„Santaka“ / Neinvestuojančiųjų pelną grasina suryti atlyginimai

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda 1 t talpos konteinerį metaliniame rėme su išleidimo čiaupu ir jo prailginimu (45 Eur), tokį pat konteinerį be metalinio rėmo (15 Eur). Tinka vandeniui ar kurui laikyti. Gali atvežti. Tel.: 8 686 98 506, 8 686 98 503.
Galioja iki: 2018-09-29 09:19:34

Brangiai išsinuomotų žemės ūkio paskirties žemės. Tel. 8 624 12 402.
Galioja iki: 2018-09-30 10:57:07

Parduoda kiaulę skersti. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2018-10-01 11:50:58



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2017-04-24 16:01

Dalinkitės:  


Neinvestuojančiųjų pelną grasina suryti atlyginimai

Kristina ŽALNIERUKYNAITĖ

„Swedbank“ bei Kauno prekybos pramonės ir amatų rūmai sukvietė rajono verslininkus į jau tradiciniu tapusį susitikimą.

Šįmet, kaip paprastai, jiems vaizdžiai buvo paaiškintos pagrindinės makroekonomikos tendencijos pasaulyje bei Lietuvoje, atskleisti esminiai socialiniai ir ekonominiai pokyčiai miestų bei rajonų savivaldybėse, aptarti kiti įdomūs dalykai.



Pasaulinė prekyba atsigauna

„Swedbank“ AB Pietų Lietuvos filialo valdytojas Saulius Drasutis daugiau nei valandą labai įdomiai kalbėjo apie ekonominę situaciją visame pasaulyje, Lietuvos vietą bendrame ekonominiame žemėlapyje ir mūsų rajono padėtį šalies kontekste.

Pasak kalbėtojo, pasaulio bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo tempai atsigauna ir pastarosios ekonominės tendencijos – daug geresnės, nei tikėtasi. Pasaulinė prekyba rodo gyvybės ženklus. Vidaus vartojimas gana aktyvus, vartotojų lūkesčiai geri, o štai globalių procesų neapibrėžtumas veikia tarsi perspėjimo švieslentė: „Jei gali investuoti, investuok šiandien.“ Gal todėl nekilnojamasis turtas daugeliui dar atrodo pakankamai saugi investicija šiais neramiais laikais. Tuo tarpu eksportas ir investicijos į gamybą, inovacijas – dar augimo stadijoje. Rizika versle išlieka dėl išorinių faktorių: prekybai įtaką daro politinis nestabilumas, padidėjęs dėmesys saugumo politikai ir globalinės energijos rinkos transformacija.



Lietuvos vieta

Pasak S. Drasučio, investicijų „abstinencija“ jaučiama ir JAV, ir Europoje, ir Lietuvoje. Tiesa, pagal daugelį rodiklių euro zonos ekonomikos ciklas gerokai atsilieka nuo JAV. Nepaisant to, euro zonos gyventojai jaučiasi vis geriau. Prieš porą metų mums buvusi itin svarbi Rusija ekonomiškai atsigauna. Prognozuojama, kad metų pabaigoje pradės augti ir vidaus vartojimas. Mat svarbus šios šalies išteklius – nafta – brangsta. Tiesa, ne itin sparčiai.

O kur visame pasaulio ekonomikos cikle yra Lietuva? Pasak pranešėjo, Lietuvos kaštų konkurencingumas blėsta, į apdirbamąją gamybą investuojama mažokai. Gamybinių pajėgumų panaudojimo lygis – apie 15 proc. Darbuotojų užimtumas pasiekė piką. Prognozuojama, jog šįmet atlyginimų augimas sulėtės, bet išliks spartus.

Apdirbamojoje gamyboje – dar daug resursų investicijoms. Verslas į modernizaciją investuoja mažai, tad verslininkai tampa labai priklausomi nuo darbo jėgos, taip rizikuodami, kad jų pelnus greitai praris... atlyginimai.

Mažmeninei prekybai šįmet prognozuojamas lėtesnis augimas. Didžiausias potencialas jai vystyti – elektroniniai kanalai. Pernai Europoje internetinė prekyba visos vietinės prekybos kontekste sudarė apie 10 proc., o Lietuvoje – vos 3,5 proc.



Nekilnojamasis turtas ir turistai

S. Drasutis analizavo, ar Baltijos šalyse pučiamas naujas nekilnojamojo turto burbulas. Žvelgiant į pliką statistiką, atrodo, jog mūsų šalyje padėtis nėra tokia bloga ir būsto kainos bent jau ne didžiausios: Taline 1 kv. metras būsto kainuoja 1688 eurus, Vilniuje – 1425 eurus, o Rygoje – 955 eurus. Tačiau palyginus, kiek už savo atlyginimą būsto „kvadratų“ gali nupirkti lietuvis, pasidaro graudoka...

Turizmo sritis vis dar kenčia daug pinigų anksčiau Lietuvoje palikdavusių rusų turistų badą, tačiau jų vietą pamažu užpildo vokiečiai. Tiesa, jie nelinkę taip išlaidauti, kaip rusai. Pagal visus rodiklius turizmo sostine drąsiai galima vadinti Druskininkus, greta žengia ir Palanga. Naujai turistų atrastas Birštonas jų srautais jau lenkia Neringą.



Nedarbas ir skolos

Per praeitus metus beveik visose apskrityse nedarbas mažėjo. Pasak S. Drasučio, Marijampolės apskrityje jis laikėsi stabiliai. Kaip ir darbo užmokestis, kuris jau kelerius metus yra vienas mažiausių šalyje. Pagal vidutinį darbo užmokestį savivaldybėse Vilkaviškis – tarp 10 autsaiderių. Su vidutiniu 461 euro atlyginimu mūsų savivaldybė šalyje yra penkta nuo galo. Mažiau gauna tik Radviliškio, Zarasų, Kalvarijos ir Šalčininkų r. savivaldybių gyventojai.

Vilkaviškis kartu su Visaginu bei Alytaus rajonu yra ir tarp blogiausiai vykdančių surinkimą į biudžetus. Geriausiai biudžetus vykdo Palanga, Neringa, Birštonas.

Bendra Vilkaviškio r. savivaldybės skola pernai siekė 4,3 mln., o biudžetas – 29,1 mln. eurų. Tiesa, vis kilusi skolinimosi kreivė jau antrus metus krenta žemyn. Nuo 2015 m. mūsų Savivaldybės skola sumažėjo 0,5 mln. eurų.

Kaip ir verslininkai, taip ir mūsų Savivaldybė dar turi daug erdvės skolinimuisi, tačiau, pasak S. Drasučio, turbūt nesugalvoja, kur investuoti. Todėl kokybiškų investicijų perspektyva rajone – labai didelė.

Tiesa, panaši padėtis ir kitose mažesnėse savivaldybėse. Verslui ir savivaldybėms turbūt trūksta fantazijos. Užtat jos pakankamai turi ūkininkai, mat jie šalyje skolinasi daugiausiai. Ūkiams pernai suteikta apie 366 mln. eurų kreditų. Užpernai skolos siekė 270 mln. eurų.



Įmonių apyvartos

„Swedbank“ ekspertų parengtos skaidrės atskleidžia, kad mūsų rajone verslas laikosi ant smulkių įmonių pečių. Paanalizavus statistiką aišku, jog rajone yra apie 40 proc. įmonių, kurių apyvarta – iki 10 tūkst. eurų per metus, 20 proc. – iki 50 tūkst., 10 proc. – iki 100 tūkst., 20 proc. – iki 500 tūkst. ir po 5 proc. – nuo 0,5 mln. iki 1 mln. bei nuo 1 mln. iki 5 mln. eurų. Įmonių, kurių apyvarta viršytų 10 mln. eurų, mūsų rajone nėra.



Rajono verslas – vienas sau

Susitikti su vilkaviškiečiais buvo atvykusi Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų Verslo plėtros skyriaus vadovė Vera Mileikienė. Kaip ir pernai bei užpernai, ši organizacija kartu su banku stengėsi suburti verslo bendruomenę. Tačiau į šią organizaciją stojančių rajono verslininkų nedaugėja, kaip ir neatsiranda jokios rajono verslininkus vienijančios organizacijos. Nors vietos savivalda yra pagrindinis verslininkų partneris, su kuriuo reikėtų veikti kartu, vis dėlto niekas verslininkų interesų negina ir jiems neatstovauja.

Pasak V. Mileikienės, Lietuvoje yra 5 prekybos, pramonės ir amatų rūmai, kurių veiklos idėja – verslo bei valdžios santalka valstybės klestėjimui. Būtent jie yra pagrindinė verslo savivaldos organizacija regione – tarytum verslininkų savivaldybė. Jos veikla grindžiama realia partneryste tarp organizuotų verslininkų, valdžios ir piliečių. Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmai jungia 420, o visi penki šalyje – per 1600 įmonių. Minėta organizacija sykiu su įmonėmis kasmet įgyvendina 8–10 europinių projektų, yra įstojusi į Europos prekybos ir pramonės rūmų asociaciją.






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Popiežius Pranciškus palaimino Lietuvos žmones
* Vilkaviškio rajone nebelieka migracijos padalinio
* Vizito pas medikus mokestis drausmintų ir mažintų pacientų eiles
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar kada nors esate nukentėjęs nuo vagių?
Taip, patyriau didelių nuostolių.
Niekada su vagystėmis nesusidūriau.
Nukentėjau nežymiai.
Esu apsidraudęs, todėl jaučiuosi saugiau.



Kalbos patarimai

Ką kilnojo – gyrą ar svarstį?
Didelis metalinis rutulys su rankena jėgai ugdyti vadintinas svarsčiu. Taigi stipruoliai varžosi kilnodami svarstį, bet ne gyrą.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas