„Santaka“ / Pameistrystė – vaistas nuo emigracijos, vitaminai užsienio investuotojams ir šalies ekonomikai / Nuomonės

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda 1 t talpos konteinerį metaliniame rėme su išleidimo čiaupu ir jo prailginimu (45 Eur), tokį pat konteinerį be metalinio rėmo (15 Eur). Tinka vandeniui ar kurui laikyti. Gali atvežti. Tel.: 8 686 98 506, 8 686 98 503.
Galioja iki: 2018-09-29 09:19:34

Brangiai išsinuomotų žemės ūkio paskirties žemės. Tel. 8 624 12 402.
Galioja iki: 2018-09-30 10:57:07

Parduoda kiaulę skersti. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2018-10-01 11:50:58



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Nuomonės

Dalinkitės:  



Pameistrystė – vaistas nuo emigracijos, vitaminai užsienio investuotojams ir šalies ekonomikai

Komentaras žiniasklaidai

2017 m. balandžio 6 d.

Pramonės įmonių atstovai jau kurį laiką mėgina atkreipti dėmesį, kad švietimo įstaigų paruošiamų specialistų skaičius ir iš dalies specialybių spektras neatitinka verslo poreikių. Dėl neefektyviai organizuotos švietimo sistemos nukenčia ir verslas, negaunantis reikalingos kvalifikuotos darbo jėgos, ir patys moksleiviai / studentai, nerandantys darbo pagal savo specialybes, ir mokesčių mokėtojai, mokėdami už tai, kas prasilenkia su tikrove.

Pramonės įmonėse reikalingų darbininkų ir inžinierių / vadybininkų santykis yra 5:1, todėl jos vis garsiau kelia profesinio orientavimo ir pameistrystės mokymo formos klausimus – kaip padidinti mokinių skaičių profesinėse mokyklose, atitinkamai sumažinant mokinių skaičių, kuris nukreipiamas į aukštąjį mokslą. Rūpinantis universitetų reforma, svarbu lygiagrečiai pasirūpinti ir profesinio orientavimo bei priėmimo į profesines mokyklas planavimo klausimais. O efektyviai reguliuoti profesinio švietimo situaciją galima tik užsiimant stipria vadyba ir kryptingu strateginiu planavimu. Profesinio orientavimo vadybos iniciatyvų imasi Lietuvos inžinerinės pramonės asociacija (LINPRA), taip pat į sektorinių praktinio mokymo centrų vadybos iššūkius besigilinanti viešoji įstaiga „Darbui pasirengęs“.

Profesinėse mokyklose mokosi 47 tūkst. mokinių. Tačiau egzistuoja tinkamo profesinio orientavimo problema. Priėmimas į profesines mokyklas vyksta nederinant poreikio su dirbančiųjų skirtinguose pramonės sektoriuose statistika. Tai lemia, kad kai kuriuose sektoriuose, kur dirbančiųjų yra maždaug 30 tūkst., ruošiama apie 7 tūkst. moksleivių. O, pavyzdžiui, pramonėje dirba 212 tūkst. žmonių, bet šiam sektoriui paruošiama vos daugiau nei 3 tūkst. specialistų. Yra pramonės sektorių, kuriems specialistai apskritai neruošiami. Vienas iš jų – plastikų sektorius, kuriam stinga kvalifikuotų plastikų mašinų operatorių.

Tokia deorientuota sistema lemia didelius iškraipymus regionų darbo rinkoje. Blogiausia, kuomet neapgalvotai ruošiami specialistai tiems sektoriams, kuriuose tokios didelės paklausos nėra (pvz., grožio ir sveikatingumo sektorius). Tie specialistai, kurių parengiama per daug, vėliau neranda kur įsidarbinti, todėl jiems lieka vos keli pasirinkimai. Vienas – įsidarbinti sektoriuje, kuriame trūksta specialistų, bet užimti nekvalifikuoto darbuotojo poziciją, nes jo įgyta kvalifikacija yra kita. Kitas kelias – mėginti konkuruoti dėl darbo vietos savo kvalifikacijos sektoriuje, tačiau didėjant darbuotojų pasiūlai, mažėja darbo užmokestis – žmogaus laukia nusivylimas. Norėdamas taisyti situaciją, žmogus vėl turi du pasirinkimus: arba grįžti į mokyklą ir keisti kvalifikaciją, kad pritaptų darbo rinkoje, arba siekti persikvalifikuoti per darbo biržos aktyvaus įdarbinimo priemonių sistemą. Mažiausiai pageidaujamas, bet populiarus tokioje situacijoje esančio žmogaus pasirinkimas – emigruoti. Bet kuris kelias žlugdo žmogaus orumą, neskatina džiaugtis savo įgyta profesija. Tokiu būdu per neefektyvią profesinio orientavimo sistemą mes netiesiogiai prisidedame prie emigracijos srautų didėjimo.

Dar viena problema dėl deorientuotos profesinio švietimo sistemos – Lietuvai vis sunkiau pritraukti užsienio investicijas. Potencialūs investuotojai pripažįsta, kad Lietuvoje sukurtos sąlygos ir infrastruktūra investavimui yra patrauklios – įmonę galima įsteigti per 1 dieną. Tačiau jie nemato, kas užims darbo vietas, jeigu šalis kasmet praranda po 30–40 tūkst. žmonių.

Tokia padėtis trukdo ir eksportuojančioms įmonėms. Inžinerinės pramonės asociacija (LINPRA) atliko savo narių apklausą ir nustatė, kad bet kuri įmonė galėtų 30 proc. padidinti savo produktyvumą ir gauti užsakymų. Klientai pasirengę šiuos užsakymus Lietuvai perduoti, o juos priimti, reiškia – didinti gamybos pajėgumus, dirbti papildomai dviem, o kartais net trimis pamainomis. Iššūkis tas pats – iš kur gauti trūkstamų darbuotojų? Padidinus pramonės produktyvumą 30 proc., Lietuva galėtų gauti papildomų 1, 5 mlrd. eurų pajamų. Tačiau specialistų stygius akivaizdžiai mažina galimybes šias pajamas uždirbti.
LINPRA ir joje susivieniję darbdaviai vieningai siūlo kuo greičiau priimti sprendimą ir visose profesinėse mokyklose pradėti vykdyti mokymus pameistrystės mokymo būdu.


Problemą gali išspręsti savalaikis, kuo ankstyvesnis jaunimo integravimas į darbo pasaulį, dar mokymosi metu jiems suteikiant žinias, kurios jiems bus reikalingos darbo vietoje. Mokantis įprasta mokymo forma mokykloje – to padaryti neįmanoma. Praktikų laikotarpis per trumpas, žinios, suteikiamos praktikų metų, yra fragmentiškos. Problemą galima išspręsti profesinį mokyklinį mokymą pradėjus vykdyti pameistrystės mokymo forma.

Tapęs pameistriu, įdarbintas ir atlyginimą gaunantis žmogus būtų labiau motyvuotas mokytis ir įgyti žinias, kurių jam reikia konkrečioje darbo vietoje. Mokantis pameistrystės mokymo forma, net iki 70 proc. žinių įgyjama praktiškai jas pritaikant darbo vietoje. Likusi dalis žinių suteikiama teorinio mokymo metu mokymo įstaigoje. Lietuvoje mokymas pameistrystės būdu reglamentuojamas profesinio mokymo įstatymu ir įgyvendinamas pasirašius trišalę sutartį tarp profesinio mokymo įstaigos, įmonės ir pameistrio. Šalyje pameistrystės mokymą siūlo 12 profesinio mokymo įstaigų ir 5 darbo rinkos mokymo centrai. Tačiau stiprių pameistrystės mokymo tradicijų šalyje dar nėra.

LINPRA ir joje susivieniję darbdaviai vieningai siūlo kuo greičiau priimti sprendimą ir visose profesinėse mokyklose pradėti vykdyti mokymus pameistrystės mokymo būdu. Šiame kontekste visai nepagrįsta atrodo Švietimo ir mokslo ministerijos baimė, kad pramonės įmonės visų besimokančių pameistrių nenorės ar nepajėgs priimti į savo gamyklas. Visgi 212 tūkst. darbuotojų įdarbinančiame sektoriuje papildomai įdarbinti dar 3 tūkst. profesinėse mokyklose besimokančių jaunuolių yra visiškai realus uždavinys. Viskas priklauso nuo to, kokias sąlygas šių jaunuolių mokymuisi pameistrystės būdu sukurs pati ministerija.

Inžinerinė pramonė ir ją atstovaujanti LINPRA jau yra atlikusi pirmuosius žingsnius ir pasiūliusi kurti sektorinius profesinių kompetencijų centrus, sujungti į klasterį profesinio mokymo paslaugas sektoriui teikiančias mokyklas ir stiprinti pačių praktinio mokymo centrų vadybą. Profesines kompetencijas ugdantis klasteris galėtų užtikrinti jaunimo profesinį orientavimą, kelti įmonių personalo kvalifikaciją, formuoti naują inžinerinės pramonės įmonių veiklos efektyvinimo kultūrą, ugdyti profesijos mokytojų technologines ir paslaugų pardavimų, vadybos kompetencijas, rūpintis sektoriaus stebėsena, valdyti sektoriaus mokymo programas, dalyvių tinklą.

Kryptingai vystant profesinio švietimo mokyklų tinklą, diegiant pameistrystės mokymo formą, bendradarbiaujant sektoriuje dirbantiems verslo ir švietimo darbuotojams, būtų galima sukurti didesnę pridėtinę vertę sektoriaus įmonėms bei valstybei ir padidinti Lietuvos verslo ir profesinio mokymo įstaigų konkurencingumą. Be to, kryptingai padedant jaunimui integruotis į milžinišką darbo vietų potencialą turintį inžinerinės pramonės sektorių, susikurti geresnį gyvenimą, šeimoms ir visuomenei.

Gintautas Kvietkauskas

LINPRA prezidentas, LPK viceprezidentas






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Popiežius Pranciškus palaimino Lietuvos žmones
* Vilkaviškio rajone nebelieka migracijos padalinio
* Vizito pas medikus mokestis drausmintų ir mažintų pacientų eiles
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar kada nors esate nukentėjęs nuo vagių?
Taip, patyriau didelių nuostolių.
Niekada su vagystėmis nesusidūriau.
Nukentėjau nežymiai.
Esu apsidraudęs, todėl jaučiuosi saugiau.



Kalbos patarimai

Ką kilnojo – gyrą ar svarstį?
Didelis metalinis rutulys su rankena jėgai ugdyti vadintinas svarsčiu. Taigi stipruoliai varžosi kilnodami svarstį, bet ne gyrą.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas