„Santaka“ / Medžius genėti, sodinti ar pjauti galima tik savame kieme

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda 1 t talpos konteinerį metaliniame rėme su išleidimo čiaupu ir jo prailginimu (45 Eur), tokį pat konteinerį be metalinio rėmo (15 Eur). Tinka vandeniui ar kurui laikyti. Gali atvežti. Tel.: 8 686 98 506, 8 686 98 503.
Galioja iki: 2018-09-29 09:19:34

Brangiai išsinuomotų žemės ūkio paskirties žemės. Tel. 8 624 12 402.
Galioja iki: 2018-09-30 10:57:07

Parduoda kiaulę skersti. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2018-10-01 11:50:58



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2017-04-24 15:57

Dalinkitės:  


Seniūnas Remigijus Kurauskas, pamatęs prie daugiabučio apgenėtą liepą ir po balkonu bei prie konteinerių suverstas šakas, apie tai informavo aplinkosaugininkus.

Autorės nuotr.


Medžius genėti, sodinti ar pjauti galima tik savame kieme

Eglė MIČIULIENĖ

Kiekvienam aišku, kad namą statyti, baseiną kasti ir kita panašia veikla užsiimti galima tik nuosavoje valdoje. Lygiai tas pas galioja ir sodinant, kertant ar genint medžius. Deja, pastaroji taisyklė žmonėms kažkodėl vis dar sunkiai suvokiama.



Prisipažino pats

Kovo pabaigoje važiuodamas per Vilkaviškį miesto seniūnas Remigijus Kurauskas pastebėjo prie pat Statybininkų gatvės, greta buitinių atliekų konteinerių, sukrautą nemažą krūvą šakų.

Netoliese, prie šios gatvės 2-ojo namo, stirksojo ir liepa šviežiai apipjaustytomis šakomis.

Priėjęs apžiūrėti medžio seniūnas po daugiabučio balkonu pamatė ir dar vieną krūvą šakų. Tiesa, jos buvo stambesnės už suverstas prie konteinerio. Matyt, žmogus, apgenėjęs medį, šias susiruošė dar kur nors panaudoti.

Netrukus paaiškėjo, kam šovė į galvą genėti valstybinėje žemėje augantį medį. R. Kurauskui bevaikštant aplink liepą į pirmojo aukšto balkoną išėjęs vyriškis pats pareiškė, kad nupjaustė šakas, ir labai nustebo išgirdęs, jog svetimoje žemėje to daryti negalima.



Teigė besigailintis

„Užstojo šviesą, namuose buvo tamsu, tai ir apipjoviau šakas“, – taip seniūnui pareiškė savavališkai medį genėjęs vilkaviškietis.

Tą patį po savaitės vyras parašė ir savo pasiaiškinime aplinkosaugininkams, į kuriuos dėl neteisėtai nugenėtos liepos kreipėsi seniūnija. Žmogus teigė besigailintis savo poelgio ir pažadėjo daugiau taip nedaryti.

Vilkaviškio rajono aplinkos apsaugos agentūros vyr. specialistas Stasys Matonis pagal nustatytą metodiką suskaičiavo padarytą žalą. Ji siekia 180 eurų.

Be žalos atlyginimo, pažeidėjo laukia ir bauda: už neteisėtą želdynų naikinimą ne žemės ūkio paskirties žemėje įstatymas numato baudą nuo 60 iki 200 eurų.

Kaip jau minėta, vyriškis nesiginčijo ir savo kaltę pripažino, tad jei būtų gera valia atlyginęs žalą, jam būtų reikėję sumokėti pusę minimalios baudos, t. y. 30 eurų.



Gresia teismai

Tačiau pasikonsultavęs su Savivaldybės juristais žmogus persigalvojo. Po kurio laiko jis atvyko į Aplinkos apsaugos agentūrą reikalaudamas įrodyti, kaip buvo suskaičiuota medžiui padaryta žala. Gavęs atsakymą, dar po kurio laiko vyras vėl atėjo pas aplinkosaugininkus ir atnešė naują kreipimąsi, kad nesutinka su pareigūnų pretenzijomis. Esą medžio laja buvo nugenėta jau prieš keletą metų, o jis tik atlikęs „sanitarinį genėjimą pašalindamas keletą sausų, džiūstančių, lūžtančių, ligotų šakų“.

Aplinkos apsaugos vedėjo Vito Bako teigimu, dabar jau, ko gero, nebus išvengta teisminių procesų. Nors nuotraukose užfiksuotos šakos neatrodo nei nudžiūvusios, nei ligotos, apie jų būklę spręs teisininkai. Tiesa, įrodžius pažeidimą, dabar bauda jau turėtų ūgtelėti.



Nei pjauti, nei sodinti

Pakalbintas Savivaldybės vyr. specialistas ekologas Darius Bunikis paaiškino, kad net ir tokiu atveju, jei šakos atrodo ligotos ir pažeistos, joks privatus asmuo neturi teisės pats daryti „sanitarinių“ ar kitokių kirtimų, jeigu medis auga ne nuosavoje žemėje. Kaip, beje, ir krauti šakų prie konteinerių – jas reikia išgabenti į žaliųjų atliekų aikštelę.

– Įsivaizduokite, kas bus, jei visi kur tik panorėję pradės genėti ar pjauti medžius. Ne tik genėti ar kirsti, bet ir sodinti medžius savo nuožiūra galima tiktai nuosavame sklype, savo namų valdoje, – tvirtino ekologas.

Visais kitais atvejais, jei valstybinėje žemėje augantis medis yra pavojingas, užstoja saulę ar kelia kitų problemų, reikia kreiptis į Savivaldybę arba seniūniją (pastarosios specialistai tokiu atveju patys tarsis su Savivaldybės ekologu). Teisę duoti leidimą sodinti medžius valstybinėje žemėje taip pat gali tik Savivaldybės ekologas. Mat buvę atvejų, kai gyventojai medžius pasodina per arti pastatų, kelio važiuojamosios dalies, virš išvedžiotų elektros kabelių, vamzdynų ir pan.



Numato įstatymai

Aplinkos ministerijos specialistai nurodo, jog laukuose augančius saugotinus medžius galima kirsti be leidimo, jeigu jie auga ant įrašytų į melioruotos žemės ir melioracijos statinių apskaitą: slenksčių, greitviečių, vandens pralaidų, drenažo rinktuvų ir sausintuvų, siurblinių, tvenkinių žemės užtvankų, pylimų, drėkinimo vamzdynų, šulinių, vandens nuleistuvų, siurblinių ir 15 m atstumu nuo jų pakraščio, grioviuose bei jų šlaituose (išskyrus sureguliuotas upių vagas), griovio priežiūros juostoje.

Jeigu kapinės nėra kultūros paveldo objektų teritorija, kapavietėje (ne visose kapinėse) augančius medžius kirsti galima tai suderinus su kapinių priežiūrą vykdančiais subjektais.

Savame sklype sodinant medelius ar krūmus vertėtų prisiminti, jog tam tikrais atvejais (kai norime sodinti arčiau sklypo ribos, nei numato teisės aktai) reikia gauti gretimo sklypo savininko, valdytojo ar įgalioto asmens raštišką sutikimą.

Sutikimo nereikia, jeigu sodinate žemaūgius medžius ne arčiau kaip 2 m nuo sklypo ribos, kitus medžius – ne arčiau kaip 3 m nuo jo ribos, o šiaurinėje sklypo pusėje – ne arčiau kaip 5 m nuo sklypo ribos. Krūmus galima sodinti ne arčiau kaip 1 m nuo sklypo ribos, o jeigu krūmai aukšti – ne arčiau kaip 2 m nuo jo ribos. Gyvatvorę leidžiama sodinti ne arčiau kaip 1 m nuo sklypo ribos ir formuoti ne aukštesnę kaip 1,3 m, tik pietinėje pusėje ji gali būti iki 2 m aukščio.






Medžių ir krūmų negalima sodinti:



• valstybinėje žemėje, neturint savivaldybės, seniūnijos ar žemės valdytojo sutikimo;



• kapavietėse ir kapinėse, nesuderinus su savivaldybe ar seniūnija, išskyrus krūmus iki 1 m aukščio;



• melioracijos griovių ir vandens telkinių dugnuose, melioracijos griovių ir pylimų šlaituose;



• vietose, kuriose Specialiosiose žemės ir miško naudojimo sąlygose įrašytas draudimas sodinti medžius ar krūmus.






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Popiežius Pranciškus palaimino Lietuvos žmones
* Vilkaviškio rajone nebelieka migracijos padalinio
* Vizito pas medikus mokestis drausmintų ir mažintų pacientų eiles
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar kada nors esate nukentėjęs nuo vagių?
Taip, patyriau didelių nuostolių.
Niekada su vagystėmis nesusidūriau.
Nukentėjau nežymiai.
Esu apsidraudęs, todėl jaučiuosi saugiau.



Kalbos patarimai

Ką kilnojo – gyrą ar svarstį?
Didelis metalinis rutulys su rankena jėgai ugdyti vadintinas svarsčiu. Taigi stipruoliai varžosi kilnodami svarstį, bet ne gyrą.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas