„Santaka“ / „Kronika“ ėjo dėl tikėjimo ir tautos laisvės

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda 1 t talpos konteinerį metaliniame rėme su išleidimo čiaupu ir jo prailginimu (45 Eur), tokį pat konteinerį be metalinio rėmo (15 Eur). Tinka vandeniui ar kurui laikyti. Gali atvežti. Tel.: 8 686 98 506, 8 686 98 503.
Galioja iki: 2018-09-29 09:19:34

Brangiai išsinuomotų žemės ūkio paskirties žemės. Tel. 8 624 12 402.
Galioja iki: 2018-09-30 10:57:07

Parduoda kiaulę skersti. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2018-10-01 11:50:58



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2017-04-14 15:39

Dalinkitės:  


Arkivyskupas emeritas Sigitas Tamkevičius prisimena, kad apie „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos“ pirmąjį numerį žinojo vos keli asmenys, niekas negalėjo net nujausti, ar leidinys gyvuos, ar atneš laukiamų vaisių.

„Kronika“ ėjo dėl tikėjimo ir tautos laisvės

Renata VITKAUSKIENĖ

Prieš 45-erius metus pasirodė pirmasis pogrindinio leidinio „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronika“ numeris. Paskui išėjo dar 80. Jeigu jų nebūtų buvę, ar šiandien galėtume viešai išpažinti tikėjimą? Einant į Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį „Kronika“ laikoma reikšmingu šio istorijos periodo reiškiniu. Šiandien šitą istorinę medžiagą vertėtų skaityti pasitelkus išmintį, kad tiesos žodis, kurį „Kronikos“ leidėjai tikėjo esantį laisvės sėkla, neįžiebtų nesantaikos.



Išsaugojo pasipriešinimo žariją

Ne vienam jaunesniam žmogui pažintis su „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronika“ turbūt prilygtų istorijos žinių spragų lopymui. Nė žodelio negirdėjusiųjų apie leidinį, ko gero, nėra daug, tačiau dažnu atveju 1972–1989 m., kol ėjo „Kronika“, tos žinios tebuvo fragmentiškos, nugirstos, kai kažkam išsprūsdavo... Juolab aplinkiniams garsiai niekas nesigyrė, jog sklaidė sovietų valdžios draustą ir persekiotą spaudinį. O ar kas būtų leidęsis į kalbas su smalsuoliu, kuriam kilo neatsargių ir pavojingų klausimų?!

Atsakymų į juos šiandien galima rasti tiesiog pačiam skaitant „Kroniką“, kuri publikuojama internete adresu lkbkronika.lt.

Iš visų Lietuvos pogrindžio leidinių „Kronika“ atliko didžiausią vaidmenį atskleidžiant sovietinės valdžios nusikaltimus Bažnyčiai, kurią viltasi tyliai sunaikinti, ir tautai. Nors „Kronika“ daugiausiai rašė apie tikinčiųjų persekiojimus okupuotame krašte, tačiau tuomet tikėjimo ir tautos laisvė buvo suvokiami kaip tapatūs dalykai. Vis dėlto ketvirtaisiais veiklos metais pogrindyje dirbę dvasininkai pasiryžo greta „Kronikos“ leisti dar ir tautinio pobūdžio leidinį, kuriame iš krikščioniškų pozicijų būtų svarstomos pavergtos Lietuvos aktualijos, fiksuojami nutautinimo faktai. Tarsi pratęsiant XIX a. pab. pradėtą tautos žadinimą spausdintu žodžiu pasiūlytas „Aušros“ pavadinimas. „Parodyti lietuviams praeitį, teisingai įvertinti dabartį ir padėti įsivaizduoti ateities Lietuvą“ – tokios programos laikėsi katalikiškos patriotinės pakraipos „Aušra“, kurios nuo 1975-ųjų išėjo 20 numerių.

Pasitinkant Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį apie „Kroniką“ kalbama kaip apie svarbų reiškinį. Retrospektyviai žvelgiantieji teigia, jog „Kronika“ iki pat Atgimimo išsaugojo žmonių širdyse nešiotą pasipriešinimo okupantams žariją, lietuvių tarsi perimtą iš ginkluotą kovą kovojusių partizanų. Kad katalikai galėtų be baimės gyventi pagal savo įsitikinimus, „Kronika“ siekė iki Sąjūdžio laikų. Paskutiniame jos numeryje rašoma, jog dauguma Lietuvos kunigų remia Sąjūdžio žingsnius, „nes jo programa daugumoje pozityvi, naudinga Tautai ir Bažnyčiai“.



Kunigai, vienuolės ir pasauliečiai

Septyniolika metų vykusi pogrindinė leidyba, 81 vadinamosios savilaidos numeris laikomi iki šiol nepralenktu lietuvišku fenomenu. „Mokėjai pasirinkti bendradarbius“, – pagrindinę „Kronikos“ išlikimo priežastį leidinio steigėjui, redaktoriui ir leidėjui kunigui S. Tamkevičiui tiksliausiai nusakė 1983 m. jį tardęs KGB kapitonas.

Simne pradėta „Kronikos“ leidyba vėliau persikėlė į Kybartus, Kauną ir aplinkines vietoves. „Galėčiau išvardyti visą būrį kybartiečių, pas kuriuos itin „karštomis“ dienomis slėpdavome rašomąsias mašinėles, šriftus, ieškojome pagalbos. Tai Petras Ferensas, inžinierius Alfonsas, Stanislava ir Vytautas Norkai, Ona ir Romas Griškaičiai, p. Želvienė, Eugenija Menčinskienė ir kiti. Mane pačią labai palaikė ir net įpareigodavo mamos laikysena“, – prisimena sesuo Bernadeta Mališkaitė, kuri rengė „Kroniką“ nuo 1983-iųjų, kai kun. S. Tamkevičius buvo suimtas. – Pirmaisiais metais dauginti „Kronikos“ mus mielai į savo vienkiemį priimdavo Vilkaviškio rajone, Opšrūtuose, gyvenanti Marytė Montvilaitė, kur seserys B. Briliūtė, O. Šarakauskaitė, V. Kavaliauskaitė nuvažiavusios per keletą dienų gan nemažu tiražu „Kroniką“ (ir kitą pogrindžio spaudą) padaugindavo ir, atitinkamais kiekiais paskirsčiusios, išvežiodavo vyskupijoms pačios arba paprašiusios talkininkų. Marytė tomis dienomis saugodavo namus nuo pašalinės akies, padėdavo dauginti.“

Ir B. Mališkaitė, ir Kauno arkivyskupas emeritas Sigitas Tamkevičius prisimena, kad palengvėjimo ir laimės jausmas pogrindyje dirbusius leidėjus apimdavo tada, kai išgirsdavo per kurią nors užsienio radiją skaitomas naujausio „Kronikos“ numerio žinias. Paradoksalu, bet informacija, surenkama ir spausdinama Lietuvoje, daugumą lietuvių pasiekdavo per laisvojo pasaulio radijo stotis. Mat leidėjai tekstą nufotografuodavo ir mikrofilmą gabendavo į Maskvą. Ten reikėjo siuntinį perduoti kurios nors Vakarų valstybės ambasados darbuotojams ar patikimiems turistams. Nugabenta į JAV, „Kronikos“ medžiaga po pasaulį radijo bangomis pasklisdavo ne tik lietuvių kalba.



Apie Vytį, kryžius ir nepaklusniuosius

Viename „Kronikos“ numeryje buvo rašoma, kad ji „eis tol, kol mūsų Tėvynėje bus pažeidinėjamos tikinčiųjų teisės“. Per septyniolika metų joje užfiksuota apie 5000 Bažnyčios veiklos varžymo, tikinčiųjų persekiojimo ir žmogaus teisių pažeidimo atvejų, tai liudijančių dokumentų. „Kronika“ nepaskelbė nė vieno fakto, kuris būtų pagrįstai paneigtas. Be abejo, esama pranešimų ir iš mūsų krašto.

Pedagogų reakcijos sulaukė Pilviškių bažnyčioje pradėjęs giedoti vaikų chorelis. Ateizmo propaguotojus papiktino kybartiečių bute ant sienų kaboję Vytis ir Lietuvos kunigaikščių paveikslai. Vilkaviškietis aštuntokas buvo kaltinamas „Šiluvoje norėjęs nuversti tarybų valdžią“. Nusikaltimu buvo laikomas Pilviškių bažnyčios kunigo priminimas, kad tikintieji nesulaužytų Pelenų dienos pasninko, negirtuokliautų, kadangi Pelenų diena tais metais buvo kovo 8-osios išvakarėse. „Kunigas paaiškino, kad, jo nuomone, tikintiesiems savo mamas geriau tinka sveikinti Motinos dienos proga – pirmąjį gegužės sekmadienį“, ir už tokius žodžius užsitraukė prokuroro nemalonę.

1981 m. rugsėjo mėn. prie kelių Vištytis–Kybartai, Vilkaviškis–Žalioji iškilo kryžiai. Paskui juos vieni rovė, kiti vėl statė, „išniekinto kryžiaus vietoje ilgai nevyto gėlės, kurias atnešdavo vietiniai gyventojai“.

Už tai, jog į Alksnėnų koplytėlę suvažiuoja tikintieji kone iš visos Lietuvos, kad ten aukojamos šv. Mišios ir sakomi pamokslai, parapijos klebonui grasinta susidorojimu. Į žinią, kad jam yra užvesta baudžiamoji byla, kunigas atsakęs: „Jūsų rankose vėzdas, mūsų Rožančius.“

1976-ųjų pavasarį Arminų vidurinės mokyklos dešimtokai komjaunuoliai ir komjaunimo sekretorė net rajono centre buvo „auklėjami“ už tai, jog per Velykas dalyvavo mišiose. Gižuose pedagogas „sulaikė bažnyčios kryptimi einančius du vaikus, o jų motinai prigrasino, kad, prasidėjus mokslo metams, jos vaikams būsią sumažintas elgesio pažymys“.

Valdžiai nepaklususi pedagogė 1970 m. už religinius įsitikinimus buvo atleista iš darbo, pabrėžiant, kad ji „negali eiti mokytojos pareigų tarybinėje mokykloje“.



Širdyje nelaikyti pykčio

Suskaitmeninta „Kronika“ šiandien prieinama tyrinėtojams ir visuomenei. Kaip būtų išmintingiausia ją skaityti? Kaip reaguoti radus pavardę pažįstamo žmogaus, kuris sovietinės valdžios pozicijai atstovavo dėl įvairių priežasčių?

„Šiandien ne visa „Kronikos“ medžiaga yra vienodai aktuali. Persekiojimo faktai, sovietinės valdžios kolaborantų darbai tenugula skaudžioje Lietuvos ir Bažnyčios istorijoje“, – sako Kauno arkivyskupas emeritas S. Tamkevičius, primindamas, kad tikintieji neturėtų širdyje laikyti pykčio. Šiandien ypač brangintini tie faktai, kai lietuviai katalikai drąsiai gynė savo teisę tikėti ir viešai tikėjimą išpažinti.






Projektą „Valstybė buvo, yra ir bus“ remia Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Išrinkti geriausi „Metų ūkiai“
* Svečiui iš Vokietijos įteiktos Garbės piliečio regalijos
* Neišmokiusi veltėdžių gyventi visuomenė moka dvigubai
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar kada nors esate nukentėjęs nuo vagių?
Taip, patyriau didelių nuostolių.
Niekada su vagystėmis nesusidūriau.
Nukentėjau nežymiai.
Esu apsidraudęs, todėl jaučiuosi saugiau.



Kalbos patarimai

Ar galima „dirbti pareigose“?
Daiktavardis pareigos žymi darbo ar tarnybos vietoje turimą statusą, bet ne pačią vietą, todėl vietininkas pareigose nevartotinas, pvz.: Jis dirba direktoriaus pareigose (taisoma yra direktorius, dirba direktoriumi, eina direktoriaus pareigas).


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas