„Santaka“ / Žvilgsnis

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis


Orai Vilkaviškyje


Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

Skelbimų kol kas nėra. Atsiųskite savo skelbimą! (Kaina - 2 €)


Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2006-09-29 15:36

Dalinkitės:  


Žvilgsnis

Eglė MIČIULIENĖ

Vis mokomės



Važiuojant pro Uosijos mišką, į akis krito nesena miško biržė. Iškirstas didžiulis plotas, tik lyg retutė tvora pakrašty siūruoja keletas medžių.

Paklausiau apie tai miškininkų. Tačiau jie nuramino – viskas gerai. Tai – valdiškas plotas, o jis kertamas ypač atsakingai, pagal visas taisykles. Medžių bioįvairovei palikta tiek, kiek reikia.

Pasak miškotvarkos žinovų, daug metų miškai Lietuvoje buvo kertami pagal vokiškas technologijas. Pasirodė, kad jos netobulos. Tad jų atsisakėme ir pasekėme švedais. Anksčiau sutręšusius, supuvusius medžius reikėdavo iš biržės išgabenti, dabar jie paliekami vabalams ir kitiems smulkiems padarėliams veistis.

Taip ir mokomės – čia iš vienų, čia iš kitų. Tuo tarpu statistika rodo, kad dabar iškertama dvigubai daugiau miškų negu, pavyzdžiui, prieš dvidešimt metų.

Profesoriai, miškininkai, žalieji ginčijasi dėl miškų kirtimų ir net jų skaičiavimo metodikos. Vieni giriasi, kad miškų plotai po truputį didėja. Kiti pyksta, jog tuoj nebeliks senų miškų – vien kirtimai ir jaunuolynai.

Miškininkų teigimu, Lietuvoje miškų kirtimai tesudaro 60 proc. metinio prieaugio. Skandinavijos šalyse – daugiau nei 75 proc. Jei gerai mokysimės, pralenksime ir skandinavus. Tiesa, jie jau susigriebę tausoti savo miškus, bet į svetimų šalių, tarp jų – ir Lietuvos, medieną nespjauna.

Mokomės visko – iš visų.

Mokomės iš plataus pasaulio tręšti daržoves, purkšti vaisius, valgyti genetiškai modifikuotą maistą (mokytumėmės valgyti ekologiškus produktus, bet dar neišmokome tiek pasistorinti piniginių). Teko skaityti apie mokslininkų atliktus bandymus: jie genetiškai modifikuotomis bulvėmis ir sojomis maitino žiurkes. Rezultatas: dėl kepenų ir virškinamojo trakto pažeidimų žuvo per 50 proc. gimusių žiurkiukų, o kiti buvo daug silpniau išsivystę nei šerti nemodifikuotu pašaru.

O mes mokomės toliau.

Iš danų mokomės aplinkosaugos ir ūkininkavimo. Iš švedų – aktyviosios rinkodaros. Iš visų skandinavų – feminizmo. Iš prancūzų – žmogaus teisių gynimo. Iš austrų, vokiečių, olandų – švietimo sistemos subtilybių.

Televizininkai kurti populiarias (tai nereiškia – geras) laidas mokosi iš viso Vakarų pasaulio.

Vaikai irgi mokosi – visko.

Neseniai pašiurpino išgirsta istorija, kaip dvi vienuolikmetės mokykloje vaidino lesbietes ir bučiavosi kitų vaikų akivaizdoje. Bendraklasių nuomone, jos – ne „tokios“, tik norėjo būti populiarios... Pagal „vakarietiškas technologijas“.

Nesu prieš pažangą – patirtis visuomet gerai. Sveika pasimokyti iš protingesnio. Tik kaip čia neapsirikus, kur – ta tikroji išmintis?

...Bevaikščiojant po gražų, prabėgusiais amžiais dvelkiantį Briuselio senamiestį, kojos pavargsta nuo nelygaus akmeninio grindinio. Klesteliu šalikelėj ir... vos ne į šuns paliktą „dovanėlę“. O jų, beje, čia ne taip jau ir mažai.

Suglumusi galvoju: taigi mokėmės, kad reikia su krepšeliu paskui savo augintinį vaikščioti. Kaip visoje Europoje. Še tau ir mokslai...



Publikuota: 2006-09-29 15:36:48

Komentarai:





Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?



Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Naujas komisariato vadovas Suvalkijoje jaučiasi savas
* NŽT specialistai teisinosi ir prašė supratimo
* Turizmas Vištytyje: kaip laikosi gražiausias rajono kampelis?
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Paskutinį kovo sekmadienį bus įvestas vasaros laikas. Teks anksčiau keltis, bet vakarais bus ilgiau šviesu. Ar laukiate to?
Taip.
Ne.
Man jokio skirtumo.
Vasaros laikas galėtų būti visada.



Kalbos patarimai

Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2024 Visos teisės saugomos. Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai