„Santaka“ / Globos namai nori darniai sugyventi su artimais kaimynais

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda 1 t talpos konteinerį metaliniame rėme su išleidimo čiaupu ir jo prailginimu (45 Eur), tokį pat konteinerį be metalinio rėmo (15 Eur). Tinka vandeniui ar kurui laikyti. Gali atvežti. Tel.: 8 686 98 506, 8 686 98 503.
Galioja iki: 2018-09-29 09:19:34

Brangiai išsinuomotų žemės ūkio paskirties žemės. Tel. 8 624 12 402.
Galioja iki: 2018-09-30 10:57:07

Parduoda kiaulę skersti. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2018-10-01 11:50:58



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2017-04-26 17:05

Dalinkitės:  


Didvyžių socialinės globos namų bendruomenės ir aplinkinių vietovių atstovai buvo susirinkę į pirmąjį bendrą pokalbį apie problemas.

Autorės nuotr.


Globos namai nori darniai sugyventi su artimais kaimynais

Renata VITKAUSKIENĖ

Didvyžių socialinės globos namuose buvo surengta diskusija „Globos namų gyventojas – pilnavertis bendruomenės narys“. „Aplinkinės bendruomenės nežino, kokiais rūpesčiais mes gyvename, o mums stinga informacijos, kaip globos namų gyventojai elgiasi kaimuose“ – tokia išvada įstaigą paskatino susikviesti artimiausius kaimynus.



Stengiasi integruotis

Šalyje vykstantis institucinės globos pertvarkos procesas dar nepažengęs tiek, kad tam tikra dalis žmonių, turinčių proto negalią ar psichinių sutrikimų, gyventų ir kuo daugiau paslaugų gautų bendruomenėje. Kol kas tai yra siekiamybė. Vis dėlto ryšių su arčiausiai esančių vietovių žmonėmis globos namų gyventojai turėjo visada, turi ir dabar. Tiesa, ne visais atvejais kontaktai palieka tik geras emocijas ir patiems įstaigos gyventojams, ir gretimų kaimų žmonėms. Kai kurių problemų kyla tiesiog dėl nežinojimo.

„Kol nėra dialogo, nė vieni nežinome realios situacijos. Aplinkinės bendruomenės nežino, kokias rūpesčiais mes gyvename, o mums stinga informacijos, kaip globos namų gyventojai elgiasi kaimuose“, – kalbėjo socialinio darbo padalinio vedėja Renata Mališkienė.

Tai įvertinus globos namuose pirmą kartą surengta vieša diskusija, siekiant su visuomene aptarti problemas, kurių kyla įstaigai rūpinantis žmonėmis, turinčiais negalią, ir išklausyti artimiausius kaimynus – gretimų kaimų žmones.

Organizatoriams buvo kiek apmaudu, jog į pirmąjį tokio pobūdžio renginį atvyko tik asmeniškai kviesti vietovių atstovai: Klausučių seniūnijos seniūnė, Sūdavos ir Teiberių seniūnaitijų seniūnaičiai. Diskusijos iniciatoriai tikėjosi sulaukti dvasininkijos ir policijos atstovų, Klausučių seniūnijos gyventojų. Įstaigai atstovavo jos vadovai, administracijos ir kiti darbuotojai, globos namų tarybos nariai.

„Norime artimesnio, šiltesnio kontakto su aplinkinių bendruomenių gyventojais. Tikimės, kad šitas susitikimas bus žingsnelis link bendradarbiavimo pradžios“, – vylėsi Didvyžių socialinės globos namų direktoriaus pavaduotoja socialiniam darbui Ona Budrienė.

„Siekiame suteikti visuomenei tam tikros informacijos apie globos namuose galiojančią tvarką, gyventojų teises ir pan.“, – kalbėjo direktorius Rimvydas Žiemys. Jis akcentavo, jog globos namų gyventojų teisės turi būti užtikrinamos remiantis įstatymais, kaip ir visų kitų visuomenės narių. Pasak vadovo, valstybinė įstaiga, siekdama darnos, stengiasi integruotis į bendruomenę, išvengti atskirties, rasti sąlyčio taškų.



Esminės problemos

O. Budrienė išskyrė keturias temas, į kurias pasigilinti planuota per diskusiją. Neatvykus kviestiems pranešėjams pora problemų – globos namų gyventojų dalyvavimas parapijos gyvenime (elgesys ir dalyvavimas mišiose, tvarkant bažnyčios aplinką) bei įstaigos gyventojų ir kaimo bendruomenių narių saugumas jiems bendraujant artimoje aplinkoje, viešose vietose – buvo tik glaustai pristatytos.

Kiti du klausimai: gyventojų išvykimas iš įstaigos bei kontaktai su jaunimu – diskusijoje aptarti išsamiai.



Prašo informuoti apie apsilankiusius žmones

Dalis globos namų gyventojų turi teisę pagal tam tikrą tvarką išvykti iš įstaigos. Kai kurie asmenys tą padaro savavališkai, tad tokiais atvejais darbuotojų atsakomybės laukas plečiasi, situaciją kontroliuoti nėra paprasta. Kiekvienas veiksnus gyventojas iš globos namų gali išvykti tam tikram laikui, tačiau kad ir kokios trukmės išvyka būtų, visais atvejais išvykstančiajam būtinas leidimas. Jį globos namų gyventojas, esantis ne įstaigoje, privalo turėti su savimi ir paprašytas parodyti. Leidime nurodoma, kur konkrečiai asmuo vyksta, įstaigos telefonai, kurių gali prireikti, jeigu žmogui staiga sutriktų sveikata ar ištiktų kita bėda.

„Norėtume glaudesnio bendradarbiavimo, grįžtamosios informacijos iš kaimų žmonių, pas kuriuos lankosi globos namų gyventojai. Pasikeitę telefonų numeriais ir mes, ir įstaigos žmogų priėmęs kaimo gyventojas būtume ramesni. Savavališkai pasišalinusio globos namų gyventojo yra ir bus ieškoma aplinkiniuose kaimuose, pasitelkiama policija. Ko gero, tokie darbuotojų ir pareigūnų vizitai į privačių asmenų valdas jų šeimininkams malonūs nebūtų, tad geriau palaikyti ryšį ir užbėgti nemalonumams už akių. Į policiją kreiptis mes galime greitai, tačiau pirmiausia norisi apie problemas pasišnekėti kaimyniškai“, – akcentavo O. Budrienė.



Negražūs sandoriai

Nors įstaiga žino ne vieną gražų bendravimo su globos namų gyventojais pavyzdį, dėl neįsigilinimo į situaciją, o kitą sykį – iš noro pasipelnyti, pasinaudoti atsiranda ir „šaukštas deguto“.

Pavyzdžiui, žmonės, pas kuriuos užsuka globos namų gyventojai, ne visada žino ir įvertina, jog svečias vartoja vaistus, tad įpila jam alkoholio, o tai yra tikrai pavojinga.

Globos namų gyventojai patys papasakoja apie „sandorius“ su prekybininkais. Norėdami neprarasti pirkėjo, kai kurie verslininkai sutaria, jog globos namų gyventojas pas juos paliks savo banko kortelę, nuo kurios reikalui esant bus nuskaityta pinigų, pavyzdžiui, už alų. Įstaiga negali uždrausti veiksniam asmeniui laisvai naudotis savo banko kortele, o pardavėjai, aptarnaudami iš globos namų atėjusį klientą, siūlo tokią „paslaugą“, apie kurią tikrai nedrįstų nė užsiminti kitam pirkėjui. Negana to, būna atvejų, kad išgėręs skolon duotą alaus butelį grąžindamas pardavėjui tarą toks klientas atgauna ne 10 centų – jam atlyginama cigarete, greičiausiai – kontrabandine.

Kalbėtasi ir apie kaimo bendruomenių jaunimo laisvalaikį, prie globos namų leidžiamą kartu su įstaigos gyventojais. Šitą dalyką socialinio darbo padalinio vedėja R. Mališkienė įvardijo sezoniniu rūpesčiu, mat globos namų teritorija jauno amžiaus svečius pradeda traukti atšilus orams.

„Vis dėlto tai yra tų vaikų tėvų požiūrio problema. Įstaigos kieme turime tvenkinį. Nors globos namų teritorija nėra viešoji erdvė, čia renkasi meškerioti tikrai nedideli vaikai, žvejukai. Už jų saugumą prie vandens įstaiga nėra atsakinga“, – vildamasi didesnio tėvų dėmesio kalbėjo R. Mališkienė.

Esama ir tikrai gėdingo svečių elgesio pavyzdžių – tiesa, jie nėra kasdieniai, greičiau kraštutiniai. Pavyzdžiui, jauniems svečiams perparduodami, mainomi vertingi daiktai. Aišku, jog šitie sandoriai vyksta globos namų gyventojų nenaudai: jaunuolis už 20 eurų nusiperka naują kompiuterį, naują telefoną įsigyja už 5 eurus. „Negi tėvams nekyla klausimų, iš kur jų vaikas gavo brangų daiktą?“ – kalbėjo darbuotoja.

Be to, vakarais, poilsio dienomis globos namų teritorijoje susirinkę paaugliai telefonais filmuoja gyventojus, paskui vaizdus rodo mokykloje. Jaunuoliai, jų tėvai turėtų žinoti, kad už tai yra baudžiama įstatymų nustatyta tvarka.

Globos namų gyventojai patys negeba įvertinti, kokį elgesį gali leisti. Atsiranda, kas tuo piktnaudžiauja. Esama atvejų, kai iš globos namų išvykusiomis merginomis seksualiai naudojasi vyrai. Tokios situacijos dar ir filmuojamos, paskui rodomos kitiems.

Apie minėtas problemas išgirdę diskusijos dalyviai pateikė minčių, kaip būtų galima bandyti keisti situaciją. Siūlyta prašyti policijos, kad vakarais ar poilsio dienomis ir gretimuose kaimuose, ir įstaigos prieigose dažniau pasižvalgytų budintis policijos ekipažas. Taip pat iškelta idėja bendradarbiaujant su mokykla problemas aptarti sykiu su pedagogais arba visuotiniame tėvų susirinkime.






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Išrinkti geriausi „Metų ūkiai“
* Svečiui iš Vokietijos įteiktos Garbės piliečio regalijos
* Neišmokiusi veltėdžių gyventi visuomenė moka dvigubai
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar kada nors esate nukentėjęs nuo vagių?
Taip, patyriau didelių nuostolių.
Niekada su vagystėmis nesusidūriau.
Nukentėjau nežymiai.
Esu apsidraudęs, todėl jaučiuosi saugiau.



Kalbos patarimai

Ar galima „dirbti pareigose“?
Daiktavardis pareigos žymi darbo ar tarnybos vietoje turimą statusą, bet ne pačią vietą, todėl vietininkas pareigose nevartotinas, pvz.: Jis dirba direktoriaus pareigose (taisoma yra direktorius, dirba direktoriumi, eina direktoriaus pareigas).


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas