„Santaka“ / Girininkai mieliau kalba apie mišką nei apie reformas

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda 1 t talpos konteinerį metaliniame rėme su išleidimo čiaupu ir jo prailginimu (45 Eur), tokį pat konteinerį be metalinio rėmo (15 Eur). Tinka vandeniui ar kurui laikyti. Gali atvežti. Tel.: 8 686 98 506, 8 686 98 503.
Galioja iki: 2018-09-29 09:19:34

Brangiai išsinuomotų žemės ūkio paskirties žemės. Tel. 8 624 12 402.
Galioja iki: 2018-09-30 10:57:07

Parduoda kiaulę skersti. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2018-10-01 11:50:58



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2017-04-03 16:19

Dalinkitės:  


Pastaruoju metu apie miškus ir jų valdymą verda ypač daug diskusijų.

Girininkai mieliau kalba apie mišką nei apie reformas

Eglė MIČIULIENĖ

„Miškų kertama per daug, jų nuolat mažėja. Ten, kur anksčiau augo didžiausi medžiai, dabar tik rykštės, kiaurai toks „miškas“ peršviečiamas. Tai gal ir tų miškininkų tiek nebereikia. O senuose miškuose pribirę storiausių šakų, peržengti neina – kodėl jų niekas nevalo, neprižiūri? Manau, kad reformos miškininkystėje jau seniai pribrendo“, – neseniai savo nuomonę redakcijai dėstė pagyvenęs vilkaviškietis.



Nusitaikė į viršūnes

Šio ketvirtadienio miškininkai laukia su nerimu: Seime bus svarstomas urėdijų reformos klausimas. Tačiau pertvarka šįkart labiau susijusi ne su „dideliu miškų kirtimu“ ar blogu ūkininkavimu juose, bet su valdymo struktūros pokyčiais.

Kaip žinia, vietoj dabar esančių 42 miškų urėdijų, Generalinės miškų urėdijos bei Valstybinio miškotvarkos instituto nuo 2018 m. sausio 1 d. planuojama įsteigti vieną valstybės įmonę „Lietuvos valstybiniai miškai“ su 25 padaliniais regionuose.

Girininkai apie plačiai aptarinėjamą reformą kol kas daug kalbėti nelinkę, nes sako, jog yra per maži spręsti urėdijų reikalus. Vis dėlto girininkijų vadovai pripažįsta, kad reformos miškininkystės srityje vyksta jau seniai.

Štai dar prieš porą dešimtmečių mūsų rajone buvo keturios girininkijos: Vilkaviškio, Pajevonio, Gražiškių ir Paežerių. Dabar iš jų likę tik pusė – Vilkaviškio ir Pajevonio. Abi jos priklauso Marijampolės urėdijai, yra tik jos padaliniai ir savo biudžeto neturi.

Šį kartą reformos kirvis nukreiptas į miškininkų viršūnėles – urėdijas. Kiek tai palies joms pavaldžias girininkijas, paaiškės tik Seimui priėmus sprendimą ir pajudėjus pertvarkos mechanizmui.



Pokyčiai neišvengiami

– Ko gero, reformos neišvengiamos. Tik gal jos turėtų būti vykdomos palaipsniui, viską nuosekliai apsvarsčius, o ne taip staiga ir iš peties. Be to, greičiausiai darbo neteks nemažai žmonių, o tai jau nėra gerai – valstybei reikės mokėti išmokas, bedarbių pašalpas, – svarstė Vilkaviškio girininkas Antanas Dailyda.

Pajevonio girininkas Rymantas Vaičaitis pritarė, jog pokyčiai miškininkystėje, kaip ir kitose srityse, yra neišvengiami.

– Gyvenimas vietoje nestovi, viskas keičiasi. Ir reformos ateina į mišką, kad ir koks jis būtų – tamsus ar šviesus. Sujudimas vyksta seniai, jau bent šešeri metai daromos visokios analizės, skaičiuojama, kiek turi būti urėdijų, kokie turėtų būti darbo krūviai. Jau prieš dvejus metus buvome susirinkę prie Seimo dėl urėdijų pertvarkos, – prisiminė R. Vaičaitis.

Vis dėlto girininkas pripažino, jog šių metų pradžioje staiga užsimojus panaikinti pusę urėdijų daugeliui buvo šokas – lyg žmogui, staiga įmestam į šaltą vandenį.

Kita vertus, anot R. Vaičaičio, po kiekvienos operacijos iš pradžių skauda, bet vėliau visuomet pagerėja. O kad įsitikintume, ar operacija tikrai pavyko, reikės luktelėti iki kitų metų pabaigos. Mat pertvarką planuojama įgyvendinti per visus ateinančius 2018 metus.



Yra ir perbrendusių

O štai miškų, girininkų teigimu, iš tiesų ne mąžta, o daugėja. Ir tai, kad jie kertami per daug, kad belikę vieni jaunuolynai, miškininkai vadina netiesa.

– Priešingai – mes turime nemažai perbrendusių miškų. Žmonės sako: prieš porą metų čia grybavau, toks miškas buvo – o dabar nieko neliko. Bet jie nesupranta, jog iškirtome jau supuvusias drebules, kurias reikėjo kirsti dar prieš 15 metų, – tvirtino Vilkaviškio girininkas Antanas Dailyda.

Miškininkai aiškina, kad perbrendę medynai (dažniausiai tai yra lapuočiai – alksnynai, drebulynai) yra supuvę ir finansiniu požiūriu beveik nieko neverti. Dėl to valstybė patiria nuostolių. Anot girininkų, atėjo laikas kirsti javus – ir juos kerta. Taip laikas ateina ir medžiams – vietoj jų auga jaunuolynai.

– Jei brandžius medžius nukirstume laiku, gautume didesnes pajamas. Tačiau visoms girininkijoms yra numatyta metinė kirtimo norma ir jos viršyti negalima. Taigi turime kirsti ten, kur ir kada tai daryti yra numatyta – lygiai taip pat, kaip ir numatyta, kur, ką ir kokiame plote turėsime pasodinti, – sakė Vilkaviškio girininko pavaduotojas Regimantas Valaitis.



Kertama ne visur

Anot girininkijų specialistų, prieš keletą dešimtmečių daug medienos buvo vežama iš Karelijos, o Lietuvoje medžių pjauta gerokai mažiau. Dėl to daug šalies medynų pasiekė brandos ribą.

Kad kirtimo apimtys Lietuvoje dabar išaugusios net kelis kartus, miškininkai taip pat neneigia.

– Per metus girininkijoje iškertama apie 15 tūkst. m³ medienos. Nepaisant to, miškų tiek mūsų rajone, tiek visoje šalyje daugėja, nes įveisiami nauji. Atsiranda nenaudojamos, ūkininkauti netinkamos žemės – ir joje sodiname naujus miškus, – kalbėjo A. Dailyda.

Tačiau ne visi miškai vertinami finansiniu požiūriu: net ir pasiekę brandą medžiai ne visur yra kertami.

Didžioji dalis mūsų rajono ūkinių miškų yra Vilkaviškio girininkijoje. Antrosios, Pajevonio girininkijos, net 85 proc. sudaro saugomos teritorijos, o jų funkcija yra išsaugoti gamtą, jos išteklius, biologinę įvairovę. Šie miškai skirti ne ūkininkavimui, o poilsiui, moksliniams tyrimams, gamtosauginiam švietimui.

– Šiose vietose anksčiau nebuvo plynų kirtimų, todėl išliko natūralūs miškai su visomis gamtos vertybėmis. Dabar čia atvyksta mokslininkai, jie randa retos augalijos, faunos, – pasakojo Pajevonio girininkas R. Vaičaitis.

Vis dėlto naujų miškų Vištyčio regioniniame parke, kuris visas yra Pajevonio girininkijos teritorijoje, nebeįveisiama, nes, anot girininko, šio parko miškingumas ir taip vienas didžiausių Lietuvoje. O saugomose teritorijose turi būti ir pievų, atvirų teritorijų – kitaip tariant, visos erdvės medžiai užimti negali. Vištyčio regioniniame parke aplinkos ministro įsakymu prioritetas teikiamas savaiminiam žėlimui – kad medynai būtų mišrūs.

Mišku apsodinami tik regioniniam parkui nepriklausančios žemės plotai, pavyzdžiui, nebenaudojami buvę pasienio ruožai.



Skandinaviškas metodas

Kad miškuose nesurenka ir pūti palieka šakas, medžių išvartas, girininkai sako kitaip elgtis ir negalintys.

Anot jų, reikalaujama, kad iškirtus mišką liktų ne mažiau kaip 5 proc. nuo medyno tūrio. Taigi jei hektare – 300 m³ medienos, tai po kirtimo šiame plote turi likti gulėti mažiausiai 15 m³ medienos.

Nekertamuose miškuose irgi turi likti dalis sausuolių, stambių šakų. Ankstesniais laikais Lietuvoje buvo laikomasi vokiškų miškininkystės tradicijų, dėl to miškas privalėjo būti valomas, sausuoliai išrenkami.

Dabar pereita prie skandinaviško miškininkavimo modelio, tad sausuolių, išvartų, išlaužų reikia palikti biologinei įvairovei, t. y. veistis įvairiems vabzdžiams, mikroorganizmams. Ypač tai svarbu saugomose teritorijose.

Tik rekreacinės paskirties zonose išvartos, sausuoliai turėtų būti šalinami.

Dėl skandinaviško miškininkystės metodo nuomonės yra skirtingos. Kaip, beje, ir dėl saugomų teritorijų. Kol vieni džiaugiasi, kad miškai saugomi, kiti stebisi, ar Lietuva tokia turtinga, kad tiek daug miško saugome neliesdami, kad leidžiame pūti peraugusiems ir nuvirtusiems medžiams.






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Išrinkti geriausi „Metų ūkiai“
* Svečiui iš Vokietijos įteiktos Garbės piliečio regalijos
* Neišmokiusi veltėdžių gyventi visuomenė moka dvigubai
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar kada nors esate nukentėjęs nuo vagių?
Taip, patyriau didelių nuostolių.
Niekada su vagystėmis nesusidūriau.
Nukentėjau nežymiai.
Esu apsidraudęs, todėl jaučiuosi saugiau.



Kalbos patarimai

Ar galima „dirbti pareigose“?
Daiktavardis pareigos žymi darbo ar tarnybos vietoje turimą statusą, bet ne pačią vietą, todėl vietininkas pareigose nevartotinas, pvz.: Jis dirba direktoriaus pareigose (taisoma yra direktorius, dirba direktoriumi, eina direktoriaus pareigas).


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas