„Santaka“ / Miškų ūkio vertė – ne tiktai finansinė / Gamta

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!


Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Dovanoja 2,5 mėnesio labradoro veislės juodos spalvos kalytę. Tel. 8 650 93 197.
Galioja iki: 2017-11-25 09:18:39

Jauna šeima ieško buto nuomai Vilkaviškyje-Virbalyje ar Kybartuose. Tel. 8 606 59 985.
Galioja iki: 2017-12-01 10:53:35



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Gamta

Dalinkitės:  


Vilkaviškio rajono girininkijose yra ir ūkinių miškų, ir valstybės saugomų teritorijų.

Eglės MIČIULIENĖS nuotr.


Miškų ūkio vertė – ne tiktai finansinė

Miškai užima daugiau nei 2 mln. hektarų, t. y. trečdalį Lietuvos teritorijos. Valstybiniai miškai vertinami daugiau kaip 2, 3 mlrd. eurų. Tai – didelis valstybės turtas, turintis ne tik finansinę, bet ir ekologinę, rekreacinę vertę.



Darbo miške pakanka

Vilkaviškio rajonas – žemdirbių kraštas, tad miškų gausa pasigirti negali – jų turi mažiausiai visoje Lietuvoje.

Tačiau specialistai tvirtina, kad miškų rajone po truputį daugėja. Per pastaruosius porą dešimtmečių Vilkaviškio rajono savivaldybės miškingumas dėl naujai įveisiamų miško plotų nuo 7 proc. išaugo iki 10–11 proc.

Pačioje Vilkaviškio girininkijoje yra beveik 3 tūkst. hektarų valstybinių miškų, o privačių ir privatizuotinų dar maždaug 2 tūkst. hektarų – tai sudaro apie 39 proc. visų girininkijai priklausančių miškų.

Nors didžioji dalis miškų Vilkaviškio girininkijoje – ūkiniai, skirti auginti medienai, iš to ir išsilaiko girininkija, jos veikla prekyba mediena neapsiriboja. Miškininkai tvirtina, kad jų pagrindinis darbas yra miško priežiūra.

Kaip teigia Vilkaviškio girininkijos girininkas Antanas Dailyda, pavasaris – miško sodinimo metas. Vėliau medelius reikia ugdyti, šalinti stelbiančius nepagrindinių rūšių medžius bei krūmus ir sudaryti pagrindinių rūšių medžiams optimalias augimo sąlygas. Po to pagal normatyvus juos reikia retinti. O kur dar sanitarinė, priešgaisrinė miško priežiūra! Yra ir daug smulkių darbų: keliami inkilai, aptveriami skruzdėlynai ir kt. Taigi darbo miškuose tikrai pakanka.

Miškų priežiūra sudaro didžiausias išlaidas: reikia pirkti sodinukus, repelentus, mokėti atlyginimus darbus atliekantiems žmonėms. Taigi didžioji dalis to, kas gaunama pardavus medieną, investuojama atgal į mišką.

Vilkaviškio girininkijoje (kaip ir Pajevonio) dirba keturi specialistai: girininkas, pavaduotojas ir du eiguliai, taip pat – du miško darbininkai. Suprantama, kad toks kiekis žmonių neįveiktų visų miško priežiūros ar kirtimo darbų, tad stambesnius darbus atlieka konkurso būdu laimėjusi firma.





Vertingos teritorijos

Didžiausia ir seniausia rajone – Pajevonio girininkija. Valstybinio miško joje yra 4200 ha.

Šis Sūduvos kampelis – gražus ir išskirtinis, nes net 85 proc. visos girininkijos sudaro saugomos teritorijos (visoje Lietuvoje tokių yra 15 proc.). Girininkijos teritorijoje yra 2 rezervatai, užimantys apie 900 hektarų, – juose ūkinė veikla visiškai uždrausta.

Nors Pajevonio girininkija yra viena didžiausių Marijampolės urėdijoje, dėl saugomų teritorijų statuso jos kirtimų fondas – mažiausias. Pernai čia buvo iškirsta tik 3660 m³ medienos. Medžiai kertami tik pasiekę gamtinę brandą ir tik tam tikrose miškų grupėse.

Pajevonio girininkas Rymantas Vaičaitis sako, jog pagrindinė šios girininkijos paskirtis – išsaugoti vertingą mišką ateities kartoms, gausinti jo biologinę įvairovę. Gamtininkų požiūriu, tokį vertingą mišką reikia judinti kuo mažiau: leisti vystytis augalų bendrijoms, išvirtusią medieną palikti veistis įvairiems mikroorganizmams ir pan.

Dalis valstybinio miško turi rekreacinę funkciją ir yra pritaikyta žmonių poilsiui. Pavyzdžiui, neseniai Marijampolės urėdija Pajevonio girininkijoje įrengė pažintinį maždaug dviejų kilometrų taką, vedantį Vištyčio ežero pakrante. Čia įrengti ir informaciniai stendai su nuotraukomis, atokvėpio zonos, yra įvairių sūpynių, laipynių, padarytos automobilių stovėjimo aikštelės. Visa šia infrastruktūra taip pat rūpinasi miškininkai.



Siekia efektyvumo

Valstybinių miškų valdymui Lietuvoje skiriamas didelis dėmesys.

Kad šis reikšmingas valstybės turtas būtų prižiūrimas kuo efektyviau, šiuo metu rengiamasi miškų urėdijų pertvarkai. Siekiama, kad vietoj 42 urėdijų ir Valstybinio miškotvarkos instituto liktų viena įmonė „Lietuvos valstybiniai miškai“, o jos valdybos nariai būtų renkami konkurso būdu.

Aplinkos ministras Kęstutis Navickas teigia, jog šios valstybės įmonės valdymas būtų grįstas skaidrumo ir atsakomybės principais, valdyba būtų atskaitinga ministrui, ji rinktų vadovą ir nubrėžtų įmonės veiklos gaires.

Šiuo metu, Aplinkos ministerijos duomenimis, miškų sektoriuje dirba apie 4000 specialistų. Iš jų 800 atlieka administracinį darbą, 1200 yra profesionalūs miškininkai. Deja, esama sistema neužtikrina vienodo atlygio: skirtingose šalies urėdijose jis skiriasi iki dviejų kartų, o kai kurioms jų, kad išliktų, net tenka mažinti miškininkų skaičių.

Tad pertvarkos iniciatoriai teigia, jog reforma turėtų padėti efektyviau panaudoti žmogiškuosius resursus, ekonomiškiau perskirstyti investicijas į miškų ūkį. Siekiama, kad po miškų urėdijų pertvarkos valstybinio turto naudojimas ir valdymas būtų racionalesnis, o miške dirbančių specialistų atlygis už tą patį darbą suvienodėtų, taip pat kad daugiau investicijų tektų miško infrastruktūrai gerinti ir pačiam miškui gausinti.

Konsoliduoti valstybinius miškus valdančias įmones yra rekomendavusi Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija, kurios nare siekia tapti Lietuva.



Užsk. 1184



Galerija: Aplinkos ministerija





Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Naujoji poliklinikos vadovė žada permainų
* Vilkaviškio kuopos kariai savanoriai atšventė įkurtuves
* Dėl darbo emigravusius lietuvius keičia atvykėliai iš Ukrainos
Laikraštis leidžiamas antradieniais, ketvirtadieniais
ir šeštadieniais.






Apklausa


Kiek laiko per dieną praleidžiate prie televizoriaus?
Iki 1 valandos.
2–3 valandas.
Žiūriu nuolatos.
Televizorius įjungtas kaip fonas.
Visai nežiūriu.



Kalbos patarimai

Ar taisyklinga projektą vadinti pilotiniu?
Ne, nes su lakūnais čia nėra nieko bendra. Pilotinis projektas – tam tikras veiklos planas. Jei jis pavyksta, sėkmingai dirbama toliau. Taigi projektas ar tyrimas būna bandomasis, o ne pilotinis.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2017 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas