Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimų kol kas nėra. Atsiųskite savo skelbimą! (Kaina - 2 €)
Redakcijos darbo laikas: Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
|
„Santaka“ / 2006-09-29 15:36
Žvilgsnis
Eglė MIČIULIENĖ
Vis mokomės
Važiuojant pro Uosijos mišką, į akis krito nesena miško biržė. Iškirstas didžiulis
plotas, tik lyg retutė tvora pakrašty siūruoja keletas medžių.
Paklausiau apie tai miškininkų. Tačiau jie nuramino – viskas gerai. Tai – valdiškas
plotas, o jis kertamas ypač atsakingai, pagal visas taisykles. Medžių bioįvairovei palikta
tiek, kiek reikia.
Pasak miškotvarkos žinovų, daug metų miškai Lietuvoje buvo kertami pagal vokiškas
technologijas. Pasirodė, kad jos netobulos. Tad jų atsisakėme ir pasekėme švedais. Anksčiau sutręšusius, supuvusius medžius reikėdavo iš biržės išgabenti, dabar jie paliekami
vabalams ir kitiems smulkiems padarėliams veistis.
Taip ir mokomės – čia iš vienų, čia iš kitų. Tuo tarpu statistika rodo, kad dabar
iškertama dvigubai daugiau miškų negu, pavyzdžiui, prieš dvidešimt metų.
Profesoriai, miškininkai, žalieji ginčijasi dėl miškų kirtimų ir net jų skaičiavimo
metodikos. Vieni giriasi, kad miškų plotai po truputį didėja. Kiti pyksta, jog tuoj nebeliks
senų miškų – vien kirtimai ir jaunuolynai.
Miškininkų teigimu, Lietuvoje miškų kirtimai tesudaro 60 proc. metinio prieaugio.
Skandinavijos šalyse – daugiau nei 75 proc. Jei gerai mokysimės, pralenksime ir skandinavus. Tiesa, jie jau susigriebę tausoti savo miškus, bet į svetimų šalių, tarp jų – ir Lietuvos,
medieną nespjauna.
Mokomės visko – iš visų.
Mokomės iš plataus pasaulio tręšti daržoves, purkšti vaisius, valgyti genetiškai
modifikuotą maistą (mokytumėmės valgyti ekologiškus produktus, bet dar neišmokome
tiek pasistorinti piniginių). Teko skaityti apie mokslininkų atliktus bandymus: jie genetiškai modifikuotomis bulvėmis ir sojomis maitino žiurkes. Rezultatas: dėl kepenų ir virškinamojo trakto pažeidimų žuvo per 50 proc. gimusių žiurkiukų, o kiti buvo daug silpniau
išsivystę nei šerti nemodifikuotu pašaru.
O mes mokomės toliau.
Iš danų mokomės aplinkosaugos ir ūkininkavimo. Iš švedų – aktyviosios rinkodaros. Iš
visų skandinavų – feminizmo. Iš prancūzų – žmogaus teisių gynimo. Iš austrų, vokiečių,
olandų – švietimo sistemos subtilybių.
Televizininkai kurti populiarias (tai nereiškia – geras) laidas mokosi iš viso Vakarų
pasaulio.
Vaikai irgi mokosi – visko.
Neseniai pašiurpino išgirsta istorija, kaip dvi vienuolikmetės mokykloje vaidino
lesbietes ir bučiavosi kitų vaikų akivaizdoje. Bendraklasių nuomone, jos – ne „tokios“, tik
norėjo būti populiarios... Pagal „vakarietiškas technologijas“.
Nesu prieš pažangą – patirtis visuomet gerai. Sveika pasimokyti iš protingesnio. Tik
kaip čia neapsirikus, kur – ta tikroji išmintis?
...Bevaikščiojant po gražų, prabėgusiais amžiais dvelkiantį Briuselio senamiestį, kojos
pavargsta nuo nelygaus akmeninio grindinio. Klesteliu šalikelėj ir... vos ne į šuns paliktą
„dovanėlę“. O jų, beje, čia ne taip jau ir mažai.
Suglumusi galvoju: taigi mokėmės, kad reikia su krepšeliu paskui savo augintinį
vaikščioti. Kaip visoje Europoje. Še tau ir mokslai...
Publikuota: 2006-09-29 15:36:48
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją. Perjungti į mobiliąją versiją?
|
* Naujas komisariato vadovas Suvalkijoje jaučiasi savas * NŽT specialistai teisinosi ir prašė supratimo * Turizmas Vištytyje: kaip laikosi gražiausias rajono kampelis? Laikraštis leidžiamas antradieniais ir penktadieniais.
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“? Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Statistika
|