„Santaka“ / Moterys nesistengia pakeisti, bet nori padėti

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis


Orai Vilkaviškyje


Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

Skelbimų kol kas nėra. Atsiųskite savo skelbimą! (Kaina - 2 €)


Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2005-02-15 09:52

Dalinkitės:  


Pagalbos namuose padalinio vadovė Aušra Katkevičienė (dešinėje) pasakojo, kaip rūpinamasi senais, vienišais žmonėmis.

Autorės nuotr.


Moterys nesistengia pakeisti, bet nori padėti

Birutė NENĖNIENĖ


Nuo naujų metų Socialinės pagalbos centrui priskirta dar viena funkcija – neįgalių žmonių aprūpinimas kompensacine technika. Tačiau šįkart pasidomėjome nuo pat centro įsikūrimo veikiančia, bet kiek mažiau žinoma Pagalbos namuose tarnyba.

Su padalinio vadove Aušra Katkevičiene ir centro direktore Rita Mickuviene kalbėjomės, kaip rūpinamasi senais, vienišais žmonėmis.



Daug darbuotojų – po dalį etato

Šiuo metu lankomosios priežiūros darbuotojais dirba 35 žmonės (visos moterys, tik vienas vyras), bet visi turi tik po dalį etato. Būtinybę turėti daug darbuotojų lemia tai, jog seneliai pasklidę po visą rajoną, ir yra patogiau, kai juos aptarnaujantys žmonės gyvena netoliese, tame pačiame kaime. Įvertinus tai, ką žmonės dirba, atlyginimai yra maži. Pavyzdžiui, 0,2 etato turintis darbuotojas per savaitę dirba aštuonias valandas, už 0,1 etato gauna maždaug 50 litų.

Lankomuosius asmenis moterys pasiekia kaip išmano – dviračiu ar pėsčiomis, nes centras neturi fondo, iš kurio galėtų padengti transporto išlaidas. Šiuo metu lankoma maždaug 80 senelių, vyriausiam – 95 metai. Daugiausia lankomų žmonių gyvena Pilviškiuose.



Pagalba vienišiems


Apie vienišą seną, priežiūros stokojantį žmogų centras informaciją gauna iš seniūnijų, kaimynų.

– Jie nėra ligoniai, tačiau yra silpni, ir paslaugos skyrimas priklauso nuo gydytojo išvados, jog reikalinga kito asmens priežiūra. Yra žmonių, nesugebančių gyventi, tvarkytis dėl senatvės, – sakė Socialinės pagalbos centro direk-torė Rita Mickuvienė.

Vienišo statusą senelis įgyja, jei jo vaikai gyvena kituose rajonuose ir negali kiekvieną dieną jo lankyti arba iš tikrųjų žmogus vienišas – neturi nei vaikų, nei kitų artimųjų. Tada Pagalbos namuose tarnybos vadovė važiuoja į vietą ir sudaro sutartį su seneliu.



Mokestis nedidelis

Jei seno žmogaus visos pajamos yra iki 337 litų (išskyrus išmoką už transportą) centras paslaugas teikia nemokamai (dengiama iš rajono biudžeto). Jei minėta suma viršijama, įkainiai nustatomi pagal specialią lentelę. Pavyzdžiui, jeigu senelio pajamos per mėnesį siekia nuo 337 iki 405 litų, už paslaugą jis susimoka 18,20 Lt per mėnesį.



Ne visus darbus atspindi sutartis

Kokių paslaugų senelis pageidauja, kokių atsisako, aptariama su tarnybos vadove. Dažniausiai sutartyse užrašomi tie patarnavimai, kuriuos sunkiai judantiems žmonėms sunku vieniems padaryti: išsimaudyti, apsiskalbti. Lankomosios priežiūros darbuotojoms priklauso parnešti maisto produktų, prinešti į trobą kuro, vandens, iškviesti gydytoją, paimti iš seniūnijos pažymas ir padaryti kitus darbus, dėl kurių abipusiai susitariama.


Tačiau būna momentų, kai seneliai prašo nieko tą dieną nedaryti, o prisėdus pasišnekėti. Viena penktame aukšte gvenanti ir negalinti žemyn nulipti moteris ją lankančiai darbuotojai taip ir sako: „Kai ateini, papasakoji, aš tarsi nusileidžiu žemyn ir apvaikštau visą miestą“.

Seno žmogaus būklei pablogėjus ar atsiradus naujiems poreikiams, sutartis papildoma, keičiama. Nuo senelio būklės priklauso ir darbuotojo darbo krūvis.



Pasilieka ištvermingiausi

Parenkant lankomosios tarnybos darbuotojus tariamasi su seniūnijomis. Pagrindinis kriterijus – sąžiningumas. Darbuotojoms reikia atestuotis ir išklausyti nors minimalius profesinio rengimo kursus. Jų darbą tarnyba nuolat kontroliuoja. Kadangi pastaruoju metu orientuojamasi į specialistus, mielai priimamos kaimo medikės, siūlosi socialinius mokslus studijuojantys jaunuoliai. Kai seneliai pa-guldomi į slaugos ligoninę, darbuotojai atleidžiami.

Kai kurios darbuotojos labai susidraugauja su seneliais, nors darbo sutartis jau būna nutraukta, lanko juos slaugos ligoninėje. Kitos labai įsijaučia į senelių bėdas.

„Aiškiname, jog taip negalima, reikia tausoti save, nesusidvejinti. Kitaip – negalėsi suteikti pagalbos, – kalbėjo R.Mickuvienė. – Darbuotojas globojamam žmogui privalo padėti išeiti iš krizės. Verkimas kartu nėra pagalba.“




Reikia išmokti prisitaikyti

„Mes negalime primesti savo darbo grafiko ar reikalavimų, – pasakojo R.Mickuvienė. – Jei žmogus 80 metų nugyveno pagal save, tai mes jo ir nesistengiame pakeisti, tik bandome padėti palaikyti elementarią tvarką. Bet ir tai ne visada pasiseka.“ Didžiausi nesutarimai tarp darbuotojų ir lankomųjų būna tada, kai reikia maudytis arba iš kambarių išvyti …bent 20 kačių. Bet nieko nepakeisi – jiems taip gerai. O jei nauja energinga darbuotoja puolasi daryti savo tvarką – iškart susipykstama.

Lankomosios priežiūros darbuotojų tikslas – padėti žmonėms pragyventi toje aplinkoje, kokioje jie įpratę, negalima pritempti prie kito modelio, priversti tvarkytis kitaip.

Dauguma tarnybos darbuotojų klientų – moterys. Todėl darbo sutartyse rečiau užrašoma valgio virimo paslauga. Pastebėta, jog kol moteris savo namuose nors kiek juda, tegul su lazdele ar vaikštyne pasiramsčiuodama, puodo ir samčio svetimam neatiduoda.

Pasak R.Mickuvienės, apskritai mūsų žmonės yra labai kantrūs savo gyvenimo sąlygoms, ilgai nesiprašo pašalinių pagalbos. Kitaip yra Danijoje ar Vokietijoje. Mūsiškiai seneliai tikriausiai nenori prarasti savarankiškumo. O kai susigyvena su lankomosios priežiūros darbuotoja, prašo, kad tik jos „neatimtų“.

„Įsivaizduojame, kad esame reikalingi ir dar ilgai būsime reikalingi, nes respublikoje šios paslaugos jau orientuojamos į nestacionarias. Pastarosios humaniškesnės ir pigesnės, tokių paslaugų dėka žmogus gali ilgiau gyventi savo namuose“, – apie perspektyvą kalbėjo R.Mickuvienė.

Ateityje Socialinės pagalbos centras galvoja galėsiąs praplėsti tarnybą ir prižiūrėti slaugomus ligonius namuose, nes žmonės neretai tokios paslaugos teiraujasi.



Publikuota: 2005-02-15 09:52:20

Komentarai:





Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?



Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Naujas komisariato vadovas Suvalkijoje jaučiasi savas
* NŽT specialistai teisinosi ir prašė supratimo
* Turizmas Vištytyje: kaip laikosi gražiausias rajono kampelis?
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Paskutinį kovo sekmadienį bus įvestas vasaros laikas. Teks anksčiau keltis, bet vakarais bus ilgiau šviesu. Ar laukiate to?
Taip.
Ne.
Man jokio skirtumo.
Vasaros laikas galėtų būti visada.



Kalbos patarimai

Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2024 Visos teisės saugomos. Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai