„Santaka“ / Vytautas Garbaravičius: vaikus mokiau būti kultūringais žmonėmis

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda garažą Vilkaviškyje, prie ligoninės (geras privažiavimas, yra elektra, ištinkuotas), 250 m² komercinės paskirties patalpas Giedriuose (už geležinkelio pervažos, yra aikštelė automobiliams, geras privažiavimas, vandens baseinas). Tel. 8 687 87 459.
Galioja iki: 2018-11-19 14:00:39



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2017-04-12 15:13

Dalinkitės:  


Vytautas Garbaravičius treneriu bei kūno kultūros mokytoju išdirbo keturiasdešimt metų.

Autoriaus nuotr.


Vytautas Garbaravičius: vaikus mokiau būti kultūringais žmonėmis

Andrius GRYGELAITIS

Vilkaviškietį krepšinio trenerį Vytautą Garbaravičių geru žodžiu mini kone visi buvę jo mokiniai. Pats daugybę sunkumų gyvenime patyręs specialistas savo auklėtinius visada ragino ne tik visas jėgas skirti sportui, bet ir mokslui, turėti gyvenime tikslą ir gerbti aplinkinius.



Išmokė garsus rašytojas

V. Garbaravičiaus vaikystė buvo itin sunki. Būdamas ketverių metų, jis neteko abiejų tėvų, o giminių, kurie galėtų priglausti našlaitį berniuką, neatsirado. Tuo metu būsimas krepšinio treneris pateko į vaikų globos namus. Iš pradžių jis glaudėsi Vilkaviškyje, vėliau buvo perkeltas į Kauną, Panevėžį, Vilkėnus ir galiausiai – į Pagėgius. Pirmoji pažintis su krepšiniu įvyko taip pat vaikų namuose. Jaunąjį V. Garbaravičių žaisti šį žaidimą išmokė garsus lietuvių rašytojas, pats vaikų namuose augęs Mykolas Sluckis.

„Kaip tik tuo metu jis rašė savo romaną „Geri namai“. Kartą jis mums atvežė kamuolį, nuo statinės nuėmė lanką, pritvirtino jį prie stulpo ir parodė, kaip reikia mėtyti į krepšį“, – pažintį su lietuvių pamėgtu žaidimu prisiminė vilkaviškietis.

Pamažu jaunasis V. Garbaravičius krepšinį įsimylėjo, o vaikino talentas neliko nepastebėtas. Jau vėliau, perkeltas į Pagėgių vaikų namus, jis tris kartus per savaitę važinėdavo po 37 km į treniruotes Šilutėje. Tuometinis jo treneris Izidorius Žilinskas kaskart po treniruotės jaunuoliui įdėdavo sumuštinių, nes kai jis grįždavo į vaikų namus, vakarienės laikas jau būdavo praėjęs.



Norėjo į Vilkaviškį

Dar besimokydamas mokykloje vilkaviškietis atstovavo Pagėgių bei Šilutės krepšinio rinktinėms. Tarp daugybės iškovotų apdovanojimų – ir Lietuvos moksleivių spartakiadoje užimta trečia vieta tarp šalies rajonų.

Mokyklą V. Garbaravičius baigė puikiais pažymiais, tad nevaržomas galėjo rinktis, kur studijuoti. Nors būsimą trenerį viliojo ir geografijos mokslai, jis vis dėlto pasidavė tikrajai savo aistrai ir Kauno kūno kultūros institute pasirinko krepšinio specialisto studijų programą. Tuo metu į šį kursą norinčiųjų stoti buvo daugiau nei septynios dešimtys, o priėmė vos penkis. Stojamuosius egzaminus V. Garbaravičius išlaikė geriausiai iš visų.

Studijuodamas vilkaviškietis su Kauno „Atleto“ komanda tapo Lietuvos čempionu, laimėjo šalies studentų pirmenybes. Kurį laiką vienoje komandoje jis rungtyniavo ir su garsiuoju Modestu Paulausku.

Išvardyti pasiekimai – tik nedidelė V. Garbaravičiaus trofėjų kolekcijos dalis. Jau po studijų institute 1973 m. su šalies žemės ūkio darbuotojų rinktine jaunasis krepšininkas tapo tuometinio Pabaltijo čempionu, o tais pačiais metais su Vilkaviškio rajono žemės ūkio darbuotojų komanda iškovojo šalies čempionų titulą. Su Vilkaviškio „Švietimo“ komanda sportininkas daugybę metų iš eilės laimėjo tuometinį „Pergalės“ laikraščio turnyrą.

„Po studijų Kaune galėjau pasirinkti, kur noriu gauti paskyrimą dirbti. Nors mane labai viliojo Marijampolė, nusprendžiau vykti į Vilkaviškį. Jau buvo gimusi dukra, o žmona čia turėjo bendrabučio kambarį. Stogas virš galvos mums buvo labai svarbus“, – pasirinkimo priežastis vardijo pašnekovas.



Abipusė meilė

1969 m. į Vilkaviškį atvykęs V. Garbaravičius gavo paskyrimą dirbti sporto mokykloje bei Salomėjos Nėries vidurinėje mokykloje. Krepšinį norinčių žaisti vaikų jaunam specialistui netrūko. Daugelis tėvų norėjo, kad jų atžalos pamokas lankytų būtent pas V. Garbaravičių, nes šis kaip niekas kitas mokėjo sudominti vaikus. Nors treneris buvo griežtas ir reiklus, tačiau teisingas. Vaikai su juo greitai rasdavo bendrą kalbą, jį mylėjo.

„Dažnai dirbdavome neskaičiuodami valandų. Kurį laiką treniravau tiek mergaites, tiek berniukus. Pavyzdžiui, su mergaitėmis oficialiai per savaitę turėjau tik tris treniruotes, tačiau būdavo tokių atvejų, kai į jas rinkdavomės dukart per dieną, o savaitgaliais dar vykdavome į varžybas. Su vaikais švęsdavome gimtadienius, pergales, būdavo smagu“, – šypsojosi pašnekovas.

Neretai iš sporto salės jis išeidavo tik prieš vidurnaktį. Dėl atsidavimo savo profesijai kartais kentėdavo trenerio šeima. Vėliau už tai jis net atsiprašė savo suaugusių vaikų Jolantos ir Dainoro, kad šiems vaikystėje skyrė pernelyg mažai dėmesio.



Svarbiausia – pagarba kitiems

Keturiasdešimt metų krepšinio treneriu ir kūno kultūros mokytoju išdirbęs vilkaviškietis prisipažino visada vaikus mokęs ne tik sporto subtilybių, bet ir raginęs gerai mokytis, turėti tikslą, gerbti suaugusiuosius ir mylėti savo tėvus. Jo vadovaujamos komandos per varžybas iš kitų ekipų išsiskirdavo savo kultūringumu, korektiškumu. Pats specialistas labiausiai didžiuojasi tais savo mokiniais, kurie užaugo ne tik gerais krepšininkais, bet ir pavyzdingais žmonėmis. Vardydamas gabiausius savo auklėtinius, treneris tvirtino, jog šie vargiai tilptų į vieną sporto salę.

„Daug mano mokinių užaugo puikiais žmonėmis: tai – Jūratė Mackevičiūtė, Lina ir Gracija Burauskaitės, Vida Panasevičiūtė, Algis ir Vytautas Dambravos, Saulius ir Zigmas Čivinskai, Valdas ir Algis Ližaičiai, Valdas, Vytautas ir Marius Geležiūnai, Romas Šunskis, jo sūnūs Rolandas ir Tomas, Romas Pečiukaitis, Gintas ir Vytautas Šiškai, Algirdas Ramanauskas, Algirdas Dekeris, Dalius Rugienius, Dalius Totoraitis, Remigijus Kurauskas, Edvardas Klimašauskas, Vidmantas Jankauskas, Marius Barauskas, Šarūnas Kebeikis, Sigitas Kasparaitis, Deividas Alaunė, Arvydas Štramaitis, Mindaugas Arbataitis, Edmas Kumpys ir kt. Su kai kuriais iš jų ir šiandien palaikau ryšius“, – džiaugėsi pašnekovas.

Su daugeliu savo auklėtinių V. Garbaravičius sėkmingai dalyvaudavo ir respublikinėse varžybose. Pavyzdžiui, 1974 m. gimusių berniukų komanda Lietuvoje užėmė aukštą ketvirtą vietą. Kadangi ir pats ilgai sportavo, kai kada treneriui tekdavo rinktis, ką daryti: žaisti pačiam ar likti vadovauti savo mokiniams.

„Buvo tokia situacija, kai vienu metu turėjo vykti svarbios „Švietimo“ komandos, kurioje aš žaidžiau, ir mano auklėtinių vienuoliktokų rungtynės. Tuometinis Švietimo skyriaus vedėjas Justinas Šačkus mane spaudė žaisti patį, o Salomėjos Nėries vidurinės mokyklos direktorius Juozas Čekanavičius reikalavo, jog likčiau vadovauti mokiniams. Tada pasirinkau žaidimą, o vadovauti vienuoliktokams liepiau direktoriui“, – su šypsena seną istoriją prisiminė vilkaviškietis.

Tuo metu jis buvo pagrindinis „Švietimo“ komandos žaidėjas, labai rezultatyvus, taiklus, gerai kamuolį valdantis sportininkas. Ne vienas jo bendraamžis sakydavo, kad jei V. Garbaravičius būtų bent 15 cm aukštesnis, jis tikrai rungtyniautų Kauno „Žalgiryje“. Nepaisant to, trenerio karjeroje – daug įspūdingų pasirodymų. Bene įsimintiniausia akimirka – rungtynių pabaiga prieš dabartinio rajono sporto mokyklos direktoriaus Algido Karaliaus tėčio Algirdo vadovaujamą Žemės ūkio valdybos komandą. Tada V. Garbaravičius paskutinėmis sekundėmis pataikė pergalingą metimą iš aikštės vidurio.

„Turėjau daug puikių bendražygių. Visą gyvenimą atsiminsiu ir gerbsiu Romaną Ascilą, Edmundą Puskunigį, Joną Ciganą ar Joną Meškauską. Su jais perėjome ugnį ir vandenį“, – sakė pašnekovas.



V. Garbaravičiaus taurė

Daugelis vilkaviškiečių dar pamena ir tuos laikus, kai kiekvieno rugsėjo pirmą šeštadienį būdavo rengiama didžiulė sporto šventė. Tuomet krepšinio komandos kovodavo dėl V. Garbaravičiaus taurės, žaidėjai varžydavosi metimų iš aikštės vidurio, tritaškių bei baudų metimų, dėjimų į krepšį konkursuose. Panašių rungčių tuo metu dar nebūdavo net Lietuvos krepšinio lygoje.

„Kai išėjau iš sporto mokyklos, buvę auklėtiniai pasiūlė sužaisti rungtynes. Surinkau esamų mokinių komandą – ir nuo to viskas prasidėjo. Kitais metais jau pats mėnesį laiko važinėjau po Lietuvą, kviečiau buvusius savo mokinius atvykti į rengiamą šventę. Specialiai užsakiau originalią stiklinę taurę, dėl kurios komandos ir kovodavo. Vyko lygiai dešimt turnyrų“, – pasakojo treneris.

Jam dabar šiek tiek apmaudu, kad Vilkaviškio rajone krepšinis nėra toks populiarus kaip anksčiau. Anot pašnekovo, seniau kiekviena mokykla privalėdavo turėti savo komandą, todėl vėliau užaugdavo ir stiprių vyrų krepšininkų.

V. Garbaravičius tvirtino, jog norint, kad ši sporto šaka vėl susigrąžintų prarastas pozicijas, reikia pinigų, entuziastų pasiaukojamo darbo bei palankaus valdžios požiūrio. Be to, rajone trūksta ir kompetentingų trenerių.






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Kybartų „vaiduokliui“ Savivaldybė nutarė skirti administratorių
* Ispaniją palikusi siuvėja pamažu savo vietą atranda Vilkaviškyje
* Lopai ant lopų – ir tie patys banguoti
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar vartojate alkoholį prie savo nepilnamečių vaikų?
To niekada nedarau.
Išgeriu tiek, kad neapsvaigčiau.
Savęs neriboju.
Mano vaikai jau pilnamečiai.
Vaikų neturiu.



Kalbos patarimai

Apkrikštyti ar pakrikštyti?
Bendrinėje kalboje teiktinesnis veiksmažodis pakrikštyti. Jis vartojamas ir Šventojo Rašto vertimuose į lietuvių kalbą.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas