ligoninėje praleidusi ir godžiai kūdikių maistą valgiusi devynių mėnesių Austėja kitą dieną buvo išvežta į Kybartų globos grupę. Jos mamai laikinai apribota teisė į dukterį. Pareigūnai susirūpino ir vyresnėlės, ketverių metukų Lauros likimu. Dokumentus, jog augins savo dukterį, pasirašė jos tėtis, tačiau iš tiesų Laurutė auga tvarkinguose rūpestingų tėvukų namuose. Roberta vaikų nepasigedo. Aplankyti mažylės į Kybartus ji atvyko bemaž po dviejų savaičių. Anot globos grupės darbuotojų, jauna moteris buvo įkaušusi, drauge su ja buvo naujas „draugas“. Pedagogės neblaiviai moteriai bendrauti su kūdikiu neleido. Jos Robertai dukrelę parodė per langą ir paėmė atvežtus bananus. Daugiau „mamytė“ Kybartuose nebepasirodė. Austėja dabar rūpinasi valdiška įstaiga. Panešioti dukterėčios kartais atbėga ir globos grupėje gyvenantis trylikametis Robertos brolis. Neapsikentusios dėl asocialaus D.Mackeliūnienės gyvenimo, paauglį į Kybartus prieš keletą mėnesių išvežė Vaiko teisių apsaugos tarnybos pareigūnės. Į senelių namus aplankyti vyresnėlės dukrelės Roberta taip pat buvo atvykusi. Išsigandusi mergaitė nenorėjo eiti pas mamą, su ja bendrauti. Kai Laurutė atsisveikindama nebučiavo mamos, ši įpykusi kumštelėjo mergaitei į pašonę. Tuo baigėsi jų pasimatymas. Pedagogai ir pareigūnai abejoja, ar jauna moteris sugebės pakilti iš nuopuolio duobės, tad vargiai kada beatgaus savo dukteris. Aiškus dalykas, kad netekus socialinių pašalpų už vaikus, pragyvenimu teks rūpintis pačiai. Pačiai teks susirasti ir būstą. Mat Savivaldybė kreipėsi į teismą, kad D.Mackeliūnienė ir kiti erdviame, bet kraupiai apleistame bute gyvenantys asmenys būtų iškeldinti. Nebelikus jame gyvenančių nepilnamečių vaikų, jų tėvams įstatymas išlygų nenumato. Publikuota: 2006-09-29 15:43:20 Komentarai:Jūs naršote standartinę svetainės versiją. Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
|
Šiame numeryje
* Kultūros darbuotojų dieną – ąžuolas Dainų šventei * Senjorė ligoninės slaugę apkaltino smurtu * Rūta Žilionytė: „Dainavimas – dalis manęs“ Laikraštis leidžiamas antradieniais ir penktadieniais.
|
||||||||||||
|