„Santaka“ / Kooperatyvo atstovai: pieno Lietuvoje visada reikės

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda naujus klausos aparatus, kraujospūdžio matuoklius (40 Eur). Tel. 8 670 99 923.
Galioja iki: 2018-09-20 09:59:47



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2017-04-24 16:03

Dalinkitės:  


ŽŪK „Pienas LT“ gamybos patalpas rajono ūkininkams aprodė čia dirbantis buvęs vilkaviškietis Juozas Šneideris (penktas iš kairės).

Autoriaus nuotr.


Kooperatyvo atstovai: pieno Lietuvoje visada reikės

Andrius GRYGELAITIS

Būrys aktyviausių Vilkaviškio rajono pieno gamintojų lankėsi neseniai visu pajėgumu pradėjusioje veikti ŽŪK „Pienas LT“ gamykloje. Po šio vizito keletas žemdirbių teigė rimtai svarstantys galimybę tapti šio kooperatyvo nariais.



Sulaukė susidomėjimo

„Kaimo reikalų komitete nuolat sulaukiame klausimų apie „Pienas LT“ veiklą bei galimybę tapti šio kooperatyvo nariais. Nusprendėme patys nuvažiuoti ir savo akimis pamatyti, kaip vykdoma produktų gamyba, susitikti su kooperatyvo vadovais, išgirsti jų pasiūlymus, sužinoti ateities perspektyvas“, – kalbėjo rajono Tarybos narys, Kaimo reikalų komiteto pirmininkas ir didžiausias rajone pieno gamintojas Arvydas Šlivinskas.

Būtent Kaimo reikalų komiteto, Savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus bei Lietuvos pieno gamintojų asociacijos Vilkaviškio skyriaus iniciatyva ir buvo surengta ši išvyka.

Rajono ūkininkai susitiko su ŽŪK „Pienas LT“ pieno pirkimo bei žaliavų padalinio vadovais Genadijumi Vorobjovu ir Ryčiu Budriu, taip pat – su gamybos vadovo pareigas einančiu buvusiu vilkaviškiečiu Juozu Šneideriu.

Rajono pienininkams pristatyta įmonės veikla bei gaminama produkcija, ūkininkai supažindinti su gamybos technologijų įrenginiais ir laboratorijomis.

Mūsiškiai „Pieno LT“ atstovams uždavė daug klausimų, dalijosi savo pastebėjimais. Žemdirbius labiausiai domino pieno kainos bei jų nustatymo kriterijai, sąlygos, kurias reikia įvykdyti norint tapti kooperatyvo nariais, ateities perspektyvos ir įmonės vizijos.



Kitokie produktai

Šiuo metu ŽŪK „Pienas LT“ atstovauja daugiau nei 210 pieno ūkių. Per dieną įmonėje perdirbama apie 400 tonų pieno, tačiau dabartiniai pajėgumai leistų perdirbti net iki 650 tonų. Ateityje planuojama dar labiau plėstis ir kasdien perdirbti po 1200 tonų žaliavos. Tai būtų beveik trečdalis Lietuvoje pagaminamo pieno. Šiuo metu įmonėje dirba apie 170 darbuotojų.

„Didžiausiu pajėgumu tikimės pradėti dirbti 2020 metais. Aišku, kad vien Lietuvoje gaunamos pieno žaliavos mums nepakaks, todėl viliamės plėstis į kitas Baltijos šalis – Latviją bei Estiją. Dėl šios priežasties turime ir tarptautinį „BaltMilk“ pavadinimą“, – sakė G. Vorobjovas.

Anot jo, šiuo metu Lietuvoje gaunama tik 80 proc. visiems šalies perdirbėjams reikiamo pieno kiekio.

„Galiu užtikrinti, jog pieno mūsų šalyje visada reikėjo ir visada reikės. Kai kurie perdirbėjai grasina, kad jie gali pieno atsivežti iš kitur, bet taip jie tik manipuliuoja žmonėmis. Be tiekėjų žlugtų ir perdirbėjai. Apskritai, pasaulyje per pastarąjį dešimtmetį žmonių padaugėjo maždaug milijardu. Aišku, keičiasi maisto vartojimo įpročiai, tad dėl tam tikrų pokyčių rinkoje mes negaminame tos produkcijos, kurią gamina kiti šalies perdirbėjai. Mūsų produktai yra skirti segmentinei rinkai“, – sakė G. Vorobjovas.



Vos kelios pasaulyje

Praėjusiais metais Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje pradėjusi veikti „Pienas LT“ gamykla iš pradžių perdirbo pieną į grietinėlę, išrūgas, kazeiną, laktozę ir pieno baltymų koncentratą. Nuo šių metų sausio įmonė pradėjo gaminti ir kitus aukštos pridėtinės vertės sausus pieno produktus, skirtus išimtinai eksporto rinkoms. Įmonėje gaminama produkcija naudojama kepiniuose, kituose pieno produktuose (pvz., sūriuose), maisto papilduose, netgi vaistų gamyboje. Tokio tipo gamyklų kaip „Pienas LT“ visame pasaulyje yra vos kelios.

„Kol kas tik bandome užsitarnauti gerą vardą. Mūsų rinkos – gerokai nutolusios nuo Lietuvos. Deramės su kinais, japonais, Afrikos šalių atstovais. Vis dėlto tai labai ilgas procesas. Apskritai, ūkininkų kooperatyvo pastatyta gamykla – perversmas ne tik Lietuvos, bet ir Baltijos valstybių istorijoje“, – sakė R. Budrys.



Kooperacija nepavyko

Tiek R. Budrys, tiek kiti „Pieno LT“ atstovai ragino vilkaviškiečius prisidėti prie šio kooperatyvo. Tiesa, norėdami tai padaryti žemdirbiai turi atitikti tam tikras sąlygas. Visų pirma, prie „Pienas LT“ gali jungtis tik stambesni ūkininkai, per parą galintys parduoti bent 400 kg pieno. Smulkesnieji ūkininkai raginami kooperuotis ir taip vienoje vietoje sukaupti didesnį pieno kiekį. Vis dėlto, anot A. Šlivinsko, kartais susikooperavusius žmones užvaldo emocijos, pavydas ir nemokėjimas džiaugtis geresnėmis sąlygomis.

„Kažkada senais laikais buvau subūręs kone visą kaimą. Kurį laiką mano vardu pieną vežė gal dvidešimt ūkininkų, tik aš susigrąžindavau PVM – tuo metu taip buvo galima. Turėjome net savo pienovežį. Vis dėlto kai kurie žmonės ėmė abejoti tokios kooperacijos nauda ir visi greitai išsiskirstė“, – pasakojo A. Šlivinskas.

Norintieji tapti „Pienas LT“ nariais taip pat turi sumokėti stojimo mokestį, kuris šiandien siekia 177 eurus, ir įnešti pajinį mokestį. Šis priklauso nuo primelžiamo pieno kiekio. Pavyzdžiui, jei ūkininkas per dieną gauna vieną toną pieno, pajinis mokestis siekia apie 48 tūkst. eurų. Tiesa, šią sumą žemdirbiai gali sumokėti ne per vienus metus. Be to, išstodami iš kooperatyvo šiuos pinigus ūkininkai gali atsiimti, o būdami ŽŪK „Pienas LT“ nariai kartu jie yra ir įmonės akcininkai, tad už savo įneštą pajų gauna dividendus.



Rimtai svarsto

Kol kas tarp kooperatyvo narių vilkaviškiečių dar nėra. Vis dėlto greitu metu tai gali pasikeisti. Keletas ūkininkų rimtai svarsto galimybę prisidėti prie „Pieno LT“. Tiesa, dalį iš jų kol kas stabdo tai, jog bendrovė pieną pasiima tik kas antrą parą, todėl tektų įsigyti papildomos šaldymo įrangos.

„Dar rugpjūtį su kolegomis kalbėjome, kad reikia iš solidarumo su kitais ūkininkais tapti „Pieno LT“ nariais. Čia – daugiau stabilumo, žemdirbiai kainas sužino iš anksto, o to nėra kitose įmonėse. Jau dabar kitur duodamos pasirašyti sutartys, kur nurodoma, jog pieno supirkimo kaina mažės. Apsisprendimą kol kas stabdo tik tai, kad nėra pakankamai šaldytuvų“, – prisipažino 55 karves turintis Matlaukio ūkininkas Stasys Didžiulis.

Jam antrino ir kolega Kęstutis Ališauskas, kuris savo ūkyje laiko 38 karves. Vyras svarsto kooperuotis su S. Didžiuliu ir kartu pristatyti pieną į ŽŪK „Pienas LT“. Anot ūkininko, jau pabodo kitų įmonių melagystės ir ne visada pagrįsti kainų mažinimai.

„Variantą pereiti į „Pienas LT“ svarstau labai rimtai. Yra tam tikrų niuansų, kurie kol kas stabdo. Pavyzdžiui, išlieka klausimas, ar jų dideli sunkvežimiai privažiuotų prie mano valdų. Vis dėlto manau, jog tai išsprendžiama. Vien iš solidarumo su kitais ūkininkais, kurie patys statė gamyklą, ėmė paskolas, reikėtų prisijungti prie jų. Aišku viena: jei ne „Pienas LT“, pieno supirkimo kainos Lietuvoje šiandien būtų mažesnės bent 4–5 centais. Jos kilti ėmė būtent tada, kai pradėjo veikti kooperatyvo gamykla“, – sakė 70 karvių laikantis Bartninkų seniūnijos ūkininkas Albinas Šneideris.

Kiek atsargesnis buvo didžiausias rajono pieno gamintojas A. Šlivinskas, turintis 92 karves. Tiesa, jį stabdo tik tai, jog apskritai pienininkystės perspektyvos Lietuvoje yra neaiškios.

„Būčiau jaunesnis, seniai būčiau ŽŪK „Pienas LT“ nariu. Pienininkystės sektoriuje nėra stabilumo, o daugelis turi įvairių įsipareigojimų, todėl ir bijo naujovių. Be to, šis verslas – nepaveldimas. Mūsų vaikai kad ir dirba žemę, tačiau gyvulininkystės vengia“, – apgailestavo A. Šlivinskas.






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Remonto darbai miesto centre greitai nesibaigs
* Vištytyje viešėjo užsienio šalių diplomatai
* Būsima dizainerė įkvėpimo semiasi Islandijoje
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Kaip vertinate naujuosius Vilkaviškio riboženklius?
Profesionalus darbas.
Vaizdas nuvylė.
Dar nemačiau.
Senieji buvo geresni.



Kalbos patarimai

Nei rinkiminė kampanija, nei priešrinkiminiai pažadai
Iš abstraktų nereikėtų daryti vedinių su priesaga -inis. Taigi turėtų būti ne rinkiminė, o rinkimų apygarda, apylinkė, kampanija, komisija, kova, laida, programa, o priešrinkiminius debatus ar pažadus reikia keisti į debatus prieš rinkimus; pažadus, duotus prieš rinkimus.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas