„Santaka“ / Ką vaikams įdomu žinoti apie pinigus? / Tavo vaikas

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda garažą Vilkaviškyje, prie ligoninės (geras privažiavimas, yra elektra, ištinkuotas), 250 m² komercinės paskirties patalpas Giedriuose (už geležinkelio pervažos, yra aikštelė automobiliams, geras privažiavimas, vandens baseinas). Tel. 8 687 87 459.
Galioja iki: 2018-11-19 14:00:39



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Tavo vaikas

Dalinkitės:  



Ką vaikams įdomu žinoti apie pinigus?

Specialistai pataria, kad apie pinigus su vaiku reikėtų pradėti kalbėti jam būnant maždaug 6–7 metų. Tačiau pinigų tema šeimoje neretai vis dar lieka nuošaly. Dažna to priežastis, kad suaugusieji patys neturi tinkamų finansinių žinių ir nemoka jų paprastai perteikti. Tuomet neretai apsiribojama pasiteisinimu „paaugs, supras“, bet tai klaidinga nuostata. Tėvai ar globėjai, norėdami, kad jų vaikai suprastų pinigų prasmę, ateityje nepakliūtų į finansines bėdas, užtikrintų savo visapusę gerovę, tiesiog privalo perduoti finansinio raštingumo žinias.

Lietuvos bankų asociacijos nariai, minėdami Europos pinigų savaitę, pasiteiravo vaikų, ką gi jiems smalsu sužinoti apie pinigus. Šįkart klausimus užduoda Aleksandras (13 m.), Emilija (7 m.), Goda (8 m.), Kasparas (6 m.), o atsakymus paprastai ir aiškiai pateikia bankų specialistai.

Kaip padidinti pinigus taupyklėje?

„Kadangi vaikai dažniausiai per metus gauna du didesnius „atlyginimus“: iš Kalėdų senelio ir gimtadienio svečių, svarbiausia susikaupti ir neišleisti jų jau kitą dieną. Jei pavyktų pinigus pasidėti į taupyklę, o vėliau, pasitarus su tėvais, nutarti, kiek iš jų bus išleista naujai lėlei ar ledinukams, o kiek liks ten augti iki dviračiui pakankamos sumos, galima pamatyti, kaip vasarai atėjus pinigai taupyklėje užaugs. Reikia tik kantrybės!

Patarimas tėveliams. Norint paskatinti vaikus dalį gaunamų pinigų atsidėti taupymui, galima įsteigti „Šeimos banką“: tėvai susitaria su vaikais, kad taupomus pinigus jie laikys saugioje atskiroje taupyklėje ir jei vaikas pinigų neišleis, tarkim, per mėnesį, tėvai prie sumos pridės 50 centų, 1 eurą ar pan. „palūkanų“ (priklausomai nuo laikomos sumos ir šeimos finansinių galimybių). Tėvai gali pateikti save, kaip gerą pavyzdį, papasakodami vaikams, jog taip daro ir jie – pinigus taupo banke“ (Jūratė Cvilikienė, „Swedbank“ Finansų instituto vadovė).

Kodėl visiems taip reikalingi pinigai ir jų vis mažai?

„Visi turime svajonių, kurias norime įgyvendinti: gyventi gražiuose namuose, turėti daug žaislų, nukeliauti ten, kur dar niekada nebuvome, pramogauti su šeima ir draugais. Tam, kad galėtume visa tai sau leisti, ir reikalingi pinigai. Juos mama ir tėtis uždirba, nes eina į darbą, kur savo žiniomis prisideda prie kitų žmonių gerovės. Tiesa, kartais sakoma, kad pinigų niekuomet neužtenka. Taip dažniausiai nutinka todėl, kad esame išradingi ir nuolat sugalvojame, kur galėtume juos išleisti“ (Rokas Grajauskas, „Danske Bank” vyriausiasis Baltijos šalių ekonomistas).

Jei mama man duos tūkstantį pinigų, tai po 100 metų galiu turėti milijoną?

„Tapti milijonieriais svajoja ne tik vaikai, bet ir daugelis suaugusiųjų. Nors d ažnai pinigų vertę suprantame tik užaugę ir pradėję savarankiškai gyventi, tačiau tą pajusti derėtų gerokai anksčiau dar vaikystėje. Tuomet, p radėjus reguliariai taupyti net ir mažesnėmis sumomis, uždirbti milijoną galima ir greičiau nei po 100 metų. Pavyzdžiui, jeigu kiekvieną mėnesį žmogus uždirbs po 1000 eurų „į rankas“ ir visą šią sumą atidės taupymui, jam prireiks beveik 84-erių metų tam, kad sukauptų vieną milijoną eurų. Tik reiktų atkreipti dėmesį, jog per ilgą taupymo laikotarpį pinigų vertė pasikeičia: ką šiandien galėtume įsigyti už milijoną, po 100 metų už tą patį pirkinį gali tekti sumokėti beveik 20 milijonų. Todėl vaikai, nusprendę sumaniai taupyti, turėtų pagalvoti ne tik apie sumą, kurią nori uždirbti, bet ir užsibrėžti tikslą nuosekliai laikytis finansinės drausmės. Taigi, kviečiu ne tik svajoti, bet taip pat tvirtais žingsniais siekti šių svajonių išsipildymo, nes tik turint tikslą randama būdų jas įgyvendinti“ (Rūta Ežerskienė, SEB banko Klientų segmentų vadybos ir inovacijų skyriaus vadovė).

Kaip pardavėjas pamato, kad pirkėjas turi pinigų kortelėje?

„Įstačius (ar palietus) kortelę į specialų elektroninį kortelių skaitytuvą, šis perduoda informaciją (kiek gi pigų reikia sumokėti) kortelę aptarnaujančiam bankui. Tokiu būdu atliekamas patikrinimas, ar tiek pinigų, kiek nori sumokėti pirkėjas, kortelėje tikrai yra. Jeigu taip, leidžiama sumokėti. Pardavėjas neturi jokių galimybių pamatyti, kiek pinigų yra pirkėjo sąskaitoje. Jis tik gali gauti pranešimą iš aptarnaujančio banko, kad likutis nepakankamas. Tokiu atveju, pirkėjas negalės atsiskaityti. Visas šis procesas vyksta elektroniniu būdu, žaibišku greičiu“ (Stasys Kropas, LBA prezidentas).

Ar pinigai tokie maži, kad jie telpa į tą kortelę?

„Pinigai gali būti įvairūs – dideli popieriniai banknotai, smulkios metalinės monetos. Banko kortelėje yra taip vadinami „negrynieji pinigai“ – jie nematomi, jų negalima pačiupinėti.

Tačiau jie tokie patys pinigai kaip ir visi kiti! Vienintelis skirtumas, kad „nematomais“ pinigais galime atsiskaityti, naudodami kortelę ar elektroninę bankininkystę.

Banko kortelė naudojama vis dažniau, nes ji yra nedidelė, ją patogu atsiskaityti (nesvarbu kokia valiuta ir kokioje šalyje), išsiimti pinigų. Į kortelę galima pinigus pervesti iš kitos kortelės. Pametus kortelę, ją nesunku užblokuoti – ir jūsų pinigai bus saugūs“ (Rimvydas Mockus, Šiaulių banko Vilniaus regiono vadovas).

Kas yra elektroninė bankininkystė?

„Elektroninė bankininkystė yra bankas internete – kompiuteryje ar telefone. Naudojantis elektronine bankininkyste nereikia eiti į banką – internetu bankas pas klientą ateina į namus ar net į kišenę, kur yra išmanusis telefonas. Jei elektroninę bankininkystę Lietuvoje palygintume su žmogumi, tai būtų 17 metų jaunuolis, gerai besimokantis 11 ar jau net 12 klasės mokinys, mat didžioji dalis bankų Lietuvoje elektroninę bankininkystę pradėjo siūlyti 2000 m.“ (Rita Simanavičiūtė, „Citadele“ banko korporatyvinės komunikacijos dep. direktorė).

Kur yra saugomi mūsų buvę litai?

„Popierinių pinigų gyvavimo laikotarpis gana trumpas. Banknotai natūraliai dyla, keliaudami iš rankų į rankas lamdomi ir kitaip fiziškai veikiami. Vidutiniškai apyvartoje jie išbūna tik iki dvejų metų. Lietuvos bankas, planuodamas euro įvedimą, įvertino tą aplinkybę ir nebeužsakinėdamas naujų banknotų gamybos, smarkiai sumažino atsargose laikomų pinigų kiekį. Jau kurį laiką buvę apyvartoje banknotai išimant juos iš apyvartos buvo sunaikinti – sukarpyti ir susmulkinti.

Monetos taip pat dėvisi: deformuojasi fiziškai, keičiasi natūrali metalo spalva. Be to, monetos pasižymi tokia savybe, kad dauguma jų išvis nesugrįžta į centrinio banko saugyklas.

Skaičiuojama, kad Lietuvoje cirkuliacijoje dar liko 492 mln. litų vertės pinigų. Tarp jų 11 mln. banknotų ir 849 mln. monetų. Dalis jų pradingę ir sunykę fiziškai, kita dalis liko muziejuose, numizmatų kolekcijose ir pas gyventojus atminimui.

Lietuvos bankas prieš euro įvedimą buvo sudaręs gyventojams galimybę įsigyti kokybiškų ir cirkuliacijoje nebuvusių visų nominalų litų banknotų. Kai kas pasinaudojo tokia galimybe. Juos, esant reikalui, bus galima parduoti arba bet kada iškeisti Lietuvos banko kasose oficialiu keitimo kursu į eurus“ (S. Kropas, LBA prezidentas).




Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Kybartų „vaiduokliui“ Savivaldybė nutarė skirti administratorių
* Ispaniją palikusi siuvėja pamažu savo vietą atranda Vilkaviškyje
* Lopai ant lopų – ir tie patys banguoti
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar vartojate alkoholį prie savo nepilnamečių vaikų?
To niekada nedarau.
Išgeriu tiek, kad neapsvaigčiau.
Savęs neriboju.
Mano vaikai jau pilnamečiai.
Vaikų neturiu.



Kalbos patarimai

Apkrikštyti ar pakrikštyti?
Bendrinėje kalboje teiktinesnis veiksmažodis pakrikštyti. Jis vartojamas ir Šventojo Rašto vertimuose į lietuvių kalbą.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas